Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2021-12-30 sprendimą Nr. (3)-S-653 ,,Dėl privačios miško valdos miškotvarkos projekto išvados“ ir įpareigoti Žemaitijos nacionalinio parko direkciją (toliau – ir Direkcija) iš naujo priimti sprendimą ir pateikti išvadą dėl V. Ž. į Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir Miškų tarnyba) 2021-12-28 pateikto prašymo su vidinės miškotvarkos projektu; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2022-01-10 sprendimą Nr. (39.8)-R2-63 ,,Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti V. Ž. 2021-12-28 pateiktą prašymą su vidinės miškotvarkos projektu.

Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su IV grupės mišku. Pareiškėjas 2021-12-28 Miškų tarnybai pateikė prašymą pakeisti miškotvarkos projektą, kartu pateikdamas ir naujinamą miškotvarkos projektą. Miškų tarnyba, atsižvelgdama į Direkcijos 2021-12-30 sprendimą Nr. (3)-S-653, byloje skundžiamu 2022-01-10 sprendimu nepatvirtino parengto vidinės miškotvarkos projekto miško žemės sklypui, nes Direkcija pateikė motyvuotą neigiamą išvadą.

Pareiškėjo teigimu, Miškų tarnybos sprendimas neatitinka Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkto, nes Miškų tarnyba, atsisakydama tvirtinti miškotvarkos projektą, nenurodė savo motyvų, o tik pridėjo Direkcijos raštą. Taisyklių 34 punktas nustato, kad tik gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas, tačiau Taisyklių 34 punktas neeliminuoja Taisyklių 33 punkto galiojimo ir neatleidžia Miškų tarnybos nuo sprendimo motyvų pateikimo prievolės. Miškų tarnyba sprendimus priima savarankiškai ir atsako už savo motyvus, kurių sprendime nepateikė. Miškų tarnyba aiškiai nevardija ir nenurodo dėl kokių konkrečių trūkumų parengtas vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas.

Pareiškėjas teigia, kad Miškų tarnybos 2022-01-10 sprendimas pažeidė įstatymo viršenybės principą, nes šiuo sprendimu suvaržė pareiškėjo miško naudojimo teisę, viršijo Konstitucijos 23 straipsnio nustatytas ribas. Miškų tarnybai priėmus sprendimą pareiškėjo miško naudojimo suvaržymui ir pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, buvo taip pat pažeistas viešojo administravimo įstatymo nepiktnaudžiavimo valdžia principas, pagal kurį nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų.

Dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2021-12-30 sprendimo pareiškėjas nurodė, kad jo miško valda patenka į Žemaitijos nacionalinio parko Ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Miško valda patenka į buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST), į Europos ekologinį tinklą ,,Natura 2000“, bet miškas nepatenka į paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST). Teigia, kad Direkcijos sprendimas yra nekonkretus ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo proporcingumo principą, nes Direkcija, siekdama saugoti skroblo medžius, nors skroblo medžio pagal inventorizaciją yra tik apie 418 kubus, skundžiamu sprendimu uždraudė ir kito miško (ne skroblo kirtimus) – t. y. nepagrįstai ir neteistai nusprendė saugoti ne tik skroblus, bet ir kitą miško dalį, tuo viršydama savo įgaliojimus ir pažeisdama pareiškėjo teisę naudoti mišką.

Pareiškėjo nuomone, Direkcijos sprendimas taip pat pažeidžia įstatymo viršenybės principą, nes miškotvarkos projekte ir natūroje miške nėra aukštaūgių medžių nei pomiškio, nei skroblyno. Skroblų medžiai nėra paplitę po visą mišką, o miškotvarkos projekte nustatytose biržėse skroblų medžiai nekertami, skroblų apsaugai naudojamas miško plotas nepagrįstai ir neproporcingai išplėstas. Kadangi Direkcijos sprendimo mastas neproporcingas ir nesilaikyta įstatymo viršenybės principo, Direkcija sprendimu piktnaudžiavo valdžia ir tuo pažeidė pareiškėjo miško naudojimo teisę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1992-05-21 Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Direktyva), 1 priedu numatyta, kad taikoma, kai yra ,,Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai“. Miškotvarkos projekte ir natūroje miške nėra pomiškio ir nėra gryno skroblyno, o Direktyvos dalyje ,,Miškai“ nėra išskirti vien skroblynai (41.24 Ąžuolų ir skroblų miškai (Stellario-Carpinetum; 41.26 Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum). Direktyvą tikslinanti 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo adaptuojanti tam tikras direktyvas aplinkos srityje, 1 priedu ,,9. MIŠKAI“ nustatome, jog, ,,Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai“ ir Natūralioms buveinėms priskiriama ,, (duomenys neskelbtini) Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)“.

Direktyva ir jos tikslinimas nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl jos įgyvendinimui privalomi priimti Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys Direktyvos taikymo turinį, ribas, buveinių ribas ir teisinį režimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24¹ straipsnio 8 punktas reglamentuoja, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su žemės savininkais ir valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus. Įstatymo 24¹ straipsnio 9 punktas nurodo, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-15 nutarimu Nr. 276 ,,Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) buvo patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 1 punktas reglamentuoja buveinių ir būtinų jų apsaugos priemonių nustatymą, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių, kurių apsaugai nustatytos buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevenciją. Pagal Nuostatus Buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją nustato Aplinkos ministerija. Tai reiškia, kad apsaugos priemones nustato Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punkte nurodytomis sąlygomis, tačiau ignoruojant Direktyvos minėtas nuostatas.

Pagal Įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalį Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą (toliau – Sąrašas), ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje.

Pareiškėjo teigimu, pagal Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. D1-210 ) pareiškėjo miško teritorija nėra įtraukta į teritorijų, kurioms taikomos apsaugos priemonės sąrašą.

Pareiškėjo nuomone, Direkcijos sprendimas taip pat pažeidžia išsamumo principą bei draudimo keisti į blogąją pusę principą. Draudimo keisti į blogąją pusę principas pažeistas tuo, jog nuo 2006 metų valstybės priimami sprendimai vis daugiau suvaržo pareiškėjo turto naudojimo teisę, nepaliekant ir nesant (nepriėmus teisės aktų) galimybės pareiškėjui kompensuoti visą miško vertę ir paimti mišką valstybės nuosavybėn.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Direkcija pažeidė teisinės valstybės ir konstitucinį teisingumo principą, nes Įsakymu Nr. D1-210 yra įgyvendinamas LRV nutarimas Nr. 276. Kadangi Įsakymu Nr. D1-210 pareiškėjo miško teritorija nėra įtraukta į teritorijų (Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą), kurioms imperatyviai būtų taikomos Miško apsaugos priemonės, sąrašą, laikytina, kad atsakovės viršijo joms nustatytus teisės aktų įgaliojimus. Be to, atsakovės neatsižvelgė, kad pagal miškotvarkos projektą miškas bus atstatytas ir jame nėra numatyta kirsti skroblų.

Atsakovė Miškų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo miško valda patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją (toliau – ir Parkas), kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I- 1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“. Parko ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ koreguotos parko ribos). Pareiškėjo miško valdoje Parko ribos nesikeitė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 971 Parko, taip pat ir pareiškėjui priklausančios Miško valdos teritorijoje buvo pakeistos miškų grupės iš IV į III miškų grupę.

Miškų tarnyba 2021-12-29 gavo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2022-2030 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Miškų tarnyba nustačiusi, kad privati miško valda, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją, vadovaudamasi Taisyklių 33 punkto, 33.2 papunkčio bei 34 punkto nuostatomis, 2021-12-29 raštu (39.8)-R2(MŪPS)-839 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“ kreipėsi į Direkciją, prašydama derinti miškotvarkos projektą, parengtą miško žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją. Direkcija, nurodydama savo motyvus ir teisės aktų normas, 2021-12-30 raštu Nr. (3)-S-653 „Dėl privačios miško valdos miškotvarkos projekto išvados“ nepritarė atvejiniams kirtimams taksaciniuose sklypuose (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose atrankiniais kirtimams.

Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų.

Miškų tarnyba, gavusi neigiamą Direkcijos išvadą, 2022-01-10 raštu Nr. (39.8)-R2-63 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, nurodydama teisės aktų normas, faktines aplinkybes ir motyvus informavo pareiškėją, kad vidinės miškotvarkos projektas, parengtas privačiam miško žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nederinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados.

Miškų tarnybos nuomone, nederindama vidinės miškotvarkos projekto, ji nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų derinimą, t. y. nustačiusi, kad vidinės miškotvarkos projektas parengtas privačiai miško valdai, kuri patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją, kreipėsi į Direkciją raštu, prašydama derinti pateiktą vidinės miškotvarkos projektą. Gavusi Direkcijos neigiamą išvadą, pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto ir pateikė pareiškėjui Direkcijos išvadą, t. y. supažindino su atsisakymu derinti miškotvarkos projektą.

Miškų tarnyba pažymėjo, kad pagal Taisyklių 34 punktą išvadas teikiančių institucijų teikiamos išvados nėra ir negali būti laikomos tarnybine pagalba pagal Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnį, taip pat nėra ir negali būti laikomos tik išvadas teikiančių institucijų nuomonėmis į kurias Miškų tarnyba, priimdama sprendimus, galėtų arba atsižvelgti arba neatsižvelgti. Miškų tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų ir/ar įstaigų (Tarnybai nepavaldžių institucijų ir/ar įstaigų) sprendimų (teikiamų išvadų) dėl vidinės miškotvarkos projektų. Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, todėl, jei ir išvadas teikiančių institucijų ir/ar įstaigų sprendimai galimai būtų neteisėti, Miškų tarnybai negali kilti atsakomybė už kitų valstybės institucijų ir/ar įstaigų galimai neteisėtus sprendimus ir/ar galimai neteisėtą veiką.

Atsakovė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) Žemaitijos nacionalinis parkas buvo įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Tai reiškia, kad nuo įrašymo momento yra saugomos visos buveinės esančios BAST Žemaitijos nacionaliniame parke.

Taip pat nurodė, kad Respublikos Aplinkos ministerija, vykdant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas Lietuvos visoje šalyje“ 2012-2015 metais Lietuvoje vykdė minėtų buveinių inventorizaciją, jos metu dalyje miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) miško sklypuose (duomenys neskelbtini)2013-08-30 inventorizuota ES miško buveinė (duomenys neskelbtini) Skroblų miškai unikalus buveinės Nr. (duomenys neskelbtini) (Informacija apie inventorizuotas buveines pateikiama Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt.).

Paaiškino, kad Bendrųjų buveinių nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.4. papunktis nurodo, jog Skroblynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus, atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

Pateiktame miškotvarkos projekte buvo suprojektuoti buveinėje draudžiami atvejiniai kirtimai, tai yra per du kartus su 5 metų pertrauka iškertant visus buveinėje esančius skroblus.

Pažymėjo, kad jeigu būtų suprojektuoti atrankiniai kirtimai buveinėje paliekant sveikus skroblo medžius, bei planuojant atželdinti iškirstus sklypus, buveinės teritorija būtų atželdinama skroblais, Direkcija nebūtų rašiusi neigiamos išvados miškotvarkos projektui.

Direkcija nurodė, kad miškotvarkos projekte daugumoje sklypų yra numatytas skroblų iškirtimas 100 proc., tai patvirtina pateikto miškotvarkos projekto „Ūkinių priemonių planas“ kuriame numatyta iškirsti net 239 m³ skroblo medienos, o tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad miškotvarkos projekte nustatytose biržėse skroblų medžiai nekertami.

Direkcijos teigimu, įgyvendinus šį miškotvarkos projektą, Skroblų buveinė būtų praktiškai sunaikinta, nes skroblus buveinėje esančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) planuojama iškirsti 100 proc., o pagal atželdinimo planą numatyta, kad atželdinama bus eglė.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Direkcijos 2021-12-30 išvados Nr. (3)-S-653 ,,Dėl privačios miško valdos miškotvarkos projekto išvados“ ir Miškų tarnybos 2022-01-10 sprendimo Nr. (39.8)-R2-63 ,,Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, kuriais atsisakyta pritarti (patvirtinti) vidinės miškotvarkos projekto rengėjo A. K. (toliau – ir Rengėjas) parengto vidinės miškotvarkos projekto 2022-2030 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., sprendiniams, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 27,6900 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Miškų tarnyba 2021-12-29 gavo Rengėjo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2022-2030 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Miškų tarnyba nustačiusi, kad privati miško valda, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją, 2021-12-29 raštu (39.8)-R2(MŪPS)-839 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“ kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti išvadą dėl šio miškotvarkos projekto.

Direkcija 2021-12-30 pateikė išvadą Nr. (3)-S-653 ,,Dėl privačios miško valdos miškotvarkos projekto išvados“ (toliau – ir Direkcijos išvada), kurioje nurodė, kad: „Miško valdos (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje kartografuota Europos bendrijos svarbos buveinė - (duomenys neskelbtini) Skroblynai (buveinės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Bendrųjų buveinių nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.4. papunktis nurodo, kad Skroblynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus, atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Miškotvarkos projekte 2342 kv. (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose planuojami atvejiniai kirtimai, o (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose atrankiniai kirtimai. Europos svarbos Skroblynų buveinės, patenkančios į miško valdą būklė yra gera, tai patvirtina 2020 m. ŽNPD gamtos skyriaus specialistų atlikta Europos svarbos buveinių patikrinimo Žemaitijos nacionaliniame parke metu, todėl šiuo metu nereikalingos jokios papildomos priemonės buveinių būklei pagerinti. Mūsų nuomone (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir (duomenys neskelbtini)taksacinio sklypo sklypo dalyje patenkančioje į buveinę negali būti vykdomi atvejiniai kirtimai, o (duomenys neskelbtini)taksaciniuose sklypuose atrankiniai kirtimai.“ Taip pat Direkcijos išvadoje konstatuota, kad parengtas vidinės miškotvarkos projekto patikslinimas neatitinka Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.4. papunkčio reikalavimų.

Miškų tarnyba ginčijamu 2022-01-10 sprendimu Nr. (39.8)-R2-63 ,,Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 (toliau – ir Taisyklės) 34 punktu (kuriame nurodyta, kad gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas), nepatvirtino parengto vidinės miškotvarkos projekto dėl gautos motyvuotos neigiamos Direkcijos išvados.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo žemės sklypas (miško valda) patenka į Žemaitijos nacionalinio parko Ekologinės apsaugos prioriteto zoną, į buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) ir į Europos ekologinį tinklą ,,Natura 2000“.

Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio, reglamentuojančio „Natūra 2000“ tinklo sudarymą ir „Natūra 2000“ tinklo teritorijų apsaugą, 1 dalis nustato, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra EB svarbos natūralių buveinių tipai ir EB svarbos rūšių buveinės. Saugomų teritorijų įstatymo 24.¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. To paties įstatymo 24¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymui, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.

Akcentuotina, jog Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) Žemaitijos nacionalinis parkas buvo įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (eil. Nr. 287), o tai reiškia, kad nuo įrašymo momento yra saugomos visos buveinės esančios BAST Žemaitijos nacionaliniame parke. Taip pat pažymėtina, kad Žemaitijos nacionalinis parkas į šį sąrašą įrašytas ribose, kurios sutampa su paties parko ribomis, išskyrus Platelių ir Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio ir žemės ūkio prioriteto zonas, ir tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jam priklausanti miško valda nėra įtraukta į teritorijų, kurioms taikomos apsaugos priemonės, sąrašą.

Aplinkos ministerija, vykdant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ 2012-2015 metais Lietuvoje vykdė minėtų buveinių inventorizaciją ir jos metu dalyje miško valdos, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) miško sklypuose (duomenys neskelbtini), 2013-08-23 inventorizuota Europos bendrijos svarbos natūrali buveinė (duomenys neskelbtini) Skroblynas (buveinės unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt (https://www.geoportal.lt/map/) sluoksnyje „Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (išskirtos pagal tipus)“.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (toliau – ir Bendrieji buveinių nuostatai). Bendrųjų buveinių nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.4. papunktis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Skroblynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus, atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

Pateiktame miškotvarkos projekte buvo suprojektuoti buveinėje draudžiami atvejiniai kirtimai. Be to, kaip matyti iš pateikto miškotvarkos projekto, skroblus buveinėje esančiuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) planuojama iškirsti 100 proc. bei pagal atželdinimo planą numatyta, jog atželdinama bus eglė, dėl ko, teismo nuomone, įgyvendinus šį miškotvarkos projektą (duomenys neskelbtini) Skroblyno buveinė būtų praktiškai sunaikinta.

Teismas pažymi, kad valstybė, siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, reguliuodama ūkinę veiklą, gali ir nustato specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus. Valstybė, reguliuodama su natūralios gamtinės aplinkos ir jos objektų apsauga, gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu susijusius santykius, gali riboti atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimą ar įpareigoti tam tikrus teisinių santykių subjektus atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Direkcija, priimdama ginčijamą neigiamą išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, jos pateikta neigiama išvada yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų administracinio sprendimo turiniui.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (Miškų įstatymo 14 str. 3 d.).

Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios. Taisyklių 7 punktas numato, kad miškotvarkos projektų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams, saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir apsaugos sutartims jų galiojimo laikotarpiu.

Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina, registruoja, pripažįsta negaliojančiais, priima sprendimus dėl galiojimo pratęsimo Valstybinė miškų tarnyba (Taisyklių 31 p.). Taisyklių 33.2 papunktyje nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Prieš priimdama sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos tvirtinimo Valstybinė miškų tarnyba privalo kreiptis ir gauti teigiamas arba motyvuotas neigiamas išvadas iš saugomos teritorijos direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose saugomų teritorijų direkcijoms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu. Pagal Taisyklių 34 punktą, derinančios institucijos pagal kompetenciją išvadas dėl vidinės miškotvarkos projekto privalo pateikti raštu per 5 darbo dienas. Jeigu išvados per nustatytą terminą nepateiktos, laikoma, kad derinanti institucija pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas.

Pagal nurodytą Taisyklių reglamentavimą, už privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą yra atsakinga Miškų tarnyba ir būtent jai tenka Taisyklių 33 punkte nurodyta pareiga arba per 20 darbo dienų suderinti vidinės miškotvarkos projektą arba atsisakyti jį tvirtinti, nurodant motyvus. Taisyklių 33.2 punkte taip pat nustatyta pareiga derinimo procedūros metu Miškų tarnybai kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš saugomos teritorijos direkcijos – kas šiuo atveju buvo padaryta, Miškų tarnyba kreipėsi dėl išvados į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją. Kaip numatyta Taisyklių 34 punkte, išvadas teikiančiai institucijai pateikus motyvuotą neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas. Taigi, tokiu atveju Miškų tarnyba turi priimti galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto netvirtinimo, nurodydama to priežastis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes bei įvertinusi skundžiamų sprendimų turinį, prieina prie išvados, kad Direkcija, pateikdama motyvuotą neigiamą išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto, o Miškų tarnyba, gavusi iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, galutiniu 2022-01-10 sprendimu Nr. (39.8)-R2-63 ,,Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, įgyvendindama Taisyklių 33 -34 punktuose numatytus vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūroje atliekamus veiksmus, pagrįstai netvirtino vidinės miškotvarkos projekto ir nurodė netvirtinimo motyvus. Tokiu būdu ginčijama Direkcijos išvada ir Miškų tarnybos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti, o skundas dėl šios dalies reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - įpareigoti atsakoves iš naujo atlikti veiksmus, nagrinėjant V. Ž. 2021-12-28 pateiktą prašymą dėl vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo, dėl ko ir ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) – t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 ,,Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 9.2. punkto ,,vidinės miškotvarkos projekto, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo projekto, leidimų ir sutarčių, leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimo naudoti žūklės (žvejybos) plotą, kitų gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių projektų ir leidimų (toliau – gamtos išteklių naudojimą reguliuojantys projektai ir leidimai) sąlygų pakeitimas; ir 9.6. punkto ,,teisės aktų, reglamentuojančių veiklą teritorijoje, parengimas ir patvirtinimas arba pakeitimas, kad juose nustatytas teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas užtikrintų palankios Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsaugos būklės palaikymą“ nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 8 punkto sąvoką ,,būtinos apsaugos priemonės“ ir Įstatymo 24¹ straipsnio 9 punkto reglamentavimą ,,trikdymas galėtų būti reikšmingas“ atitinka konstitucinės teisinės valstybės principą, proporcingumo principą, - Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo principą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 ,,Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedo 25.4 papunktis neatitinka minėto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesuformulavo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo (jo dalies) neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.