Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad nenutrūkstamai tiekė atsakovei priklausiusiam butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją, tačiau atsakovė už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 28 d. pilnai neatsiskaitė. Nurodo, kad atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 704,15 Eur skola ir 25,63 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.

2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas bylą teismo posėdžiuose nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. kovo 28 d. priklausė atsakovei. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 704,15 Eur skola už tiektą šilumos energiją susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 28 d. Minėto buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Ieškovė tiekė šilumos energiją bei teikė atsakovei sąskaitas, tačiau atsakovė pagal jas su ieškove pilnai neatsiskaitė. Byloje ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 28 d. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją atsakovė liko skolinga ieškovei 704,15 Eur skolos bei 25,63 Eur delspinigių, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Šalys į bylą nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo ir karšto vandens tiekimo sutarties su atsakove, tačiau jam priklausiusio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, jog atsakovė šilumos pirkimo-pardavimo bei karšto vandens tiekimo sutartį su ieškove sudarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. kovo 28 d. priklausė atsakovei. Nors rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių buvo susiklostę faktiniai šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes butui (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovė tiekiamą šilumos energiją vartojo. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė už ieškovės tiektą šilumos energiją nustatytais terminais neatsiskaitė, nėra. Atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl susidariusios skolos priteisimo nesutiko tik dėl to, kad skolą turėjo sumokėti tarpininkė. Teismas šioje byloje duomenų apie trečiuosius asmenis neturi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo prievolę teikti šildymo paslaugas butui (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė savo prievolės sumokėti už paslaugas nėra visiškai įvykdžiusi iki šiol. Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymas, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė sutarties nustatytais terminais, iš atsakovės ieškovei priteisiama 704,15 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalauja priteisti 25,63 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiami 25,63 Eur delspinigiai.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė skolą prašė priteisti už laikotarpį, kuris baigėsi 2011 m. kovo 28 d. Į teismą ieškovė kreipėsi 2020 m. balandžio 21 d., todėl teismas sprendžia, jog ieškovė nėra praleidusi bendrojo ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 16,00 Eur žyminį mokestį (2020 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1733 sumokėta 16,00 Eur), 1,71 Eur už duomenų gavimą bei 36,30 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 16,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą ir 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 704,15 Eur (septynių šimtų keturių eurų 15 ct) skolą už tiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 28 d., 25,63 Eur (dvidešimt penkių eurų 63 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieno euro 71 ct) išlaidas už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, 36,30 Eur (trisdešimt šešių eurų 30 ct) išlaidas teisinei pagalbai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.