- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-1895-530/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. U. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-09-02 nutarimą Nr. 93-635 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. nuteistas 2009-04-15 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. galutine 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams. 2009-10-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas – paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-11-19, pabaiga – 2017-05-17.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 93-635 tenkino nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, padariusi išvadą, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti minėtą Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. U. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad teismas jo asmeniškai nepažįsta, nėra matęs, o tarp Komisijos narių buvo ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo jo resocializacijos procese, žino jo asmenybės pokyčius. Apylinkės teismas nepažymi, kad yra skatintas 11 kartų, o pažeidimas padarytas tik vienas. Nuo 2010-01-26 pataisos įstaigoje dirba, gauta pastovias pajamas, turi darbo patirtį, išėjęs iš kalinimo vietos turi galimybę įsidarbinti UAB „Stumbrinis“ traktorininku. Teismas jo neatliktą bausmės dalį laiko labai didele, tačiau šią dalį lyginant su jau atlikta dalimi, ji santykinai maža. Apeliantas pažymi, kad jo asmenybę teigiamai apibūdinančių bruožų teismas neanalizavo. Taip pat neatsižvelgė, kad Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas antrą kartą, visą šį laikotarpį laikėsi Komisijos nurodytų rekomendacijų, kas rodo jo asmenybės kaitą teigiama linkme. V. U. atkreipia dėmesį, kad teiginys dėl problemų su alkoholio vartojimu labiau tinka jo asmeniui iki nusikaltimo padarymo. Viso bausmės atlikimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės įrodo jo keitimąsi teigiama linkme.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. U. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks jai keliamą tikslą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės – darbinė veikla pataisos namuose, gauti paskatinimai, turimos galimybės išėjus į laisvę įsidarbinti traktorininku, nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. V. U. teiginys, jog apylinkės teismas neanalizavo jo asmenybę teigiamai apibūdinančių bruožų, atmestinas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinti visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantys veiksniai, t. y. teismas pritarė Komisijos nutarimo motyvams dėl V. U. elgesio keitimo teigiama linkme, tačiau neigiami mąstymo bei elgesio aspektai persvėrė teigiamus asmenybės bruožus.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, t. y. jis kaltės pilnai nepripažino nei teisminio nagrinėjimo metu, nei dabar, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Neteisėto elgesio sumenkinimas, minimizavimas, įvairių pasiteisinimų (jie patys į jį atsitrenkė) ieškojimas, rodo, jog V. U. negeba prisiimti atsakomybės už savo kaltais veiksmais kilusius padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nėra valinga asmenybė, yra duomenų, kad jam įtaką buvo dariusios kriminalinės subkultūros. Taip pat, manytina, V. U. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nors pats piktnaudžiavimą stipriaisiais gėrimais neigia, teigdamas, kad alkoholis jokių jo gyvenimo sričių nepaveikė. Vis dėlto, akivaizdu, kad nuteistojo sukeltam eismo įvykiui, kurio metu žuvo trys žmonės, didelės įtakos turėjo jo neblaivumas. Nors V. U. Psichologinės tarnybos pateiktos išvados duomenimis lankė įžanginę grupę, skirtą darbui su nuteistaisiais, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tačiau teigiamų poslinkių nepastebėtina. Dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuobauda jam buvo skirta nepraėjus net savaitei po gauto paskatinimo už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tai rodo, jog reiškiami paskatinimai jam teigiamos įtakos nedaro bei neskatina ir toliau gerai, drausmingai elgtis.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nuteistojo darbinė motyvacija prasilenkia su realių įsidarbinimo galimybių suvokimu. V. U. išsilavinimas tik vidurinis, jis nėra įgijęs jokios specialybės. Pataisos namuose nesimokė, nereiškė noro ir konkretaus amato įgijimui. Įkalinimo vietoje dirbo pagalbiniu darbininku. Teigia išėjęs į laisvę įsidarbinti UAB „S.“ traktorininku, tačiau byloje nėra duomenų, kad įmonė sutiktų įdarbinti nuteistąjį. Taigi problemų dėl įsidarbinimo, tikėtina, gali kilti. Atkreiptinas dėmesys, jog V. U. yra priteistas labai didelis civilinis ieškinys – 520 007 Lt, taip pat yra gautas vykdomasis dokumentas vaiko išlaikymui. Šie finansiniai įsipareigojimai nuteistajam yra didelė našta, o lėšų tvarkymas Socialinio tyrimo išvadoje įvardintas kaip kriminogeninis veikinys.
Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo V. U. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pirmojo teistumo atveju, tačiau V. U. vėl nusikalto ir tai suponavo teismui išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir nedarytų nuteistajam poveikio, sustabdant jį nuo nusikalstamų veikų darymo.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad tarp Komisijos narių buvo ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo jo resocializacijos procese, todėl žino jo asmenybės pokyčius ir gali objektyviau įvertinti jo pataisos procesą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek apylinkės bei apygardos teismai vertina tuos pačius byloje esančius objektyvius duomenis, neturėdami jokių išankstinių (teigiamų ar neigiamų) nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui nėra būtina asmeniškai pažinoti apeliantą, priešingu atveju būtų pagrįsta kalbėti apie teismo šališkumą. Šiuo atveju apygardos teismas įvertina byloje surinktus duomenis, Komisijos bei apylinkės teismo priimtus sprendimus bei nuteistojo skundo motyvus ir sprendžia, ar lygtinio paleidimo institutą atsisakyta taikyti pagrįstai.
Apygardos teismas nesutinka ir su tuo apelianto teiginiu, kad jo neatlikta bausmės dalis, lyginant su jau atlikta dalimi, yra santykinai maža. Neatliktos bausmės dydis yra vertinamasis kriterijus, todėl teigti, kad jis yra didelis ar mažas netikslinga. Aukštesnės instancijos teismas vertina, ar atlikta bausmės dalis yra adekvati, proporcinga jo padarytam nusikaltimui, sukeltiems padariniams, elgesiui bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju tokios išvados padaryti negalima, nes tai prasilenktų su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrintų teisingumo principo reikalavimų.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. U., probacija nepasieks savo tikslo, todėl pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir motyvais dėl jo teigiamų asmenybės bruožų, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.