Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. G. ir A. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., S. G., UAB „Tamtamas“ dėl baudos skyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas skirtą baudą buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui ir akcininkui už teismo įpareigojimų nevykdymą (LR CPK 338 str., 320 str.).

Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/12/00117 pagal 2012-01-13 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. B2-661-370/2012, kuriuo BUAB „Ketvikas“ valdymo organai (vadovui, savininkui – akcininkams) įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Antstolė 2012-02-24 patvarkymu Nr. S-2063 skolininko direktoriui A. M. ir skolininko akcininkui S. G. nustatė per 5 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pranešti antstolei apie transporto priemonių OPEL COMBO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES- BENZ VANEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietą bei nurodyti patogų laiką ir vietą šias priemones perduoti išieškotojui. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu 2012-03-08 Nr. S-2618 buvo nustatyta, jog BUAB „Ketvikas“ akcininkas S. G. ir direktorius A. M. neperdavė administratoriui UAB „Tamtamas“ nurodytų transporto priemonių. Antstolė su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie negavo šaukimų į teismo posėdį. Šie apeliantų motyvai prieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui S. G. šaukimas įteiktas asmeniškai (b. l. 28). Tuo tarpu suinteresuotam asmeniui A. M. siųstas šaukimas įteiktas jo žmonai (b. l. 23), t. y. jo šeimos nariui, darytina išvada, kad vadovaujantis LR CPK 123 str. 3 d. buvusiam įmonės direktoriui šaukimas įteiktas tinkamai.

Apeliantas S. G. teigia, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra byloje dalyvaujančių asmenų teisė, o ne pareiga, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta jų dalyvavimą būtinu. Šiuo atveju apelianto dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, vadovaujantis LR CPK 246 str. 2 d., liga paprastai nelaikytina pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantas savo teises ir teisėtus interesus gali apginti skųsdamas priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas dėl apelianto ligos pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, o sprendė klausimą iš esmės.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR įmonių bankroto įstatymo normas bei netinkamai įvertino bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirųjų skundų motyvais.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas UAB „Ketvikas“ buvusio vadovo A. M. ir akcininko S. G. atskiruosius skundus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (LR CPK 179 str. 3 d.), kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-06 nutartimi UAB „Ketvikas“ iškelta bankroto byla; įmonės administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“; nustatyta, kad UAB „Ketvikas“ valdymo organai (vadovas, savininkas–akcininkai) privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; asmeniui už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda iki 10 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-27 nutartimi UAB „Ketvikas“ administratorės UAB „Tamtamas“ prašymą dėl baudos skyrimo tenkino: skyrė 5 000 Lt baudą UAB „Ketvikas” direktoriui A. M. bei nustatė A. M. terminą per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtajai bankroto administratorei visą neperduotą BUAB „Ketvikas” turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pastaroji Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl LR CPK 18 str. pagrindu vykdytina.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad 2011-12-06 teismo nutartimi, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nustatytas įpareigojimas pirmiausia adresuotinas įmonės valdymo organams, t. y. vadovaujantis LR CK 2.82 str., vienasmeniam ar kolegialiam valdymo organui bei dalyvių susirinkimui. Šiuo atveju UAB „Ketvikas“ vienasmenis valdymo organas yra direktorius A. M.. Tuo tarpu S. G. yra įmonės akcininkas, t. y. vadovaujantis LR CK 2.45 str. juridinio asmens dalyvis, o ne valdymo organas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad baudos skyrimo klausimas pirmiausia galėjo būti svarstomas tik buvusiam įmonės vadovui A. M., todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą įmonės akcininkui.

Atsižvelgiant į bylos ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis UAB „Ketvikas“ bankroto byloje matyti, kad šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai buvusiam įmonės vadovui skirtingų subjektų (administratoriaus ir antstolio, vykdančio administratoriaus pateiktą vykdomąjį raštą) reikalavimu du kartus buvo paskirta bauda už tos pačios teismo 2011-12-06 nutarties netinkamą įvykdymą, lygiagrečiai pareiškus prašymus taikyti baudą tuo pačiu faktiniu pagrindu, tačiau skirtinguose teismuose ir skirtingais teisiniais pagrindais. LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus kitus dokumentus. Už šio įpareigojimo neįvykdymą gali būti skiriama iki 10 000 Lt bauda, kuri įstatymų leidėjo numatyta kaip sankcija įmonės vadovui už tai, kad jis, privalėdamas ir galėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, to nepadaro ir taip trukdo bankroto proceso eigai. Šia sankcija siekiama priversti administracijos vadovą įvykdyti teismo įpareigojimą. Pagal LR CPK 585 str. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi ir turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Asmeniui, kuris tokių reikalavimų nevykdo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Taigi šia sankcija taip pat siekiama priversti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad LR įmonių bankroto įstatymas nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei bendrovės administracijos vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų (LR CPK 1 str.). Taip teismo nutartis yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu LR CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama LR CPK 585 str. 2 d. pagrindu, prašant antstoliui (LR CPK 587 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog tiek administratoriaus kreipimasis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo, tiek administratoriaus kreipimasis į teismą dėl baudos vadovui skyrimo atsiranda tik tuomet, kai toks asmuo geranoriškai neįvykdo teismo įpareigojimų, numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. Dėl to šios priverstinio vykdymo procedūros laikytinos alternatyviomis ir konkuruoja tarpusavyje, t. y. administratorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu operatyviau, ekonomiškiau ir efektyviau įvykdyti teismo nutartį – kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu ar tiesiogiai į teismą dėl baudos vadovui skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą. Priklausomai nuo to, yra taikoma LR CPK 585 str. 2 d. ar LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatyta sankcija (bauda).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima tokia teisinė situacija, kai už tą patį veiksmą (neveikimą) tam pačiam asmeniui lygiagrečiai būtų paskirtos dvi baudos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvusiam vadovui A. M. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-27 nutartimi administratoriaus prašymu buvo paskirta 5000 Lt bauda už tai, kad jis nevykdė 2011-12-06 nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui bendrovės turtą bei visus turimus dokumentus. Taigi, esant tokiai situacijai, kai apeliantui jau yra skirta bauda, nebuvo teisinio pagrindo skirti dar vieną už tą patį pažeidimą.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nedraudžiama prašyti teismo pakartotinai skirti baudą antstolio ar teismo įpareigojimų nevykdančiam asmeniui, jei šis ir toliau ignoruoja privalomus nurodymus.

Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas patenkina iš dalies suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškimą dėl baudos skyrimo atmeta (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kiti atskirųjų skundų teisiniai argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.