- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-9482-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08182-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- N. L.
- Kategorijos
- 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 321, N. L., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini). Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nesustojo, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais N. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. L. kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 18.30-19 val. buvo „Hyper Rimi“ aikštelėje. Buvo rūkas ir drėgna. Išmanevruojant iš stovėjimo vietos lyg kažką pajuto, todėl sustojo ir išlipęs apžiūrėjo BMW automobilį. Matė, kad yra nežymiai apgadintas priekinis valstybinis ženklas, tačiau nebuvo įsitikinęs, kad šį apgadinimą padarė N. L.. Kadangi N. L. automobilis trukdė kitiems automobiliams, be to namuose buvo sergantis vaikas, todėl jis daug nežiūrinėjo ir nesiaiškino bei pagalvojęs, kad nieko ypatingo neatsitiko, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Grįžęs apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad jo galinis bamperis yra taip pat nežymiai apgadintas, tada suprato, kad blogai pasielgė išvažiuodamas iš aikštelės. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., nes vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas dėl darbinių pareigų atlikimo, nes į darbą be automobilio nuvykti beveik neįmanoma. Be to namuose yra du mažamečiai vaikai, kuriuos reikia vežioti, o jo sutuoktinė gydosi ir dėl vartojamų vaistų poveikio negali vairuoti automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos planas (b. l. 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5), foto nuotraukos (b. l. 6-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – nubrėžtas priekinis bamperis ir įlenktas priekinis valstybinis numeris. Konstatuota, kad automobilis apgadintas po eismo įvykio (b. l. 9), A. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad paliko automobilį BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Tamsoje nepastebėjo, jog padaryta žala priekiniam buferiui, taip pat ir galiniam. Vėliau buvo išvykęs. 2015 m. spalio 6 d. A. A. atėjęs prie savo automobilio pastebėjo padarytą apgadinimą bei užkištą lapelį, kuriame nurodyta, kad asmuo matė eismo įvykį, kuris įvyko 2015 m. rugsėjo 25d. apie 18.00 val. bei užfiksavo pasišalinusį vairuotoją, kuris vairavo Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), dokumentų kopijos (b. l. 12), tarnybinis pranešimas (b. l. 13), dokumentų kopijos (b. l. 15-17), N. L. paaiškinimas (b. l. 18), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas galinis bamperis, dešinė pusė (b. l. 19), foto lentelė (b. l. 20-23), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 24), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 25-28).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 5), foto nuotraukų (b. l. 6-8; 20-23), iš kurių matyti, kad ant abiejų transporto priemonių užfiksuoti apgadinimai vieni kitiems atitinka pagal pobūdį ir aukštį, transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 9; 19), tarnybinių pranešimų (b. l. 13; 24), N. L. paaiškinimų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 321, N. L., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas minėtos transporto priemonės priekinį bamperį, priekinį valstybinio numerio ženklą.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad N. L. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 18.00 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 321, N. L. vairavo transporto priemonę Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. L. paaiškinimo matyti, kad jis manevruodamas atbuline eiga, kažką pajuto, todėl sustojo ir išlipęs apžiūrėjo BMW automobilį. Matė, kad yra nežymiai apgadintas priekinis valstybinis ženklas, tačiau nebuvo įsitikinęs, kad šį apgadinimą padarė N. L.. Kadangi N. L. automobilis trukdė kitiems automobiliams, be to namuose buvo sergantis vaikas, todėl jis daug nežiūrinėjo ir nesiaiškino bei pagalvojęs, kad nieko ypatingo neatsitiko, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Grįžęs apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad jo galinis bamperis yra taip pat nežymiai apgadintas, tada suprato, kad blogai pasielgė išvažiuodamas iš aikštelės. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis jautė automobilių kontaktą, po kurio sustojo bei išlipo apžiūrėti automobilio, kurį jis galėjo kliudyti bei ant jo pastebėjo apgadinimus. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, N. L. paaiškinimui daroma išvada, kad iš eismo įvykio vietos N. L. pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau apie eismo įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
N. L. pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl abiejų padarytų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
N. L. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai įvertinęs situaciją bei padarytos žalos mastą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis praeityje tris kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo pavojingi ir šiurkštūs. Jo vairavimo stažas 17 metų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai. Iš byloje esančio apgadinto automobilio BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini) savininko A. A. paaiškinimo matyti, kad jis jo automobiliui padaryto apgadinimo iš karto net nepastebėjo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvykio metu buvo padaryta didelė ar esminė žala. Nėra duomenų, kad N. L. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš bylos duomenų matyti, kad nors byloje ir nebuvo apklaustas įvykį matęs asmuo bei nustatyti kiti įvykį matę liudytojai, N. L. savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino ir pats neigiamai įvertino savo poelgį, dėl ko labai pergyvena.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. L. asmenybę, jo šeimynines aplinkybes, įvykio aplinkybes, jog įvykio metu buvo rūkas ir blogas matomumas, išimtinai atsižvelgdamas į jo pateiktus duomenis apie darbinių funkcijų vykdymą bei galimybes nuvykti į darbo vietą, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą N. L., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str., taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus N. L. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.