Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-736/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
1-272-736/2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00368-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-272-736/2012Proceso Nr. 1-66-1-00368-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.;
2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, nukentėjusiajai A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. (dėl vengimo išlaikyti vaiką),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. laikotarpiais nuo 1999-06-01 iki 1999-10-21, nuo 2000-03-11 iki 2012-04-11 vengė pareigos pagal 1998 m. kovo 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas A. P. jų sūnaus O. K., gim. 1996-12-31, išlaikymui, dėl to per 12 metų 6 mėnesius ir 10 dienų alimentų gavėjai A. P. įsiskolino 19160,08 litus.

Kaltinamasis A. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad jis įrašytas O. tėvu sužinojo prieš 10 metų, dalyvavo teisme, kai buvo priteisiamas išlaikymas. Nukentėjusiąją pažinojo, su ja turėjo lytinius santykius. Vaikui gimus mokėjo išlaikymą, kalėjime buvo apie pusę metų, tai negalėjo mokėti. Kai grįžo iš kalėjimo, buvo antstolių reforma ir neišliko dokumentai, tai nežinojo, kur ji gyvena ir negalėjo siųsti pinigų. Pažįstami pasakė, kad pas ją nesirodytų namuose, nes nušaus ir panašiai, todėl bijojo pas ją eiti. Be to, tėvas sirgo, gulėjo klinikose, jį slaugė, paskui motiną, kuri turi invalidumą, prižiūrėjo, namų negalėjo palikti, dėl to negalėjo dirbti. Dirba privačiai, pjauna mišką, gaudavo kažkiek pajamų, bet vaiko išlaikymui jų nesiųsdavo. Žada susitarti su A. P. ir mokėti vaikui išlaikymą bei skolą. Kitų vaikų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad dabar su kaltinamuoju nebendrauja, prieš 17 metų su juo draugavo apie metus laiko, nuo jo pastojo, apie tai pasakė jam, tada jis ją paliko ir jokio išlaikymo neteikia. A. K. yra įrašytas sūnaus O. tėvu. Kai teismas priteisė iš jo išlaikymą tai tada jis mokėjo nepilnus metus po 125 litus, o paskui nebemokėjo ir iki šiol nemoka, jokios kitokios paramos neteikia. Kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, jie moka po 130 litų jau trečius metus. Sūnus su tėvu niekada nebendravo.

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymo (3-10 b.l.), matyti, kad ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pranešdama, kad 2008-01-16 į šią įstaigą kreipėsi A. P. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo O. K.. Iš O. K. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimė 1996-12-31, tėvu įrašytas A. K. (b. l. 77). Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998-03-17 sprendimu, kuriuo A. K. pripažintas O. (P.) K., gim. 1996-12-31, tėvu, jis įpareigotas mokėti alimentus A. P. (P.) nepilnamečio sūnaus O. P. (K.) išlaikymui (b. l. 14-15). Iš antstolio A. Ščiukino pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 1999-06-01 iki 1999-10-21 A. K. įsiskolinimas alimentų gavėjai buvo 684,63 Lt, o nuo 2000-03-11 iki 2012-04-11 – 18475,45 Lt (b. l. 40). Iš Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus pažymos matyti, kad A. K. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2003-04-01 iki 2003-05-02 (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 2K-7-68/2009 pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsakingas už vengimą išlaikyti vaiką. A. K. buvo pasirašytinai įspėtas, jog už vengimą išlaikyti savo vaiką gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (23,25 b.l.), neginčija faktų, kad nevykdė teismo nustatytos pareigos, t.y. nemokėjo lėšų sūnui išlaikyti, taip pat ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, ir tai motyvuoja, jog taip atsitiko, nes buvo antstolių reforma, dingo visi dokumentai, jis nežinojo nukentėjusiosios adreso ir negalėjo persiųsti pinigų, o į namus nenorėjo važiuoti ardyti šeimos, pažįstami sakė, kad ten nesirodytų, nes nušaus. Toks aiškinimas nelaikytinas pateisinamu. Kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie kokias nors sveikatos problemas, ar prarastą darbingumą, nepateikė), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (73 b.l.) ilgą laiką nedirba, nesistengia įsidarbinti - nuo 2003-05-02 neregistruotas darbo biržoje (60-62 b.l.), nedėjo jokių realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo, o priešingai – neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius, turtą. A. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo įrodyta, padaryta veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. dispoziciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę - jis neteistas (teistumai išnykę, 54 b.l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (58-59 b.l., skirtos baudos nesumokėtos). Atsižvelgus į visas aplinkybes, į kaltinamojo pažadą sumažinti įsiskolinimą ir išlaikymą mokėti, darytina išvada, jog, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 41 str., 54 - 55 str., 61 str. nuostatomis, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmė nustatytina atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis įpareigotinas nuo 23,00 val. iki 6,00 val. būti namuose; ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). Laisvės atėmimas ir areštas neskirtini, laikytini per griežtomis bausmės rūšimis, taip pat neskirtini viešieji darbai (skiriant viešųjų darbų bausmę, vengiančiam išlaikyti vaiką asmeniui, jis nebūtų skatinamas įsidarbinti ar užsiimti veikla, iš kurios gautų išlaikymui reikalingų lėšų. Neatlygintinai dirbdamas visuomenei, A. K. objektyviai negalėtų imtis veiklos, kuri užtikrintų einamojo išlaikymo mokėjimą bei išlaikymo įsiskolinimo mažinimą, tai pažeistų vaiko ir vaikų išlaikymo fondo, mokančio išmokas išlaikymui ir turinčio regresinio reikalavimo teisę, interesus).

A. K. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 2 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir civilinio ieškinio nėra.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (49-50 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant:

- nuo 23,00 val. iki 6,00 val. būti namuose;

- ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti A. K., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Teisėjas Algimantas Brigadierius