- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eII-104-443/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00036-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK ir Institucija) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1879-2025, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
nubaustas asmuo V. V. pateikė skundą, kuriuo prašo: pakeisti 2025 m. balandžio 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo nutarimą – panaikinti jo dalį, kuria paskirtas jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies pagrindu šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
V. V. skunde nurodė, kad neginčijant kaltės, nusižengimo kvalifikavimo, paskirtos nuobaudos rūšies bei dydžio, reiškiamas nesutikimas su administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Nors priimdama skundžiamą nutarimą Institucija svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio, jo nuomone, matyti, kad toks svarstymas buvo atliktas formaliai, nevertinant visų bylos aplinkybių, galinčių būti pripažintomis reikšmingomis minėtu klausimu.
Skunde taip pat nurodoma, kad pažeidimą V. V. padarė netyčia – neatkreipė dėmesio į kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, t. y., pravažiavo jo nepastebėjęs, apie ką pripažino pažeidimą užfiksavusiems policijos pareigūnams jau įvykio vietoje. V. V. net nenumanė, kad daro nusižengimą ir, savaime suprantama, prieš padarydamas neatsargų nusižengimą, neturėjo jokio pagrindo „apmastyti savo elgesį“. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad lenkdamas kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ pažymėtame kelio ruože, lenkė neviršydamas leistino greičio, nesukėlė realaus pavojaus jokiems kitiems eismo dalyviams, kadangi buvo geras matomumas, oro sąlygos ir galimybė įsitikinti, jog lenkimo manevrą atliks saugiai. Lenkdamas jis nekirto ištisinės linijos, nes lenkimo vietoje jos net nebuvo – lenkimo, už kurį esu baudžiamas, vietoje kelias pažymėtas plona brūkšnine („punktyrine“) linija. Visos šios aplinkybės yra užfiksuotos ir rodo padarytos veikos mažesnį pavojingumą.
Skunde taip pat teigiama, kad Institucija visiškai nevertino (ir nepaneigė) paaiškinime akcentuotų veikos padarymo aplinkybių – klaidinančio vairuotoją horizontaliojo kelio ženklinimo įtakos nusižengimo padarymui. Vietoje, kurioje lenkė, eismo juostos atskirtos brūkšnine linija – nedraudžiančia lenkti, taigi draudimas lenkti nustatomas vien kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, o ne pirmiausia privalomai paženklinus lenkimo ribojimą minėtomis ištisinėmis linijomis. Mano, kad į tokį klaidinantį ir neatitinkantį minėtų teisės aktų reikalavimų kelio ženklinimą, kurio nebuvau matęs niekur kitur Lietuvoje, turėtų būti atsižvelgta spendžiant dėl jo atsakomybės. Jis yra nedidelės įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Akimirka“, veikiančios 30 metų, vadovas, automobilį vairuoja daugiausia kanceliarinių prekių, kuriomis prekiauja įmonė, pristatymui į įmonės parduotuves Plungėje, Rietave ir Klaipėdoje, kitų vairuotojų įmonėje nėra. Netekus teisės vairuoti, įmonei tektų susidurti su sunkumais ieškant naujo vairuotojo trumpalaikiam įdarbinimui, susidarytų nenumatytos ženklios išlaidos. Dėl nusižengimo visiškai pripažįstu kaltę ir nuoširdžiai gailiuosi.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jo bylos atveju proceso operatyvumas nebuvo užtikrintas, laukdamas sprendimo byloje nusižengimą tiriančios institucijos buvo paliktas ganėtinai neapibrėžtoje situacijoje, nors tokios procesinės būtinybės nebuvo. Tik 2025 m. balandžio 18 d., t. y., praėjus nuo pažeidimo, kurį visiškai pripažino nuo pat jo padarymo momento, daugiau nei 9 mėnesiams, jo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. V. V., nepaisydamas KET reikalavimų, atliko lenkimo manevrą tam draudžiamoje vietoje, dėl ko ir buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas nutarimas. V. V. nurodomi patiriami nepatogumai dėl specialiosios teisės reikalingumo jo kasdieniame gyvenime neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti pirmiau nurodytą ANK straipsnį. Tai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė apsunkins pareiškėjo gyvenimą ar kels tam tikras problemas jo asmeniniame gyvenime yra laikytina adekvačiais padariniais jo padarytiems teisės pažeidimams ir savaime nereiškia, kad pažeidėjo padėtis yra nepagrįstai apsunkinama. Administracinio poveikio priemonė buvo paskirta laikantis ANK nurodytų administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir atsižvelgus bei įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi. Horizontalaus ženklinimo nebuvo, važiavo neskubėdamas. Prieš jį automobilis važiavo ženkliai mažesniu greičiu. Jis važiavo su mikroautobusu, nepastebėjo ženklo, nes aukščiau sėdėjo. Prašo atsižvelgti į vairavimo stažą, kuris yra 45 m., be eismo įvykių. Buvo pastatytas ženklas, kurio tikrai nematė. Turi parduotuvių tinklą, jis yra įmonės akcininkas, turi išvežioti užsakymus, turi senyvo amžiaus tėvą, kuriuo reikia rūpintis. Dar nėra prasidėjęs specialiosios teisės sustabdymas. Prašo atkreipti dėmesį, kad sprendimas priimtas tik po 9 mėnesių, nes buvo užsakyta ekspertizė.
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. 2025 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1879-2025, kuriuo V. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur piniginė bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad V. V. keliai Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis, 23,600 km., 2024 m. liepos 3 d. 15.25 val. Vairavo transporto priemonę ir lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y., kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Lenkiamos transporto priemonės greitis 65,9 km/h. Taigi, V. V. atžvilgiu priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2024 m. liepos 3 d. nutarimo turinio matyti, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, nustačiusi vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačiusi sunkinančių aplinkybių, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui baudos minimumą – 170 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Šiuo atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama lenkti. Ginčo dėl to, kad įvykio metu automobilį „Mercedes – Benz“, vairavo būtent pareiškėjas, taip pat kad jis atliko lenkimo manevrą skundžiamame nutarime nurodytoje kelio atkarpoje, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, tačiau teigė, Institucija nevertino jo paaiškinime akcentuotų veikos padarymo aplinkybių – klaidinančio vairuotoją horizontaliojo kelio ženklinimo įtakos nusižengimo padarymui. Pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais bei pareiškėjo nurodytais tokio reikalavimo motyvais nėra.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kelio atkarpa, kuria važiavo V. V. yra kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Kelių eismo taisyklėje nurodyta, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/ val. greičiu. Šiuo atveju, 2025 m. vasario 19 d. Ekspertizės aktas patvirtina, kad automobilis, kurį V. V. aplenkė, važiavo 65,9 km/ val. greičiu, taigi, ši išimtis pareiškėjui netaikytina. Kelių eismo taisyklių III skyriaus 326 punkte yra įtvirtintas kelio ženklas – „Lenkimo draudimo pabaiga“. Kelių eismo taisyklių 140.6 punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus). Taigi, aiškinant Kelių eismo taisykles sistemiškai, akivaizdu, jog lenkimas yra draudžiamas visoje kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo atkarpoje, kol ši atkarpa nepasibaigia kelio ženklu Nr. 326. Kelių eismo taisyklių 8 punkte nustatyta, jog jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Taigi, šiuo atveju V. V., kaip ir kiti eismo dalyviai, privalėjo vadovautis jo važiavimo kryptimi įrengtoje kelio juostoje galiojančiais kelio ženklais. Pareiškėjas akcentavo, jog jis lenkė neviršydamas leistino greičio, lenkdamas nekirto ištisinės linijos, nes lenkimo vietoje jos nes nebuvo – lenkimo vieta pažymėta plona brūkšnine (punktyrine) linija. Bylos medžiaga patvirtina, kad ties ta kelio vieta, kurioje pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, yra punktyrinė kelio ženklinimo linija. Iš bylos duomenų matyti, kad ties lenkimo vieta, naujo kelio ženklo nebuvo, todėl akivaizdu, jog joje galiojo iki tol galiojęs kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, nepaisant kelyje esančio kelio ženklinimo. Kaip minėta, Kelių eismo taisyklių 8 punktas imperatyviai numato, jog tuo atveju, kai kelio ženklas ir kelio ženklinimas skiriasi, privaloma vadovautis kelio ženklu. Pareiškėjas šios nuostatos nepaisė, neįvertino to, jog kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo atkarpa nebuvo pasibaigusi, todėl atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje draudžiama tai daryti. Priešingai nei teigiama skunde, vertinant kelio atkarpoje susidariusią situaciją, kelio ženklai ir kelio ženklinimas joje nėra klaidinantys, o įpareigojantys eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, kurios imperatyviai numato pareigą vadovautis kelio ženklais tuo atveju, jei kelio ženklinimas kelio ženklų neatitinka, kitaip tariant, Kelių eismo taisyklės pirmumą teikia eismo reguliavimui kelio ženklais. Vien tai, kad pareiškėjas pateikia savitą analizuojamos situacijos vertinimą, pagrindo teismui konstatuoti priešingai, nei įvykio aplinkybes įvertino Institucija skundžiamame nutarime, nesudaro. Pareiškėjas, turėdamas ilgalaikę vairavimo patirtį, būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, privalėjo laikytis kelio ženklo reikalavimų, nepažeisti Kelių eismo taisyklių, o to nepadaręs, privalo prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.
Būtinybę išsaugoti teisę vairuoti pareiškėjas grindė vykdoma darbo veikla ir tuo kad reikalinga rūpintis garbaus amžiaus tėvu. Vis dėlto, remiantis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina jo darbo veikloje, turi būti itin atidus ir rūpestingas, siekdamas tokios teisės neprarasti. Tuo tarpu išimtine aplinkybe ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme nelaikytina tai, kad teisė vairuoti asmeniui yra būtina jo darbinėje veikloje, kadangi priešingu atveju būtų sukurtas teisei priešingas precedentas, kuomet administracinius nusižengimus padarę asmenys, kurie darbo veiklą sieja su teise vairuoti, atsidurtų teisiškai palankesnėje situacijoje už tuos asmenis, kurių darbo veikla su teise vairuoti nėra siejama. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės, kurioje dirba, vadovu, turi teisę bendrovės veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas jos tęstinumas ir jam netekus specialiosios teisės vairuoti, o šiuo laikotarpiu bendrovės finansiniai rodikliai ir pelningumas, mokesčių surinkimas į biudžetą, nenukentėtų. Skunde teigiama, kad netekus teisės vairuoti, įmonei tektų susidurti su sunkumais ieškant naujo vairuotojo trumpalaikiam įdarbinimui, susidarytų nenumatytos ženklios išlaidos. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrindžiami. Teismui su skundu nebuvo pateikta informacija apie bendrovės finansinių rodiklių galimus pokyčius, kaip jie neigiamai galėtų paveikti įmonės apyvartą ateityje, dėl ko kistų galimas pajamingumas arba įvyktų pokyčiai sąnaudų struktūroje. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo skunde pateikiamas vertinimas yra labiau bendro pobūdžio, nei paremtas konkrečiomis vertėmis ar ekonominiais dydžiais. Pareiškėjui administracinė nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos sankcijos ribose, minimalaus dydžio bei trukmės, todėl yra proporcingos tiek paties padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir pareiškėją charakterizuojantiems duomenims, esantiems byloje. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas yra nepagrįstas, o remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą. Dėl šios priežasties jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.