Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-21/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2A-21/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
Ieškovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Kauno apskrities viršininko administracijos
Atsakovas
A. M., Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Kauno
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo išspręstas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-1379-343/2010 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinis teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šiuo metu – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija) ieškinį atsakovui A. M. (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, o taip pat A. M. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė) dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-75 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-115 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 pakeitimo“, kuriuo nuspręsta paimti iš A. M. visuomenės poreikiams 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), teisėtu ir šioje dalyje priimti dalinį sprendimą leidžiant po jo įsiteisėjimo pervesti 367 500 Lt į atsakovo A. M. nurodytą sąskaitą, įregistruoti paimamą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Be to, ieškovas prašė nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš atsakovo A. M. 367 500 Lt atlyginimo dydį. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas nustatė, jog už paimtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais, bei nurodė sumą - 367 500 Lt. Tokią savo išvadą pagrindė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaita Nr. SG-5-2.

A. M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymo dalį, liečiančią A. M. žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-75 “Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 115 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 01 31 įsakymo Nr. V- 75 pakeitimo”, pagal kuriuos nuspręsta paimti iš A. M. visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtais, o taip pat leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakyme nurodytą 367 500 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į A. M. sąskaitą bei įregistruoti paimtą 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Be to, minėtu daliniu sprendimu byla dalyje pagal A. M. ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 dalies, liečiančios A. M. žemės sklypą, bei dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 ir 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. V-115 pripažinimo neteisėtais / panaikinimo nutraukta.

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams iš A. M. paimtą 1,47 ha žemės sklypą nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatė, kad atlyginimo atsakovui A. M. už paimtą visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), dydis yra 1 500 000 Lt, o su atsakovu A. M. atsiskaitoma 1 132 500 Lt pinigine kompensacija. Nustatydamas turto vertę teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t. y. 2008 m. sausio 31 d., ir vadovavosi turto ekspertizės aktu Nr. 2-1975-343/2009, gautu atlikus Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi paskirtą pakartotinę ir papildomą ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 . gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Be to, prašo paskirti ekspertizę, užduodant ekspertams klausimą, kokia 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. sausio 31 d., 2009 m. birželio 23 d. ir 2009 m. liepos 29 d., atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatant žemės sklypo rinkos kainą nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, jog žemės sklypo paskirties negalima keisti (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. sausio 29 d., Kauno LEZ teritorijos specialusis planas – 2009 m. rugsėjo 17 d.), o pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams). Be to, galimybė keisti vertinamo žemės sklypo naudojimo paskirtį taip pat buvo apribota Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-05-8162 ir šis apribojimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jau nuo 2004 m. spalio 15 d. Tuo tarpu galimybės keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį apribojimas, į kurį nei ekspertai, nei teismas neatsižvelgė, turi aiškios įtakos nustatant paimtos žemės vertę. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų I. K., A. T., P. Č. parengtu ekspertizės aktu, nes žemės sklypo vertė nustatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį (nebuvo atsižvelgta, jog nėra jokių galimybių pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paėmimo dienos, o teismo posėdžio metu apklausti du iš trijų ekspertizę atlikusių ekspertų patvirtino, kad tokiu atveju žemės sklypo vertė būtų kitokia), o taip pat netinkamai parinkti lyginamieji objektai (parinktų lyginamųjų objektų vieno sąlyginio aro kaina svyruoja nuo 2319 iki 14 000 Lt). Tuo tarpu Lietuvos turto vertintojų asociacija pateiktame rašte Nr. 01-03/36 pažymėjo, kad praktika, kai vertinant paimamus visuomenės poreikiams sklypus, yra taikoma maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizė, neatitinka įstatyminio reglamentavimo, o iš UAB „Resolution valuations“ žemės sklypo vertinimo pažymos (parengtos atsižvelgiant, kad vertinamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama) aišku, kad ginčo žemės sklypo 1 aro rinkos vertė 2009 m. birželio 23 d., 2009 m. liepos 9 d. galėjo būti nuo 3000 iki 4000 Lt.

Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prisidėjimu prie apeliacinio skundo sutinka su jo argumentais ir prašo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, įskaitant ir prašymą skirti ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ekspertai 2010 m. lapkričio 5 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino savo duotą pakartotinės ir papildomos ekspertizės išvadą, o taip pat nurodė, kad ta išvada duota naudojant lyginamosios vertės metodą, kaip to ir reikalauja Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Žemės sklypo savininkas iki priimto sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstai galėjo tikėtis savo turimame žemės sklype įkurti ūkininko sodybą, o tam nereikia keisti žemės sklypo naudojimo paskirties.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. UAB „Resolution valuators“ turto vertinimo ataskaitą ginčo žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 23 d. buvo 380 000 Lt, o 2009 m. liepos 29 d. – 375 00 Lt, kas dar kartą patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra būtina skirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, įvertinant aplinkybę, jog žemės sklypo tikslinė žemės ūkio naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 14 d. 9.00 val. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, o sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2012 m. birželio 13 d. 16.00 val. Tačiau sprendimo / nutarties priėmimo metu teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės reikšmės nagrinėjamai bylai, o būtent – ekspertai nevertino, kokia būtų buvusi 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Tokiu būdu teismas nusprendė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2A-234/2012 nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 25 d. pateikti klausimus ekspertams, kurie atliktų 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizę, pateikti ekspertų kandidatūras, o taip pat išreikšti savo poziciją dėl apmokėjimo už ekspertizę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė paaiškinimus, kuriuose prašo ekspertams pavesti atsakyti į klausimą, kokia buvo 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ją nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis 2008 m. sausio 31 d. ir 2009 m. birželio 23 d., darant prielaidą, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Nurodė, kad ekspertizę atlikti pavestina ekspertų komisijai, sudarytai iš ekspertų A. T., G. B. ir G. V., šiuo metu nustatinėjantiems iš viso vienuolikos žemės sklypų, Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymais paimtų visuomenės poreikiams, rinkos vertę Kauno apygardos teisme narinėjamose bylose Nr. 2-840-343/2012 ir Nr. 2-60-343/2012, ją nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad sumokės teismo nurodytą sumą už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą, jeigu ši suma nebūtų didesnė nei 20 tūkstančių litų.

Ieškovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sutinka su trečiojo asmens pozicija dėl ekspertizės skyrimo ginčo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. pareiškimu prašo neskirti šioje byloje pakartotinės rinkos vertės ekspertizės, o jeigu ji visgi bus skiriama, ekspertizę pavestina atlikti tiems patiems ekspertams, kurie jau yra davę savo išvadą, nes šiuo metu keliamas klausimas yra ne pakartotinės, o papildomos ekspertizės dalykas (bet kokiu atveju ekspertizę turėtų atlikti Lietuvos ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą oficialų ekspertų sąrašą, iš kurio atsakovas siūlo G. B., T. A. T., P. Č., V. Š., V. Č.). Nurodo, kad naujos ekspertizės paskyrimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu jau ir taip visais įmanomais būdais, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis bei ignoruodamas teisingo, sąžiningo ir protingo proceso principus, vilkino procesą. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė bei suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, o buvę sudaryti sandoriai, kokie jie iki šiol bebūtų buvę, nebuvo sudaryti darant kokias nors prielaidas ar pan. Teisės aktai nenumato jokių prielaidų ir neleidžia vertinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų dirbtinai numatant jų paskirties keitimo ar apribojimo galimybes ateityje. Pažymi, kad atsakovo žemės sklypą perėmus valstybei, jau po mėnesio žemės sklypo paskirtis buvo pakeista į komercinę, o laisvosios ekonominės zonos teritorijoje ir Kauno rajone panašioje vietoje palyginamųjų sklypų, kurių paskirties negalima būtų pakeisti, nėra. Byloje tiesiogiai neginčijama ekspertų nustatyta paimto visuomenės poreikiams sklypo vertė, todėl operatyvumo ir finansiniu požiūriu papildomą klausimą tikslinga adresuoti buvusiems ekspertams (T. A. T., P. Č., I. K.). Tuo tarpu įtrakimas į ekspertų komisiją kitos valstybės eksperto, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą ir kurio nešališkumu įsitikinti atsakovas neturi galimybių, neišvengiamai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas skirti pakartotinę ekspertizę tenkinamas.

Pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ priėmimo metu galiojusias Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatas, po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. Atitinkamai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. sausio 29 d., o Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialusis planas buvo patvirtintas tik 2009 m. rugsėjo 17 d., t. y. tuomet, kai jau buvo pradėta ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tai, kad ginčo žemės sklypas, į kurį atsakovui atkurtos nuosavybės teisės, buvo Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, pažymėta ir Kauno apskrities 2000 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 52/10991, o iš dar 1996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo aišku, kad ginčo žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams. Nežiūrint minėtų aplinkybių, turto ekspertizės akte Nr. 2-1975-343/2009, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčo žemės sklypo vertę, pažymėta, kad sklypas patenka į LEZ-o zoną, kurioje yra išskirtinai palankios sąlygos šalies ir užsienio investicijoms, naujų technologijų kūrimui ir darbo vietų steigimui (vertinti LEZ-o privalumai), o šios aplinkybės lemia, kad vertinamasis žemės sklypas gali būti tinkamas ne tik žemės ūkio, bet ir kitokio pobūdžio veiklai (perspektyvinis sklypo naudojimas komercinei, teritorijų planavimo dokumentams neprieštaraujančiai veiklai, yra maksimalus ir geriausias jo panaudojimas (3 t., 68, 69, 73 b. l.).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas galėjo būti vertinamas atsižvelgiant į maksimalaus ir geriausio panaudojimo perspektyvas komercinei veiklai, nes pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė I. K. patvirtino, kad nesant galimybės keisti ginčo žemės sklypo paskirties, jo vertė būtų mažesnė (3 t., 158 b. l.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant išsiaiškinti ginčo žemės sklypo vertę jo paėmimo visuomenės poreikiams metu, byloje skirtina pakartotinė ginčo žemės sklypo vertės ekspertizė (CPK 219 str. 2 d.), ją skiriant atlikti trečiojo asmens pasiūlytiems ekspertams (A. T., G. B., G. V.), šiuo metu atliekantiems visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų ekspertizes Kauno apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. 2-840-343/2012 ir Nr. 2-60-343/2012 (CPK 212 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės pritarė ekspertės G. B. kandidatūrai (143 b. l.), o kitų atsakovo siūlomų ekspertų sutikimų atlikti ekspertizę, priešingai nei trečiasis asmuo, nepateikė bei savo pozicijos dėl apmokėjimo už ekspertizę neišreiškė. Be to, nors atsakovas nurodo, kad civilinė byla Nr. 2A-220/2012 (atsakovai J. M., J. M.) Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta neskiriant jokių papildomų ekspertizių, tačiau nutyli, jog minėtuoju atveju ekspertams dar Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus (ir gauti atsakymai), kokia buvo ginčo žemės sklypų vertė darant prielaidą, kad jų esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį (į šią aplinkybę atsižvelgta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje Nr. 2A-220/2012).

Ginčo turto vertė nustatytina Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 priėmimo ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo įsiteisėjimo (2009 m. birželio 23 d.) metu.

Vadovaujantis CPK 164 straipsnio 2 punktu, byla stabdytina iki bus atlikta ekspertizė, o trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB įpareigotinas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 2 punktu, 219 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Paskirti pakartotinę 1,47 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizę, ekspertams pavedant atsakyti į klausimą, kokia buvo nurodyto žemės ūkio paskirties sklypo, vertė 2008 m. sausio 31 d. ir 2009 m. birželio 23 d., ją nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis ir darant prielaidą, kad vertinamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

Ekspertizę pavesti atlikti ekspertų grupei, sudarytai iš ekspertų A. T., G. B., G. V.

Nustatyti 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT117180300000345101 įmokėti 20 000 Lt avansą ekspertizės išlaidoms atlyginti.

Ekspertams pateikti civilinę bylą Nr. 2A-234/2012.

Civilinę bylą Nr. 2A-234/2012 sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas