- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- I-2609-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00584-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-02-01 sprendimo Nr. (1.23)7R-972 dalį dėl atsisakymo kreiptis į kompetentingas institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą antstolio M. P. atžvilgiu; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 605 212 EUR (505212 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės) žalos, patirtos dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo atlyginimo.
Skunde (b. l. 1-2, 4) pareiškėjas nurodo, kad 2016-04-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija), prašydamas atlikti tyrimą ir iškelti antstoliui M. P. drausmės bylą už tyčinį įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 nevykdymą ir tyčinį sprendimo vykdymo vilkinimą, o dėl nusikalstamos veikos požymių kreiptis į kompetentingą instituciją. Ministerija pagal jai suteiktą kompetenciją neatliko jokio tyrimo antstolio M. P. atžvilgiu, pastarąjį slėpė nuo drausminės ir baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjo manymu, Ministerija neįvertino Kauno apygardos teismo 2013-12-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2413-260/2013, kurioje buvo konstatuoti neteisėti šio antstolio procesiniai veiksmai vykdant įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000, neišreikalavo įrodymų iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritorinio skyriaus, kitų institucijų, netyrė, ar buvo tinkamai tvarkomi antstolio veiklos dokumentai ir tuo nesilaikė pareigos imtis visų priemonių jo interesams apginti išieškant iš skolininko priteistas sumas ir baudas už atsisakymą vykdyti teismo sprendimą. Anot pareiškėjo, aukščiau nurodytų įrodymų neišreikalavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-591-821/2017.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po to, kai 2016-08-12 ir 2016-12-13 Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas patvirtino antstolio M. P. veiksmų neteisėtumą antrą kartą atsisakius įvykdyti įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000, jis 2017-01-05 skundu kreipėsi į Ministeriją iškelti drausmės bylą antstoliui M. P., o apie nusikaltimo požymius pranešti kompetentingai institucijai. Tačiau Ministerija neišreikalavusi, neištyrusi ir neįvertinusi antstolio nusikalstamą veiklą patvirtinančių įrodymų, formaliai perdavė spręsti antstolio drausmės bylą Antstolių garbės teismui ir atsisakė kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tuo pažeisdama viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Apie tai jis buvo informuotas 2017-02-01 raštu Nr. (1.23)7R-972. Pareiškėjo manymu, tokiais neteisėtais veiksmais Ministerija padarė jam 505212 Eur dydžio turtinę ir 100000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Anot pareiškėjo turtinę žalą patvirtina skundas ir sprendimas administracinėje byloje Nr. I-591-821/2017, o neturtinę žalą pagrindžia trukdymai, nepatogumai bei vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Ministerija atsiliepimu (b. l. 30-32) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teisminio gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kuo skundžiamas administracinis aktas, viešojo administravimo institucijos veiksmas ar neveikimas pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises. Pareiškėjas šiuo atveju turėjo nurodyti, kokias konkrečiai materialaus pobūdžio teises pažeidė aptariamas Teisingumo ministerijos raštas. Pareiškėjas turi įrodyti, kad tenkinant jo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ir tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Su skundu pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų. Ministerija 2017-02-01 rašte Nr. (1.23)7R-972 pareiškėjui nurodė, kad Teisingumo ministras 2017-01-31 įsakymu Nr. 1R-27 antstoliui M. P. iškėlė drausmės bylą. Drausmės byla iškelta už tai, kad antstolis nesiėmė visų priemonių teismo sprendimui kuo greičiau įvykdyti, nevykdė pareigos imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti. Drausmės byla buvo perduota nagrinėti Antstolių garbės teismui. Taip pat Ministerija nurodė, kad nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad Ministerija įvertino ir teismo, kuris nagrinėjo pareiškėjo skundą, padarytą išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui kreiptis į prokuratūrą dėl paaiškėjusių nusikalstamos veikos požymių. Atkreipė dėmesį, kad tiek teismas, tiek Ministerija pareiškėjui buvo nurodę, kad jis pats gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas įrodymų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir kad dėl antstolio neveikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepateikė. Todėl mano, jog pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad Ministerija veikė netinkamai, t. y. dėl jos neveikimo (nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą) jam kilo žala.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Ministerija, nesikreipdama į ikiteisminio tyrimo įstaigą pažeidė Viešojo administravimo įstatymą ir todėl turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pažymi, kad toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus. Ministerija, įvertinusi aplinkybes ir atsižvelgdama į teismo atsisakymą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nenustatė pagrindų, kuriais remiantis reiktų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą.
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 45). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-23 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-02-01 sprendimo Nr. (1.23)7R-972 dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2017-01-05 skundo dalį dėl reikalavimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą antstolio M. P. atžvilgiu, teisėtumo ir žalos atlyginimo (b. l. 6).
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016-04-18 skundu kreipėsi į Ministeriją prašydamas atlikti tyrimą ir iškelti antstoliui M. P. drausmės bylą už tyčinį įsiteisėjusio 2000 m. spalio 31 d. sprendimo nevykdymą, tyčinį vilkinimą ir trukdymą jį įvykdyti (b. l. 8-12).
Ministerija dėl šio skundo 2016-04-28 priėmė sprendimą Nr. (1.23)7R-3340, kuriame nurodė, kad skundas iš esmės grindžiamas antstolio procesinių veiksmų neteisėtumu, ir išaiškino pareiškėjui teisę juos skųsti bendros kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėdama pareiškėjo skundą Ministerija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą antstolio procesinius veiksmus laikyti neteisėtais baudžiamosios teisės požiūriu (b. l. 8-12). Šis Ministerijos sprendimas buvo apskųstas teismui.
Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl antstolio M. P. veiksmų dėl vykdomosios bylos Nr. 0123/03/05612 užbaigimo ir išieškojimo akto negalimumo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas taip pat prašė teismo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl 2000-10-31 sprendimo nevykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13509-894/2016 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino 2016-03-17 išieškojimo negalimumo aktą bei 2016-03-17 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei įpareigojo antstolį toliau tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05612. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo kreiptis į prokurorą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio M. P. skundą, 2016-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2536-390/2016 Kauno apylinkės teismo 2016-08-12 nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas 2017-01-05 dar kartą kreipėsi į Ministeriją ir prašė Antstolių įstatymo 13 straipsnio pagrindu išreikalauti duomenis apie skolininko K. T. gautą neįgalumo pensiją, iškelti drausmės bylą bei atlikti neeilinį antstolio M. P. veiklos patikrinimą dėl tyčinio, neteisėto ir nusikalstamo pakartotinio atsisakymo įvykdyti 2000-10-31 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 ir didelės žalos padarymo, o dėl nusikalstamos veikos požymių kreiptis į kompetentingą instituciją (b. l. 7). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė minėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2016-08-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13509-894/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2536-390/2016.
Ministerija 2017-02-01 sprendimu Nr. (1.23)7R-972 informavo pareiškėją, kad Teisingumo ministro 2017-01-31 įsakymu Nr. 1R-27 antstoliui M. P. iškelta drausmės byla. Drausmės byla iškelta už tai, kad antstolis nesiėmė visų priemonių teismo sprendimui kuo greičiau įvykdyti, nevykdė pareigos imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti. Drausmės byla perduota nagrinėti Antstolių garbės teismui. Taip pat Ministerija nurodė, kad nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ministerija išaiškino pareiškėjui teisę pačiam kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6).
Viešojo administravimo įstatymas nustato administracinės procedūros organizavimo pagrindus, asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju vertins, ar Ministerija tinkamai ir objektyviai, nepažeisdama procedūrų išnagrinėjo pareiškėjo 2017-01-05 prašymo dalį dėl reikalavimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą antstolio M. P. atžvilgiu.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Ministerija nusprendė nesikreipti į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsižvelgdama į kartu su pareiškėjo 2017-01-05 skundu pateiktose Kauno miesto apylinkės teismo 2016-08-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-13509-894/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016-12-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2536-390/2016 konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Remiantis civilinės bylos Nr. 2YT-13509-894/2016 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą 2013 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir išieškojimo negalimumo aktą vykdymo byloje Nr. 0123/03/05612; dėl 2000 m. spalio 31 d. sprendimo neįvykdymo kreiptis į kompetentingą instituciją. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl kreipimosi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, 2016-08-12 nutartyje vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pažymėjo, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar pateikti duomenys yra pakankami kreiptis į prokurorą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo teismui kreiptis į prokurorą dėl paaiškėjusių nusikalstamos veikos požymių. Teismas taip pat išaiškino, jog pareiškėjas turi teisę pats kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, jei mano, jog antstolio veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-01-05 skunde Ministerijai nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad antstolio M. P. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių. Duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teismo 2016-08-12 nutartyje išaiškinta teise pačiam kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Ministerija, įvertinusi minėtuose teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes bei atsižvelgdama į teismo atsisakymą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, neturėjo pareigos kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, nustatyta, kad siekdama padėti pareiškėjui apginti jo interesus, Ministerija, dar kartą išaiškino pareiškėjui teisę pačiam kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei jis mano, kad antstolio M. P. veiksmuose yra nusikaltimo požymių.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo 2017-01-05 skundas išnagrinėtas laiku ir tinkamai įvertinus su skundu susijusią medžiagą. Skundžiame sprendime pareiškėjui išaiškinta, kokia tvarka jis gali realizuoti savo galimai pažeistų teisių gynybą, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Skundžiama sprendimo dalis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam žalos atlyginimą, kurią kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų netinkamai išsprendus 2017-01-05 skundo reikalavimą kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog Ministerija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017-01-05 skundo reikalavimą kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas priteisti jam žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.