Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8

2021 m. rugsėjo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas :

1) 2012-04-24 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio - 1820 Lt - bauda;

2) 2012-07-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2013-10-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2014-01-16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2015-04-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, 2015-12-29 Kelmės rajono apylinkės teismo lygtinis paleidimas panaikintas, pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį;

5) 2016-04-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ( 2 veikos ) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, 2017-03-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas nutarimas taikyti lygtinį paleidimą;

6) 2017-11-08 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 184 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs;

7) 2019-10-31 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8) 2020-11-11 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinus su 2019-10-31 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ( Kelmės rajono ) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

9) 2021-09-17 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinus su 2020-11-11 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. L. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), R. V. namuose, tyčia kumščiu sudavė tris kartus M. N. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. vakare jis užsuko pas kaimynę R. V.. Jiems besikalbant, R. pasiūlė išgerti šampano, jis sutiko. Jiems gurkšnojant šampaną ir besišnekučiuojant kieme, prie jų prisijungė ir M. N., kuris tuo metu gyveno pas R. V.. M. N. pasiūlė išgerti alaus, jis neatsisakė, išgėrė ir alaus, kuriuo vaišino M. N.. Po kurio laiko M. nuėjo į namą, jis ir R. V. liko kieme, toliau šnekučiavosi. Staiga iš namo išbėgęs M. N. ėmė įžeidinėti, koneveikti R. V., vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Iškoneveikęs R. M. N. vėl įėjo į namo vidų, stipriai trenkdamas durimis. Jį apėmė pyktis dėl tokio M. N. elgesio. Ne kartą R. V. skundėsi, kad M. N., gyvendamas jos namuose, nepadeda ūkio ir buities darbuose, dažnai ją koneveikia. Jam pagailo kaimynės. Priėjęs prie M. N., kuris tuo metu sėdėjo lovoje, liepė jam išeiti iš R. V. namų, M. N. atsakė, kad niekur neis, dėl ko jis labai supykęs. Pykčio apimtas tris kartus kumščiu trenkė M. N. į veidą. Kur tiksliai pateikė, negali pasakyti. Matydamas jo veide kraujosruvą po dešine akimi, neneigia, kad šis sužalojimas atsirado nuo jo suduoto smūgio. Jam sudavus smūgius, M. N. susirinko savo daiktus ir iš R. V. namų išėjo. Jis gailisi dėl savo tokio elgesio, M. N. atsiprašo. Pripažįsta, kad būdamas blaivus taip nebūtų elgęsis.

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam įrodyta.

Nukentėjusysis M. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (b. l. 28-29), parodė, kad jis gyvena pas savo draugę R. V.. Su ja artimai bendrauja, tačiau bendro ūkio neveda, jis jai tik padeda. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R.. 2021 m. rugsėjo 5 d. vakare pas juos į namus atėjo kaimynas Ž. L., su kuriuo kieme gėrė alų ir degtinę. Kartu buvo ir jo draugė R.. Geriant kieme alkoholį su niekuo nesipyko, jokio konflikto nebuvo. Nepamena, kiek buvo valandų, kai jis nuėjo į kambarį ir atsigulė pamiegoti. Kiek laiko miegojo, negali pasakyti. Kada prabudo, nepamena. Ar jis buvo išėjęs į kiemą, nepamena dėl girtumo. Tikslaus laiko gerai nepamena, galėjo būti apie 22 val., jam gulint lovoje, į kambarį atėjo Ž. L. ir jam be jokios priežasties sudavė kumščiu tris kartus į galvą, dėl ko jis jautė skausmą. Suduodamas smūgius Ž. L. nieko nesakė, jis nesuprato, dėl ko jį muša. Sudavė kumščiu į galvos sritį ir į veidą. Virš kaktos, dešiniau, plaukuotoje dalyje buvo nubrozdinimas, po dešine akimi atsirado paraudimas, patinimas, vėliau atsirado ir mėlynė, akies obuolio dalis paraudo. Jis Ž. L. smūgių nesudavė. Jį be priežasties sumušė, mano, dėl to, kad Ž. L. buvo neblaivus. Su Ž. L. nebuvo susipykę. Neneigia, kad prieš tai R. priekaištavo dėl kitų vyrų, nepamena, kad ją vadintų necenzūriniais žodžiais, trankytų namo duris. Tą vakarą jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, įvykių neprisimena dėl girtumo. Patikslina, kad, kai Ž. L. sudavė smūgius, jam liepė išeiti iš R. namų, ką jis ir padarė. Į policiją tą vakarą nesikreipė, nes neturėjo telefono, kurį buvo palikęs pas R.. Sekančią dieną grįžo pas R. ir apie 15 val. iš savo telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad jį sumušė Ž. L.. Medikų pagalbos atsisakė, į medikus nesikreipė, pas med. ekspertus vykti atsisako. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jam nepadaryta.

Teisme nukentėjusysis M. N. patvirtino, kad Ž. L. jis atleidžia, pretenzijų jam neturi.

Liudytoja R. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno (b. l. 57-58), parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), savo name. Jos namuose dažnai lankosi M. N., kartais jis pas ją praleidžia kelias dienas, tačiau nuolatos pas ją negyvena, jie bendro ūkio neveda, yra tik artimi draugai. M. N. dažnai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus, kelia konfliktus, priekaištauja jai dėl neištikimybės, kitų nebūtų dalykų. Netoli jos gyvena S. ir Ž. L., su kuriais ji bendrauja. Ž. L. yra sakiusi, kad neblaivus M. N. jos namuose kelia triukšmą. Ž. L. su M. N. nebuvo susipykę, niekada nekonfliktavo. 2021 m. rugsėjo 5 d. vakare ji buvo kieme, valė grybus. Pas ją atėjo Ž. L.. Ji išgėrė šiek tiek šampano, o Ž. L. su M. N. - alaus, degtinės. Niekas prie stalo lauke nesipyko. M. N. nuėjo miegoti. Apie 22 val. M. N. atsikėlė ir išėjo į kiemą, ją užsipuolė žodžiais, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, priekaištavo dėl neištikimybės, prikaišiojo kitus vyrus ir, trenkęs namo durimis, nuėjo į vidų. Netrukus iš paskos M. N. nuėjo Ž. L.. Kas vyko tarp Ž. L. ir M. N. namo viduje, ji nematė. Pabuvęs labai trumpai namo viduje į kiemą pirmas išėjo Ž. L. ir nuėjo namo. Nepamena, ką jis sakė. Netrukus į kiemą išėjo M. N., kuris minėjo, kad jam kumščiu sudavė Ž. L.. Kiek kartų sudavė, M. N. nesakė. M. N. veide, galvoje, kitose matomose kūno vietose jokių sužalojimų ji nepastebėjo, tačiau M. N. kitą dieną apie 15-16 val. atėjus pas ją, jo veide, ties dešine akimi matėsi mėlynė, rodė galvoje nubrozdinimą. Kas kvietė policiją, ji nežino, negirdėjo. Kodėl M. N. iš karto nekvietė policijos, ji negali pasakyti. Mėlynė po dešine akimi, nubrozdinimas galvoje, jos manymu, atsirado po Ž. L. suduotų smūgių, nes prieš tai M. N. sužalotas nebuvo. Ž. L. supyko ant M. N. dėl to, kad M. su ja nepagarbiai elgėsi. Prieš tai, geriant degtinę, tarp jų konflikto nebuvo. Kai Ž. L. sudavė M. N., kambaryje kitų asmenų nebuvo. Ji nenukentėjo, jos niekas nemušė.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 6) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. 14 val. 33 min bendrajam pagalbos centrui paskambinęs M. N. pranešė, kad jį vakar sumušė kaimynas Ž. L., jam pamuštos akys.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ( b. l. 10-12), foto nuotraukų (b. l. 17-20), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 22), asmens apžiūros protokolo (b. l. 43), asmens foto nuotraukų (b. l.46-49) matyti, kad po M. N. telefoninio pranešimo bendrajam pagalbos centrui apie jo sumušimą, į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems nukentėjusysis M. N. nurodė, kad jam, gulinčiam lovoje R. V. namuose, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į galvos sritį sudavė Ž. L., dėl ko jam skaudėjo, po dešine akimi atsirado kraujosruva, galvoje – nežymus nubrozdinimas, paraudo akies obuolys, prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti Ž. L.. Apžiūrint M. N., veido srityje, po dešine akimi matėsi kraujosruva, dešinės akies obuolys buvo paraudęs, galvos srityje, dešinėje pusėje tarp plaukų, momenkaulio srityje matėsi nežymus nubrozdinimas. Kitų sužalojimo nenustatyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje Ž. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tris kartus kumščiu sudavė M. N. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Suduotų smūgių pasekoje nukentėjusiojo veide atsirado kraujosruva, kuri buvo matoma ir teismo posėdžio metu, galvoje - nubrozdinimas, paraudo akies obuolys. Nukentėjusiojo kūno sužalojimai patvirtina kaltinamo poveikį į nukentėjusiojo galvos sritį. Atsiradusi kraujosruva paakyje abejonių nekelia, kad kaltinamojo suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs tris smūgius ir sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajam. Nustatyta, kad nukentėjusysis M. N. R. V. atžvilgiu vartojo necezūrinius žodžius, koneveikė ją, tačiau išsakęs necenzūrinius žodžius, nuėjo miegoti, fizinės jėgos nei prieš vieną iš R. V. kieme buvusių asmenų nenaudojo, asmeniškai kaltinamojo neįžeidinėjo, jam negrasino. Toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas provokuojančiu ar rizikingu, pateisinančiu kaltinamojo smurtavimą.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamojo Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl girtumas laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusių teistumų už analogišką nusikaltimą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis Ž. L. turi aštuonis neišnykusius teistumus, du kartus teistas už smurtą prieš šeimos narį (BK 140 straipsnio 2 dalis) – 2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiais. Jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 101-104), pažeisdamas teismo paskirtą draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė administracinį nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu, – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė buitinį konfliktą namuose mažamečių vaikų akivaizdoje, už ką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu (b. l. 105-106). Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Ž. L. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, teismo draudimų, todėl itin švelniomis bausmėmis bausmių tikslai negali būti nepasiekti, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, dėl ko jam skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, dirba, jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Kadangi Ž. L. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamajam Ž. L. du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas už jo padarytus smurtinius nusikaltimus, tačiau jis nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo metu teismo paskirto draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 17 d. yra priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurtinės veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 29 d. (LITEKO duomenys). Visuma šių aplinkybių rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, smurtauti ne tik prieš savo šeimos narius, bet ir prieš kitus asmenins, daryti nusikaltimus vieną po kito, piktnaudžiauti alkoholiu, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, todėl jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. Bausmės tikslus galima bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis Ž. L. padarė iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžio priėmimo, tačiau pastarasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, todėl bausmės, paskirtos šiuo, 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais, nebendrinamos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, iš kaltinamojo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti, kurios šioje byloje yra 54 Eur (b. l. 127).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti jam įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. L. valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.