Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, gynėjui advokatui A. R., V. N. šeimos narei jo mamai V. N., teismo psichologui ekspertui G. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš dalies (35 %) darbingas, baustas administracine tvarka, neteistas, 2017-12-21 nutartimi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje, pripažintas nepakaltinamu, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., dėl lėtinio psichikos sutrikimo – vidutinio protinio atsilikimo, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2017 m. liepos 19 d. apie 19.00 val. iš A. N. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš asmens paso, kuris buvo padėtas svetainėje esančioje spintos indaujoje, ištraukė ir pagrobė 200 eurų - keturias kupiūras po 50 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. 200 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad V. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

liudytojos V. N. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad jos sūnus V. N. jai davė 50 eurų, tačiau nepasakė iš kur gavo pinigų. Pats sūnus išvažiavo su draugu į ilgą laiką negrįžo į namus. Kai grįžo buvo nusipirkęs naujų rūbų ir batų. Tada sūnus jai pasakė, jog pinigus paėmė iš A.. Ji sūnų išbarė. Patvirtino, jog užtikrins sūnaus lankymąsi sveikatos psichikos centre;2017-07-20 bendra pranešimo registracijos informacija Nr. ROIK 0117000392642, iš kurios matyti, jog buvo gautas A. N. pranešimas, jog apvogė giminaičiai vakar vakare, turėjo raktą, išnešė iš namų 200 Eur grynųjų (16-17 b. l.);2017-07-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas A. N. pranešė, jog 2017-07-19, apie 19.00 val., būdamas savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgirdo buto durų trinktelėjimą. Nuėjęs prie durų ir jas atidaręs, pamatė laiptais žemyn bėgantį savo pusseserės sūnų V. N., apie 22 metų amžiaus. Nuėjęs į svetainę, pamatė atidarytas indaujos dureles, atverstą jo asmens pasą, iš kurio buvo dingę 200 eurų, kurie buvo 50 eurų kupiūromis. Pridėtos foto lentelės (21-22 b. l.); 2017-07-20 įvykio vietos apžiūra, kur nurodyta, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini), kuriame yra svetainė, kurioje randasi spinta - indauja. Spintos dešinėje pusėje (prie lango) yra stiklinės durelės, kurios praviros. Ant apatinės lentynos tarp kitų dokumentų randasi atverstas pasas, kuriame sudėti įvairūs dokumentai. Prijungta foto lentelė (23-27 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad 2017-07-19 apie 19.00 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jis išgirdo buto durų trinktelėjimą. Nuėjęs prie buto durų, jas atidarė ir pamatė laiptais nubėgantį savo pusseserės sūnų V. N., apie 22 metų amžiaus. Tada nuėjo į svetainės kambarį ir pamatė, kad jame yra atidarytos spintos-indaujos stiklinės durelės, atverstas jam priklausantis pasas ir jame nebėra 200 eurų grynųjų pinigų (4 kupiūrų po 50 eurų) (22 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. N. parodymais, kur ji parodė, kad ji yra V. N. motina ir A. N. pusseserė. Jos sūnus V. 2017 metais liepos mėnesį iš A. N. buto pavogė pinigus. Apie tai ji sužinojo tik po kelių dienų, kai pamatė, kad V. vaikšto su naujais sportiniais bateliais, sportiniu megztiniu ir nauja striuke. Ji jo pradėjo klausti, iš kur jis gavo naujiems daiktams pinigų. Jis atsakė, kad pinigus gavo iš A.. Tada jo paklausė, ar jam A. davė pinigus, ar jis juos pavogė. Jis pasakė, kad kažkokią tai dieną būdamas pas A. iš jo spintos pasiėmė nemažai pinigų. Ji jam pradėjo sakyti, kad taip daryti negalima ir kad jis blogai pasielgė. Paklausė, ar dar turi neišleistų pinigų, sūnus atsakė, kad jau nebeturi. Jis dar sakė, kad likusius pinigus išleido maistui. Jos sūnus kiekvieną mėnesį gauna neįgalumo pensiją, apie 180 eurų, kurie pravedami į jo banko kortelę. Sūnaus kortelę ji laiko pas save ir pati pinigus jam nuima kiek yra reikalinga. 2018 balandžio mėnesį ji kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl sūnaus V. N. pripažinimo neveiksniu ir pateikė reikalingus dokumentus. Jai žinomas tik vienas kartas, kai sūnus V. 2017 metais liepos mėnesį iš A. buto pavogė pinigus. Apie tai, kad V. dar antrą kartą iš A. pavogė pinigus, ji nieko nežino ir jis jai nieko nesakė (33, 34 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nusikalstamos veikos padarymu įtariamo V. N. parodymais, kur jis parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, tikslaus laiko nepamena, jis atėjo pas savo dėdę A. N., kuris yra jo mamos pusbrolis, į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėdė virtuvėje sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį ir rūkė. Jis virtuvėje su dėde pakalbėjo, paprašė pas dėdę cigaretės ir nuėjo į balkoną parūkyti. Į balkoną reikia eiti per svetainės kambarį, nes butas yra vieno kambario. Parūkęs prisiminė, kad dėdė svetainėje sekcijos indaujoje laiko pinigus, nes anksčiau iš tos sekcijos indaujos dėdė buvo paėmęs ir jam davęs 20 eurų. Kadangi jis norėjo, kažką nusipirkti, tai atidaręs sekcijos indaują pradėjo ieškoti pinigų. Tarp įvairių daiktų pamatė dėdės asmens pasą į kurį buvo įdėti grynieji pinigai. Kiek pamena, jis iš to paso išėmė 4 kupiūras po 50 eurų. Įsidėjo pinigus į kelnių kišenę, virtuvėje sėdinčiam dėdei pasakė, kad jau išeina, kad jis užsirakintų buto duris. Ką pirko už pavogtus dėdės pinigus, neatsimena, kiek pamena, juos išleido maistui ir kažkokioms smulkmenoms. Tai buvo antras kartas, kai atėjęs pas dėdę į namus iš jo spintos, esančios svetainėje, paėmė pinigus. Pirmą kartą pinigus paėmė lyg tai iš dėžutės, kuri buvo spintos indaujoje. Kiek pirmą kartą paėmė pinigų, dabar neatsimena. Po antro karto, kai pavogė pinigus, jis pas dėdę nebuvęs atėjęs. Dėl to, kad vogė pinigus iš savo dėdės gailisi (84 b. l.).

Dėl V. N. nepakaltinamumo

2018 m. balandžio 3 – gegužės 8 d. Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-156/2018 nurodyta, kad V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - vidutiniu protiniu atsilikimu, dėl šio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. V. N. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - vidutiniu protiniu atsilikimu, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti. Dėl psichikos sutrikimo V. N. negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos procese, nes nesuvoktų jame nagrinėjamų klausimų turinio ir juridinės reikšmės. V. N. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (75-77 b. l.).

Teismo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino, kad V. N. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir po jos sirgo įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu dėl ko pastarasis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei nurodė, kad V. N. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Nurodė, jog V. N. liga nėra pagydoma, jam reikalinga labiau socializacija ir socialinių darbuotojų pagalba. Jo veika nėra pavojinga visuomenei, kad būtų tikslinga taikyti griežtesnes priverčiamąsias medicinos priemones, labiau tikslinga būtų, ginant viešąjį interesą, spręsti klausimą dėl V. N. veiksnumo įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad V. N., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi V. N. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintina nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. kardomoji priemonė nepaskirta, todėl iki nutarties įsiteisėjimo kardomoji priemonė V. N. neskirtina.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iki nutarties įsiteisėjimo V. N. kardomosios priemonės neskirti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.