Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas nurodo, kad ieškovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) Muitinės Kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, tą pačią dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nuostatomis jis buvo sulaikytas, o 2017 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, vėliau teismo nutartimis šį terminą vis pratęsiant viso ikiteisminio tyrimo metu. Kardomoji priemonė - suėmimas - buvo pratęsiama ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme - iki bus pradėtas bausmės vykdymas. 2017 m. liepos 5 d. prokuratūros prašymas skirti ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą, buvo grindžiamas visais trimis BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais - bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, trukdys procesui bei darys šiame straipsnyje numatytus naujus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas 2017 m. liepos 5 d. nutartį skirti suėmimą maksimaliam laikotarpiui - 3 mėnesiams, tenkino prokurorės prašymą, skirdamas suėmimą visais BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 2017 m. liepos 17 d. skunde aukštesniajam teismui dėl 2017 m. liepos 5 d. nutarties pakeitimo, ieškovo gynėjas pateikė šiam teismui papildomus dokumentus, įrodančius, jog ieškovas iki jo sulaikymo bei suėmimo (duomenys neskelbtini) buvo registravęs įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pats vairavo šios įmonės vilkiką, be to, augina mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta 2017 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo nustatyta būtent su ieškovu - jos tėvu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo buvo prašoma pakeisti suėmimą į kitas kardomąsias priemones. 2017 m. liepos 31 d. nutartimi aukštesnysis teismas, vadovaudamasis formaliais pagrindais, atkartodamas skundžiamos nutarties nuostatas, gynėjo skundą atmetė, palikdamas galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Nors prokurorė 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą pratęsti suėmimo terminą vėl grindė visais trimis BPK 122 straipsnio 1 dalies pagrindais, ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. spalio 2 d. nutartyje neįžvelgė grėsmės, jog ieškovas galėtų trukdyti procesui, todėl šiuo pagrindu suėmimo terminą tęsti atsisakė, be to, suėmimo terminą pratęsė ne trims mėnesiams, kaip buvo prašiusi prokurorė, bet dviem. Baigiantis suėmimo pratęsimo laikui, 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu prokurorė, vadovaudamasi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, vėl kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti ieškovui taikomą suėmimo terminą trims mėnesiams – nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. vasario 3 d. 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, jog „šiuo metu nėra pagrindo pripažinti egzistuojant BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą suėmimo termino pratęsimui, todėl atsisakytina pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą įtariamajam A. P. manant, jog būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas“ ir prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies - vietoje prašomų trijų mėnesių, suėmimo terminą pratęsė vienam mėnesiui, nurodydamas prokurorui, jog pirmos instancijos teismas suėmimą gali skirti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (BPK 127 straipsnio 1 dalis). Gynybai apskundus šią nutartį aukštesniajam teismui, gynėjo skundas formaliais pagrindais buvo atmestas. 2017 m. gruodžio 15 d., vadovaujantis BPK 218 straipsnio 1 dalimi ieškovui bei gynėjui buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Susipažinus su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, 2017 m. gruodžio 19 d. protokole gynėjas padarė įrašus, kuriais prašė atlikti papildomus procesinius veiksmus, susijusius su asmens, kuris ant puspriekabėje rastų pakuočių galėjo palikti pirštų pėdsakus, nustatymu (ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog juos paliko ne ieškovas) bei, remiantis specialaus prietaiso, įrašančio transporto priemonės judėjimo bei poilsio režimo duomenis - tachografo - duomenimis, išanalizuoti vilkiko judėjimo maršrutą. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu prokurorė gynėjo prašymą tenkino iš dalies, pavesdama ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti papildomą daktiloskopinį tyrimą. Pakartotinai susipažinus su papildomai surinkta bylos medžiaga, tiek gynėjas, tiek ieškovas pateikė prašymus dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, tačiau prokurorė tiek ieškovo, tiek jo gynėjo prašymus atmetė. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie ieškovo ir gynėjo prašymai buvo patenkinti. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu ieškovą A. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė vienuolika metų terminuoto laisvės atėmimo, tuo pačiu nuosprendžiu pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė tris metus ir šešis mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Subendrinus bausmes, teismas skyrė galutinę bausmę - vienuolikos metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. birželio 18 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. birželio 18 d. A. P. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (techninė klaida - turėtų būti 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi - advokato pastaba) paliko nepakeista (pratęsė) iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Iš A. P., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškojo konfiskuotino turto - vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 70 520 Eur sumą. Be to, iš A. P. priteisė proceso išlaidas: 589,61 Eur ir po 2,82 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vilkiką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti lizingo bendrovei Nordea Finance (duomenys neskelbtini); puspriekabę (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. liepos 2 d. ieškovui - nuteistajam A. P. pateikus apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Iš suėmimo jis buvo nedelsiant paleistas. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas A. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad: „Kauno apygardos teismas neteisingai traktavo nustatytas faktines aplinkybes, faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų subjektyviuosius požymius, santykį su objektyviaisiais požymiais, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą, palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Ieškovas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovo manymu, padarytas pareigūnu klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ir ne apie visas reikšmingas aplinkybes, konkrečiu įrodymu surinkimo galimybių neišnaudojimas ar surinktų duomenų visuma teismo įvertinama kaip nepakankama. Be to, valstybės pareigūnai privalo vykdyti bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurią pažeidus, taip pat gali kilti civilinė atsakomybė. Kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, taikymo bendrosios bei specialiosios nuostatos numatytos BPK VI skyriuje „Kardomosios priemonės“ bei plačiai aptartos teismų praktikoje, kurioje nuolatos akcentuojama, jog procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindu yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6-7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123-125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktą sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Ieškovo suėmimo pratęsimo klausimas, priėmus Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį, buvo išspręstas šiuo nuosprendžiu. 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. nutartis priėmė bylą teisme nagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas. Nuteisdamas ieškovą laisvės atėmimu, teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nusprendė iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam nepakeistą kardomąją priemonę - suėmimą, nurodydamas: „paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (techninė klaida, turėtų būti 2018 m..), palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas“. Šio savo sprendimo teismas nei nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje atskirai neargumentavo. Teismų praktikoje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ir neatleidžia teismo nuo pareigos tokį taikymą motyvuoti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-563/2014, Nr. 3K-3-393-378/2015 ir kt.). Tai neatitinka Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.) ir Konvencijos reikalavimų, kad teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagristi konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, ieškovas mano, kad jam skirta (pratęsta) kardomoji priemonė - suėmimas - nuo 2018 m. birželio 18 d. nebuvo pagrįsta tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais. Ieškovo manymu, prokurorė motyvuodama pareiškimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą, iš esmės apsiribojo BPK 122 straipsnio 3 dalies dispozicijoje aprašytų pagrindų atkartojimu, nepagrindžiant jų bylos aplinkybėmis ar kokiais nors konkrečiais duomenimis. Prokurorė įtarimo, kodėl ji mano, kad ieškovas darys naujas nusiklastomas veikas, aplamai nemotyvavo. Ikiteisminio turimo teisėja patenkinusi visiškai prokurorės prašymą, 2017 m. liepos 5 d. nutartimi skyrė ieškovui suėmimą 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo skundą dėl minėtos nutarties atmetė, ignoruodamas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę bei kitas aplinkybes. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjas, sprendęs suėmimo klausimą, nedisponavo dokumentais, patvirtinančiais suimtojo bei jo gynėjo žodžiu išsakytus argumentus, susijusius su Ieškovo darbine veikla, jo gyvenamąja vieta, mažametės dukters išlaikymu, tai aukštesnysis teismas jau turėjo galimybę su tokiais dokumentais susipažinti, nes gynyba juos buvo pateikusi teismui kartu su skundu. 2017 m. rugsėjo 29 d. prokurorė, vadovaudamasi BPK 122 straipsnio 1 dalies visais trimis numatytais suėmimo pagrindais, vėl kreipėsi į teismą, prašydama suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi prokurorės prašymą tenkino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nemanė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas (trukdys procesui), todėl šiuo pagrindu suėmimą atsisakė pratęsti bei sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti egzistuojant 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui – būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus (teistumas už anksčiau padarytą neatsargų nusikaltimą buvo išnykęs), todėl šiuo pagrindu suėmimo taip pat nepratęsė. Be to, prokurorės prašomą suėmimo pratęsimo terminą (prašė trims mėnesiams) sutrumpino iki 2 mėnesių, ištaisydamas kitas prokurorės pareiškime padarytas klaidas, susijusias su suėmimo terminų skaičiavimu. Teismas nutartyje nereagavo į posėdžio metu gynėjo išsakytus argumentus, jog per du paskutinius kardomosios priemonės taikymo mėnesius byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, dėl ko, vadovaujantis BPK 127 straipsnio 7 dalimi, atsirado savarankiškas pagrindas nepratęsti suėmimo. 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu prokurorė dar kartą kreipėsi į teismą, prašydama suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams. Nors prieš tai teismas argumentuotai atmetė jos prašymą, tačiau prokurorė ignoruodama teismo nuomonę, vėl prašė suėmimą pratęsti ne tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bet ir šios dalies 3 punkto pagrindu. 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas iš suėmimo pagrindų vėl eliminavo 3 punktą. Be to, prokurorės prašomą terminą sutrumpino iki 1 mėnesio, nurodydamas, jog suėmimo pratęsimas ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išeitų už ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos ribų. 2017 m. gruodžio 6 d. skundžiant aukštesniajam teismui šią teismo nutartį, kartu su skundu gynėjas pateikė ir medicininius dokumentus, gautus iš Tardymo izoliatoriaus, patvirtinančius, ieškovui būnant suėmime, buvo reikalinga medicininė pagalba. Aukštesnysis teismas, ieškovo nuomone, vėlgi, formaliais pagrindais, nesigilindamas į bylos duomenis, paliko galioti suėmimo pratęsimą. Ieškovas pažymi, jog jis niekada neneigė nusikalstamos veikos buvimo fakto. Iš tikrųjų, jo nuomojamos puspriekabės specialiai įrengtoje slėptuvėje muitinės pareigūnai rado didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau jis visada neigė, jog buvo kaip nors su jomis susijęs. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo faktą bei tyrimo pradžią, ieškovas sutinka, jog tyrimo pirminėje stadijoje tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorei pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, jog su šiuo nusikaltimu galimai susijęs ieškovas. Nors nuo pat pradžių nesutiko su sulaikymu bei vėlesniu kardomosios priemonės - suėmimo - jam skyrimu ir jį skundė aukštesniajam teismui, visgi, iš laiko perspektyvos sutinka, jog iki išsiaiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patikrinant jo ryšius bei asmenybę, 2017 m. liepos 5 d. teismo nutartimi jam skirtas suėmimas galėtų būti pateisinamas. Trijų mėnesių termino turėjo pakakti atlikti būtinus procesinius veiksmus, siekiant suvokti ieškovo vaidmenį bei galimas sąsajas su rastomis narkotinėmis medžiagomis. Iš vėlesnių procesinių dokumentų turinio (praėjus pirmiems trims suėmimo mėnesiams) akivaizdu, jog vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis jam buvo pratęsiamas suėmimas, buvo įtarimo/kaltinimo sunkumas bei gręsiančios bausmės griežtumas. Nutarčių motyvai, nurodant suėmimo (pratęsimo) pagrindą, pradedant 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, visada apsiribojo aplinkybe, jog dėl gręsiančios bausmės griežtumo jis gali bėgti (slėptis). Kauno apygardos teismui priimant 2017 m. liepos 31 d. nutartį, kuria atmetė ieškovo skundą dėl suėmimo, jau buvo žinoma (duomenis kartu su skundu pateikė gynyba), jog ieškovas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina mažametę dukrą, kažkada turėtas teistumas už neatsargaus nusikaltimo padarymą jau buvo išnykęs. Be to, gynybos teikiami duomenys rodė ieškovo glaudžius ryšius su šeima bei gyvenamąja vieta bei charakterizavo ieškovą kaip visuomenės bendrosioms normoms lojalų asmenį. Nei ikiteisminio tyrimo teisėjai, nei aukštesnysis teismas nutartyse nei karto realiai neapsvarstė bei motyvuotai nepaaiškino, kodėl pabėgimo pavojui negalima užkirsti kelio kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis, kurias nuosekliai prašė skirti tiek ieškovas, tiek jo gynėjas. Ieškovas, siekdamas visomis įmanomomis priemonėmis įtikinti teismą, jog nebėgs ir nesislėps, iki 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio paprašė sugyventinės iš anksto įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur, norėdamas įtikinti teismą, kad užstatas, kaip viena iš galimų kardomųjų priemonių, jam galėtų būti realiai pritaikytas (kaip ir kitos papildomos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu). Neatsižvelgdamas į pinigų įmoką į depozitinę sąskaitą, teismas kaltinamojo bei jo gynėjo prašymų netenkino ir suėmimo trukmės terminą pratęsė dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 3 d. Nutartyse dėl ieškovo suėmimo pratęsimo, motyvuojant juose priimtus sprendimus, pagrindinė reikšmė buvo teikiama įtarimo sunkumui ir gręsiančios bausmės griežtumui, kas, ikiteisminio tyrimo teisėjų nuomone, sudarė pagrindą tęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Paprastai pavojus, kad įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis), o ir kiti BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo pagrindai tinkami pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau atlikus pirminius procesinius veiksmus, surinkus duomenis apie suimtojo ryšius, kontaktus, asmenybę, jo darbinius, socialinius, šeimos ryšius, nepakanka vien formaliai išvardyti šių pagrindų, reikia pateikti ir konkrečius duomenis, kodėl manoma, kad suimtasis, pritaikius jam kitas kardomąsias priemones, bėgs (slėpsis). Ieškovo nuomone, teismo argumentai, jog tai, kad jis turėjo (duomenys neskelbtini) registruotą pervežimų įmonę, o jo darbas susijęs su išvažiavimais į užsienio valstybes, nebuvo pakankamu pagrindu konstatuoti, jog tokiu būdu jis pabėgs ar pasislėps, jei jam bus skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės apribojimu. Lietuvai tapus Europos Sąjungos, Šengeno erdvės nare, jos piliečių darbiniai santykiai neapsiriboja vien Lietuvos teritorija. Ieškovas mano, jog jo suėmimas tiek ikiteisminio tyrimo, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 2 d. teismo nutarties priėmimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo motyvuotas reikšmingais ir pakankamais pagrindais, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu kardomosios priemonės - suėmimo - pratęsimas aplamai nebuvo motyvuotas. Tokiu būdu, Ieškovo nuomone, jo suėmimas nepagrįstai ilgą laiką - nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nebuvo motyvuotas reikšmingais ir pakankamais pagrindais.