- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-402-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos skyriaus, Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- K. D., K.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Nukentėjusysis
- mažametės J
- Nuteistasis
- K. D.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui K. D. , tretysis asmuo D. M. , išvadą teikianti valstybės institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnametės J. M. interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. D. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios mažametės J. M. , gim. 1996-02-18, naudai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-04-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-2008 pripažino atsakovą kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str.4d. ir BK 161 str.2 d. Teismas nuosprendyje konstatavo esant įrodytu, kad atsakovas 2006 m. gruodžio mėnesį, atsivežęs į butą mergaites V. Z. , A. M. ir J. M. , mažametę J. M. nugirdė bei išžagino. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 18 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-04-07 nuosprendžio, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str.. 4 d. ir BK 161 str. 2 d. ir nutartimi nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmetė. Dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų mažametė J. M. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes gali jausti visą gyvenimą. Mažametės J. M. įstatyminė atstovė - jos motina - nors buvo pripažinta civiline ieškove 200 000 Lt sumai dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos, tačiau teisiamajame posėdyje nuo civilinio ieškinio atsisakė.
Atsakovas K. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareikštas ieškinys pagal jo dydį neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kad ieškinyje neatsižvelgta į turtinės žalos nebuvimą ir ieškinys pareikštas visiškai neatsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Jis neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, šiuo metu atlieka bausmę, turtinės žalos jis nepadarė, tad reikalaujama priteisti neturtinė žala yra neproporcinga jo turtinei padėčiai, jos atsakovas nesugebėtų atlyginti nei kalėdamas, nei išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Nepilnametė J. M. yra asociali (tokį gyvenimo būdą propaguoja ir jos šeima), nuolat dirba gatvėje teikdama seksualines paslaugas, ištisus mėnesius nenakvoja namuose, nelanko mokyklos, o be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo kreiptasi į teismą tik po pusės metų, kas parodo J. M. abejingumą atsakovo padarytiems veiksmams. Jokio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos J. M. nepatyrė, todėl pateiktas ieškinys yra nepagrįstas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo K. D. nepilnametės J. M. , gimusios 1996-02-18, naudai 100 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad CK 6.250 str. 2d. prasme neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir sprendė, kad esant atsakovo kaltei nustatytai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad neturtinė žala mažametei padaryta dėl nusikaltimo, todėl privalomai turi būti atlyginta. Nustatydamas žalos dydį, teismas konstatavo, kad nusikaltimo padarymo metu J. M. buvo mažametė, tai sąlygojo ženkliai didesnį psichologinio diskomforto atsiradimą nei suaugusio asmens, kadangi mažametis kaip ir nepilnametis žymiai jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į įvairias stresines situacijas. Mergaitės psichologinė būsena buvo sutrikdyta, ji išgyveno šoką ir jai pasireiškė potrauminio streso sutrikimo simptomai. Atliktas psichologinės būklės vertinimas patvirtino, kad atsakovo padarytos nusikalstamos veikos sukėlė mažametei stiprų traumuojantį poveikį, skaudžius dvasinius išgyvenimus, kas sąlygoja ir liekamuosius reiškinius. Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovas savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais išžagino ir nugirdė mažametę, konstatavo, kad remiantis CK 6.282 str. 3 d., teismas negali sumažinti atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas ir tokias aplinkybes kaip tai, kad atsakovas neturi nepilnamečių ar neįgalių išlaikytinių, jam pačiam nedarbingumas nėra nustatytas. Teismas atmetė atsakovo argumentą ir dėl jo blogos turtinės padėties, kadangi 2008-04-07 nuosprendžiu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 111237,30 Lt, buvusius AB DnB NORD banko sąskaitoje (b.l. 28), taigi atsakovas po nuosprendžio įsiteisėjimo disponavo didelėmis pinigų sumomis, yra sveikas, neturintis išlaikytinių, darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbines ar kitas pajamas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas K. D. nesidomėjo mažametės sveikatos, psichine būkle, galimybe kompensuoti padarytą žalą ir teismas tai vertino kaip nepateisinamą abejingumą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl mažametės asocialumo kaip turintį įtakos neturtinės žalos dydžio mažinimui, kadangi mergaitės augimas šeimoje, kurioje ja nebuvo rūpinamasi, sudarė prielaidas būti jai labiau pažeidžiamai, mažiau ginamai, tačiau jokiu būdu nesumažina jos išgyvenimų, dvasinių kančių ar pažeminimo laipsnio. Netinkamas J. M. tėvų pareigų vaikui atlikimas ir supratimas nei teisine, nei moraline prasme neturi jokios įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui. Teismas konstatavo, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka mažamečio vaiko patirtą pažeminimą, išgyvenimus, dvasines kančias, nepatogumus, sukeltas pasekmes, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl nėra per didelis, todėl, atsižvelgdamas į besiformuojančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visa apimtimi.
Šalies argumentai
Atsakovas K. D. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis ne tik teisingumo, bet ir protingumo kriterijams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. M. dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, didelė psichologinė trauma atsirado ne nuo atsakovo priešingų teisei veiksmų, o dėl jos atžvilgiu įvykdyto seksualinio nusikaltimo grupės asmenų 2006 metų rugsėjo mėnesį, kuomet atsakovas net nepažinojo nukentėjusiosios.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmoje byloje dėl J. M. 2006 m. rugsėjo mėnesio išžaginimo grupės asmenų rūsyje, dėl ko J. M. tapo nervinga, jautri, į tai, tačiau nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie liudytų, jog mažametė J. M. po išžaginimo buvo gydyta ar konsultuota gydytojų ar psichologų, į tai, kad nebuvo kreiptasi pas specialistus dėl patirto fizinio skausmo, pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, nors stebimos aiškiai išreikštos emocinės reakcijos į J. M. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, į nukentėjusiosios atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį - pasikėsinta į mažametės seksualinį neliečiamumą, nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje bei į sukeltus padarinius, ir neišeidamas už civilinio ieškinio ribų bei nepadidinęs prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, konstatuodamas, kad 10 000 litų civilinio ieškinio dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir jo pasėkoje sukeltiems padariniams bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2010-05-07 sprendimu akivaizdžiai nepagrįstai, esant švelnesniems atsakovo veikos padariniams (veika padaryta ne grupės asmenų, nevartojus fizinio smurto, savo bute, o ne rūsyje ir kt), taip pat nesant civilinėje byloje jokių įrodymų, kad J. M. būtų gydžiusis pas psichologus, esant tokiam pačiam jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, priteisė iš atsakovo protu nesuvokiamą, nepagrįstą net 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, visiškai tenkindamas prokuroro ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į civiliniame įstatyme įtvirtintą imperatyvią normą (LR CK 6.250 str. 2 d.), kurioje numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, kurios šiuo atveju visiškai nebuvo. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jo įkalinimo įstaigoje gaunamą mėnesinį darbo užmokestį vargu ar galima vadinti darbo užmokesčiu, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, indėlių bankuose neturi, kitų pajamų negauna. Teismas, vertindamas jo turtinę padėtį, klaidingai preziumavo piniginių lėšų buvimą, pagal tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2008-04-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Realiai pinigines lėšas nuo savo sąskaitos, buvusios AB DnB NORD banke, nuėmė dar iki 2007-07-12 dienos (iki prokuroro nutarimo laikinai apriboti mano nuosavybės teise į pingines lėšas priėmimo dienos), tikslu atsiskaityti su kreditoriais.
Teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, t.y. neperžengti maksimalių įstatyme nustatytų neturtinės žalos atlyginimo ribų, maksimalų neturtinės žalos atlyginimo dydį taikyti kiekvienam atvejui, o ne kiekvienam subjektui. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl nustatė neteisingą apelianto piniginę prievolę už J. M. neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų net tokio dydžio neturtinei žalai atlyginti, priteistas net 100 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas realiai neįgyvendinamas ir neįmanomas. Tokios didelės neturtinės žalos priteisimas jam sukels itin sunkių turtinių pasekmių.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo K. D. apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nesutinka, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Iš atsakovo K. D. , nuteisto už mažametės J. M. išžaginimą, nukentėjusiosios naudai, priteista patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra pagrįsta, neprieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad šioje civilinėje byloje yra neginčijamai įrodyta, jog minėtą mergaitės psichologinę būseną įtakojo ir neteisėti K. D. veiksmai.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino būtent atsakovo veiksmų sukeltas pasekmes nukentėjusiosios psichologinei būsenai. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad mažametei dvasinius išgyvenimus sukėlė tiek ankstesnis, tiek vėlesnis smurtinis nusikaltimai. Pažymėtina, kad psichologo išvadoje teigiama, jog pirmąjį išžaginimą mergina subjektyviai suvokia kaip jai mažiau pakenkusį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą, netinkamo taikymo, netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo teisminės praktikos analogiškose bylose taikymo. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka.
Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005).
Nustatyta, kad K. D. Vilniaus apygardos teismo 2008-04-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 4 d. ir BK 161 str. 2 d. (b.l. 22-28). Minėtu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad atsakovas, žinodamas, kad J. M. yra mažametė (nusikaltimo padarymo metu jai buvo 11 metų), lytiškai su ja santykiavo pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle bei dėl jos nugirdimo, t.y. išžagino mažametę (LR BK 149 str. 4 d.), t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 161 str. 1 d. Taigi nuosprendžiu konstatavus atsakovo kaltę, faktiškai nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra įrodyta, ko neginčija ir atsakovas. Pažymėtina, kad teismas teisingai nustatė vieną iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų - neturtinę žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.250 straipsnio 2 d.). Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Pripažinta, kad žala padaryta nukentėjusiosios sveikatai, kaip vienai iš labiausiai teisės ginamai vertybei, atsakovo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, nors šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ypač į mažamečių vaikų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę.
Tačiau vien tokios aplinkybės konstatavimas neleidžia nustatyti tinkamą žalos dydį, nes pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko būtų fiziškai sužalota J. M. sveikata. Paskyrus nepilnametės psichologinės būklės vertinimą (b.l. 223-225), konstatuota, kad J. M. patyrė stiprų traumuojantį poveikį, t.y. nukentėjusioji buvo traumuota psichologiškai, dėl ko jai reikalinga psichoterapinė pagalba. Byloje nėra nustatyta, ar nukentėjusiajai po šios pagalbos suteikimo bus reikalingas papildomas gydymas, o taip pat nėra konstatuota, kad koks nors sudėtingesnis gydymas jai buvo reikalingas bylos nagrinėjimo metu. Teismas konstatavęs dvasinius nukentėjusiosios išgyvenimus, neįvertino jos sveikatos sužalojimo sunkumo aplinkybių, kurios kolegijos nurodytos aukščiau, kolegijos vertinimu, nustatė žalos dydį, kuris negali būti pripažintas tinkamu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu – padaryto sužalojimo sunkumu ir nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Atsižvelgdama į šiuos ir kitus teismo nurodytus iš esmės tinkamus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens galimybes, nurodytas teismo sprendime. Teismas priteisdamas prokuroro nurodytą žalos sumą J. M. , faktiškai pagal žalos dydį nukentėjusiajai padarytą sveikatos sužalojimo pobūdį - stiprų psichologinį poveikį, tokiam pat dydžiui, kai nukentėjusiesiems dėl padarytų sveikatos sužalojimų grėsė mirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005). Vadovaujantis teismų praktika panašiose bylose, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.250 straipsnio pažeidimą, tai yra pagrindas pirmosios teismo sprendimą pakeisti, sumažinti priteistą neturtinę žalą iš nusikaltimą ir neturtinę žalą padariusio asmens bei už nepilnametės atsakovės padarytą žalą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus atsakovo skundą šios išlaidos iš prokuroro ginančio nepilnamečio vaiko interesus nepriteistinos, nes jis nuo tokių išlaidų atlyginimo yra atleistas įstatymo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio, 93 str., 96 str.).
Kolegija atsižvelgdama į civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kad nepilnametės tėvai netinkamai atstovauja jos interesus, ką liudija ir prokuroro vietoje jos įstatyminių atstovų pareikštas ieškinys ginant nepilnametės interesus, todėl darytina išvada, kad priteisti nukentėjusiajai pinigai gali būti panaudoti taip pat netinkamai ar ne pagal paskirti, t.y. išimtinai nepilnametės reikmėms ar be būtino reikalo juos naudoti, ir reikalinga pinigų naudojimą apriboti, t.y. juos įstatiniai atstovai juos galėtų panaudoti tik esant vaikų teisių apsaugos institucijos sutikimui ir pritarimui, sprendžiant kiekvienu pinigų panaudojimo atveju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti, iš K. D. priteistą 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą J. M. naudai sumažinti iki 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų), nurodant, kad priteista suma ar jos dalis negali būti panaudota nepilnametės įstatyminių atstovų be Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.