- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-115-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01349-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo A. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Institucija, VPT) 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbti) A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d., padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Pirkimo komisijos nariu ir balsuodamas už sprendimą pritarti neteisėtoms pirkimo sąlygoms, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 87 str. 1 d. nuostatomis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimus, taip pat nesivadovavo Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A-467-(8.2) (toliau – Taisyklės), 16 punkto bei 42 punkto nuostatomis ir taip pažeidė Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimus.
Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo gautas A. M. skundas dėl Institucijos nutarimo. Skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-02-08 nutartimi Apelianto skundas buvo atmestas, konstatavus, jog nėra nustatyta Institucijos 2016-11-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbti) neteisėtumo pagrindų.
2017-03-06 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas A. M. apeliacinis skundas. 2017-03-07 Šiaulių apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl visos bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui, kadangi buvo nustatytos priežastys, dėl ko nagrinėjant šią bylą Šiaulių apygardos teisme gali kilti abejonių viso teismo teisėjų šališkumu. 2017-03-17 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-100-361/2017 perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.
A. M. apeliaciniu skundu teismo prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-02-08 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-1029/2017 panaikinti kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl A. M. skunde išdėstytų motyvų, o tik deklaratyviai nurodė, jog aukščiau nurodytos teisės normos buvo pažeistos, dėl to skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta, o šios aplinkybės sąlygojo esminius procesinius pažeidimus, numatytus ATPK 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 284 str. 1 d. bei lėmė netinkamą ATPK 171³ str. 1 d. taikymą. Skunde nurodoma, kad A. M. šaukimas (kvietimas) atvykti į Instituciją protokolo surašymui nebuvo įteiktas kaip numatyta ATPK 257¹ str. 1 d., t. y. Apeliantas šaukimo (kvietimo) negavo savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat šaukimas (kvietimas) jam nebuvo įteiktas ir darbovietėje asmeniškai. Skunde pažymima, kad atvykti į Instituciją, kuomet buvo surašomas protokolas, jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Be to, šaukimas (kvietimas) atvykti į Instituciją buvo gautas prieš vieną darbo dieną, t. y. prieš neprotingai trumpą terminą iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Skunde nurodoma, jog dėl to buvo pažeistos A. M. teisės, numatytos ATPK 272 str. 1 d. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog „Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir tvirtina buvęs netinkamai informuotas apie protokolo surašymo vietą ir laiką, tačiau, kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, protokolo surašymas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas“. Skunde nurodoma, kad toks teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, kurioje pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Skunde pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie tikėtina padarytą pažeidimą. Taip pat skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, bei yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Protokolas nėra formalus bylos dokumentas, neturintis įtakos bylos baigčiai, o iš to seka, kad A. M. nebuvo suteikta galimybė tinkamai susipažinti su byla. Skunde akcentuojama, kad ATPK 272 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisės į gynybą turi būti suteikta nuo administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos pradžios. Nurodoma, jog Institucija administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nesant ATPK 35 str. 3 d. nustatytų sąlygų. Taip pat skunde pažymima, kad A. M. pirmos instancijos teismui buvo nurodęs eilę neaptartų Institucijos padarytų pažeidimų nagrinėjant bylą, tačiau apylinkės teismas tik deklaratyviai pažymėjo, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti institucijos priimtą nutarimą ir visiškai nepasisakė dėl šių pažeidimų formalumo, taip pat nepasisakė, ar nevertinti procesiniai pažeidimai neturėjo įtakos Institucijos nutarimo neteisėtumui.
Teisme buvo gautas ir Institucijos įgalioto asmens atsiliepimas į A. M. apeliacinį skundą. Atsiliepime teigiama, jog Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai neatitinka nei faktinės situacijos nei teisinio reglamentavimo, o skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia apeliantas, yra motyvuota, objektyvi, pagrįsta ir teisėta. Atsiliepime pažymima, kad pirmos instancijos teismas išsamiai motyvavo, jog Viešųjų pirkimų taisyklės buvo aiškiai pažeistos. Teigiama, kad Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Atsiliepime yra cituojamos ATPK 257¹ str. nuostatos ir pažymima, kad šaukimai (kvietimai) atvykti į Instituciją administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo siųsti registruotu paštu į apelianto darbovietę, ką patvirtina ir gauto dokumento žyma. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat yra nurodoma, kad nors Apeliantas ir teigia, jog jis negalėjo pasiruošti tinkamai administracinio teisės pažeidimo protokolui surašymui dėl per trumpo šaukime (kvietime) nurodyto termino atvykti į Instituciją, tačiau pabrėžiama, kad Apeliantas nesikreipė į Instituciją ir neinformavo, jog negali atvykti, taip pat neprašė atidėti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki jis susipažins su bylos medžiaga. Skunde teigiama, kad A. M. visiškai nepagrįstai tapatina administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūrą su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu ir pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra siekiama informuoti asmenį apie pažeidimo esmę, suformuluoti kaltinimą nurodant faktines aplinkybes. Be visa to, atsiliepime nurodoma, kad Apeliantas netinkamai interpretuoja ATPK 35 str. 3 d. nuostatas. Atsiliepime cituojamas šis straipsnis ir pažymima, kad aplinkybių, kurioms esant galima pratęsti administracinės atsakomybės išsprendimo klausimą, sąrašas nėra baigtinis, dėl to Institucija visiškai pagrįstai, laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, įvertinusi ATPK 259 str. 1 d. nuostatas, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2016-05-02, t.y. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika ir sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, neprivalo detaliai atsakinėti atskirai į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.
Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą A. M. skundo netenkinti, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
Visų pirma A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų motyvų, tik deklaratyviai nurodė, kad vykdant Radviliškio rajono savivaldybės informacinio biuletenio ,,Savivaldybės aktualijos“ ir papildomos informacijos spausdinimo Radviliškio rajono savivaldybės vietiniame laikraštyje paslaugų pirkimą, aukščiau įvardintos teisės normos buvo pažeistos. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas savo sprendimą pagrindė aiškiai nutartyje išdėstytais motyvais. Visų pirma, apylinkės teismas analizavo bei vertino Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles bei kitus bylai nagrinėti reikšmingus teisės aktus ir nepažeisdamas teisinio argumentavimo taisyklių konstatavo, kad A. M. skunde nurodyti motyvai neatleidžia jo, kaip Pirkimo komisijos nario, nuo pareigos tinkamai atlikti jam paskirtas funkcijas. Teismas nurodė, jog A. M. skundo argumentai leidžia teigti, jog pastarasis pats pripažįsta, kad iš esmės jis neatliko jam paskirtos funkcijos – neįvertino Pirkimo sąlygų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, lengvabūdiškai tikėdamasis, jog jos minėtam įstatymui neprieštarauja.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad jog procesinis dokumentas – šaukimas (kvietimas) atvykti į VPT protokolo surašymui nebuvo A. M. įteiktas, kaip tai numatyta ATPK 257¹ str. 1 d., minimo kvietimo (šaukimo) jis negavo savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar darbovietėje asmeniškai, nors 2016-10-10 visą darbo dieną buvo savo darbo vietoje. Be to, skunde pažymima, kad kvietimas (šaukimas) atvykti į VPT protokolo surašymui buvo pateiktas prieš neprotingai trumpą terminą, t. y. prieš vieną darbo dieną, dėl ko jis negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir buvo pažeistos jo teisės, nustatytos 272 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus. ATPK 257¹ str. nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kvietimas (šaukimas) A. M. atvykti į VPT administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo įteiktas 2016-10-10 (20 b. l.). Jam neatvykus kvietime (šaukime) nurodytu laiku į Instituciją, 2016-10-26 Institucija pakartotinai A. M. siuntė kvietimą (šaukimą) į jo darbovietę 2016-11-04 atvykti administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui (83 b. l.). Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. M. 2016-11-04 vykusiame administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyme dalyvavo (16 b. l.). Be to, dar prieš priimant 2016-11-24 nutarimą apelianto atžvilgiu Institucijoje buvo gautas jo paaiškinimas dėl 2016-11-04 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbti). Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. M. procesinės teisės nebuvo suvaržytos, pažeistos ar kaip kitaip apribotos. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. nevaržomai įgyvendino savo procesines teises, kiti skundo argumentai dėl galimai netinkamai vykdytos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūros yra nenagrinėtini. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teismų praktika, net ir tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas Institucijoje nepakankamai užtikrinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, šios klaidos paprastai gali būti ir būna ištaisomos pirmosios instancijos teisme, jei jame nagrinėjant bylą buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Šiuo atveju Apeliantas taip pat dalyvavo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismo posėdyje buvo išnagrinėti visi byloje esantys įrodymai, esminių pažeidimų nenustatyta ir darytina išvada, jog A. M. teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo užtikrintos.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 35 str. 3 d. nuostatas bei nukrypo nuo nuosekliai suformuluotos teismų praktikos. Skunde teigiama, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas turėjo konstatuoti, kad Institucija administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė neturėdama tam įstatyme numatyto pagrindo, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai. Šis skundo argumentas yra atmetamas. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas detaliai nenurodė, kokios yra konkrečios priežastys, kurioms esant negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą visais atvejais galima pratęsti, kai paaiškėja, jog nėra objektyvios galimybės išnagrinėti ATP bylą per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VPT, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei į susiklosčiusias aplinkybes (tai, kad A. M. kviestas 2016-10-12 neatvyko nurodytą dieną į VPT administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui), laikydamasis įstatyme numatytų terminų ir vadovaudamasis ATPK 35 str. 3 d. nuostatomis 2016-10-21 priėmė pagrįstą procesinį sprendimą pratęsti A. M. administracinės atsakomybės klausimo sprendimo ir nuobaudos jam skyrimo terminą vieneriems metams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai pažymėjo, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti institucijos priimtą nutarimą, tačiau pažymima, kad teismas visiškai nepasisakė dėl šių pažeidimų formalumo. Aukštesnės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą taip pat atmeta. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad išnagrinėjęs A. M. skundo argumentus bei pateiktą visą bylos medžiagą pirmos instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenustatė VPT padarytų procesinių pažeidimų A. M. atžvilgiu. Pažymėtina, jog pasisakydamas, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti institucijos priimtą nutarimą bei nurodydamas, kad esminiu procedūros pažeidimu gali būti laikomas tiks toks pažeidimas, kuris sąlygojo priimto nutarimo neteisėtumą, teismas tik papildomai atkreipė dėmesį į tai, kokie pažeidimai yra laikomi esminiais ir leidžiančiais keisti ar naikinti institucijų priimtus nutarimus. Šiuo atveju teismas išdėstė bendrą poziciją apelianto skunde keliamu klausimu nekonstatuodamas jokių Institucijos padarytų pažeidimų.
Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.