- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 1-16-322/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-2-00017-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje
V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1984m. rugpjucio 3d.Kelmes r., lietuve, LR piliete, netekejusi, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti , teista 2008-07-15 Kelmes rajono apylinkes teismo pagal LR BK 135 str.1d. laisves apribojimu 2 m., bausmes neatlikusi, teistumas neišnykes,
kaltinama pagal Lietuvos BK 140str.2d.
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamoji V. T. 2009 m. kovo 30 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tycia sudave mažameciui M. I., gim. 1999-06-18, kumšciu viena karta i veida ir jam nuo smugio nugriuvus, spyre viena karta i koja, tuo sukeldama mažameciui nukentejusiajam M. I. fizini skausma.
Kaltinamoji V. T. kalta prisipažino iš dalies ir parode, kad kaimyna Manta tik pastume ir viena karta ispyre i sedmenis. 2009 m. pavasari, tikslios datos nepamena, apie 19 val., išveže savo naujagime dukra i lauka ir tuo paciu moke savo sunu M. T., kuriam 7 metai, važinetis dviraciu kieme, prie namo. Jos sunus dar nemoka važiuoti dviraciu, tai kaimynu vaikas M. I. pradejo iš jo tyciotis, vadinti „G.“. Ju kieme „G.“ reiškia žmogu, kuris iš šiukšliu konteineriu renka šiukšles. Tai girdedama Mantui pasake „mastyt, Mantai , ka kalbi, koks jis tau „G.“. M. I., stovedamas ant betoninio skalbiniu stulpelio, pradejo ja kolioti necenzuriniais žodžiais. Ji supykusi už toki jo elgesi pastume ji rankomis, jis nušoko ant žemes, bet nenugriuvo. Tada ji priejusi spyre viena karta jam i sedmenis. Ranka Mantui per veida nesudave, todel kalta del to neprisipažista.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kalte irodyta.
Nukentejusysis M. I. parode, kad savo gyvenamojo namo kieme žaisdamas su draugais mate, kaip kaimynas M. T. mokesi važiuoti dviraciu. Kieme buvo ir Mato mama. Bevažiuodamas Matas nuo dviracio nuvirto. Jam pasidare juokinga ir jis nusišypsojo. Tai pamaciusi prie jo pribego Mato mama ir kumšciu trenke i veida, pataike i lupa, jis pargriuvo nuo smugio aukštielninkas ant žemes, tada ji spyre jam i koja. Iš lupos bego kraujas, buvo išsigandes, verke ir bijojo pareiti i namus, todel nuejo pas vyresniji broli Ernesta, kuris žaide netoliese krepšini. Brolis ji palydejo i namus. Namuose juos pasitiko mama, kuriai pasisake, kad ji sumuše Mato mama.
Liudytojas E. I. parode, kad 2009m. pavasari, atrodo kovo menesi, žaide krepšini aikšteleje netoli namu. Bežaidžiant pamate i krepšinio aikštele ateinanti broli Manta, kuris verke ir praše parvesti ji i namus, nes bijojo kažko. Matesi, kad jo lupa yra prakirsta. Kartu su broliu ateje jo draugai Deimantas ir Renaldas, papasakojo, kad Manta sumuše kaimyne V. T.. Jis parvede broli i namus ir perdave mamai.
Liudytojas D. V. parode, kad Matas mokesi važiuoti dviraciu ir nugriuvo, kieme buve vaikai pradejo juoktis. Tada prie jo draugo Manto pribego Mato mama, stume Manta, jis nugriuvo ant žemes ant nugaros, tada ji spyre Mantui, bet ar pataike - nemate. Mantui iš lupos bego kraujas, jis „spjaudesi kraujais“, jie klause Manto ar jam skauda, nes jis verke. Mantas bijojo eiti i namus, todel jie nuvede Manta pas broli Ernesta, kuris parvede Manta i namus.
Liudytojas D. R. parode, kad moke savo drauga M. T. važiuoti dviraciu. Kieme buvo daug vaiku. Kai Matas bevažiuodamas nugriuvo nuo dviracio Mantas pradejo juoktis. Tada Mato mama priejo prie Manto, ji pastume ir Mantas nugriuvo ant žemes. Paskui Mantas nuejo pas savo broli. Kad Mato lupa butu buvusi kruvina ar jis butu verkes, nepastebejo.
Nukentejusiojo M. I. istatymine atstove J. I. parode, kad 2009m.kovo menesi, sunu Manta i namus parvede vyresnysis sunus Ernestas ir pasake, kad Manta sumuše V. T.. Mantui buvo prakirsta ir patinusi apatine lupa. Del to ji iš karto kreipesi i policija ir paraše pareiškima. Sunus Mantas papasakojo, kad kieme ji sumuše T., sudave i veida, pargriuvusiam spyre i sedmenis. Dabartiniu metu su kaltinamaja yra susitaikiusios, nes ji atsipraše atlygino neturtine žala.
V. T. neprisipažino, sudavusi i veida M. I., aiškino, kad tik pastume ji ir ispyre i sedmenis, kad jis net nebuvo pargriuves ant žemes. Taciau teismas neturi pagrindo netiketi nuosekliais mažamecio nukentejusiojo parodymais, kad jam buvo suduota i veida, pataikyta i lupa iš kurios bego kraujas. Butent tokius parodymus nukentejusysis dave ikiteisminio tyrimo metu( b.l.15) ir teisme(b.l.83). Jo parodymus iš esmes patvirtino liudytojas D. V., kuris aiškino, kad „Mantas spjaudesi kraujais“, taip pat E. I. ir J. I., kurie mate, kad Manto lupa buvo prakirsta ir patinusi. Nors liudytojai D. V. ir D. R. aiškino, kad T. nukentejusiji pastume, o pats nukentejusysis, kad ji sudave kumšciu i veida, vienok, praejus pakankamai daug laiko nuo ivykio bei ivertinant liudytoju amžiu, kad jie yra mažameciai vaikai ir ju suvokimas skirtingas, teismas laiko, kad vistik geriausiai ivyki atsimena betarpiškai fizini skausma patyres nukentejusysis. Priešingai, kaltinamosios parodymai yra prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu ji skirtingai aiškino, kad priejusi du kartus koja nestipriai ispyre Mantui i užpakali, o šis begdamas nuo jos užkliuvo ir parvirto ( b.l. 11), paskui, kad priejusi prie I. spyre jam viena karta i užpakali( b.l.33), galiausiai teisme ji iškele nauja versija, kad pastume Ivanauska ir po to jam ispyre, nors anksciau nesake vaika stumusi. Be to, kaltinamoji aiškino, kad I. spyre stovinciam, nes jis nebuvo nugriuves ant žemes, kai tuo tarpu ir nukentejusysis ir liudytojai D. V. ir D. R. parode, kad M. I. buvo nugriuves ir kaltinamoji spyre jam gulinciam. Tokie akivaizdžiai prieštaringi kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, nes jais siekiama suklaidinti teisma ir išvengti atsakomybes.
Kaltinamoji V. T. suduodama mažameciui i veida ir spirdama sukele jam fizini skausma, todel jos veika atitinka Lietuvos BK 140 str.2d. dispozicija.
Kaltinamosios V. T. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.
Civilini ieškini del 200 Lt neturtines žalos kaltinamoji yra atlyginusi( b.l.75).
Skiriant bausme teismas atsižvelgia, kad V. T. teista ir teistumas už sunku smurtini nusikaltima neišnykes, taciau ji augina du mažamecius vaikus, iš dalies pripažino kalte ir atlygino žala, atsipraše nukentejusiojo, padarytas nesunkus nusikaltimas, todel skirtina mažesne bausme nei straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytas bausmes vidurkis bei taikytinas bausmes vykdymo atidejimas, esant pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
V. T. pripažinti kalta ir nuteisti pagal Lietuvos BK 140str.2d. devyniems menesiams laisves atemimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 64str.3d., 65str., bausme, iš dalies sudedant ir laisves apribojima keiciant laisves atemimu, subendrinti su 2008m. liepos 15d. Kelmes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyti galutine bausme laisves atemima vieneriems metams trims menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti dvejiems metams , ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per ši apylinkes teisma.