Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Janinai Skuodienei, Neringai Dužinienei dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) tarp šalių įregistruotą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nekilnojamąjį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo ieškovės atžvilgiu. Santuokos metu šalys jokio bendro turto neįgijo, ieškovės vardu yra įregistruotas žemės sklypas, sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau jis yra pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų, atsakovas nėra prisidėjęs prie šio turto pagerinimo. Ieškovė pažymėjo, kad 2001-05-31 ji pardavė savo butą, esantį Darželio g. 41, Klaipėdoje už 20000 Lt ir tą pačią dieną nusipirko minėtą žemės sklypą už 10000 Lt. Šalys vaikų neturi, ieškovė kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir prašė tarp šalių įregistruotą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus prašė tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad santuokos metu ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Klaipėdoje ir už gautas lėšas tą pačią dieną nupirko žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, esančius Derceklių kaime, be to, už gautus pinigus buvo padengtas įsiskolinimas už parduotą butą. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas, atsakovas prie įgyto nekilnojamojo turto visiškai neprisidėjo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės: 1992-12-02 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka tarp šalių (įrašo Nr. 1877) (b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2001-05-31 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 9-13). Pateikta sutartis patvirtina, kad 2001-05-31 tarp R. S. (pardavėjos) ir A. G. (pirkėjo) buvo sudaryta notaro patvirtinta sutartis, pagal kurią R. S. už 30000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą pagal 1992-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 6). Tą pačią dieną, t. y. 2001-05-31 tarp R. K. (pardavėjo įgaliotinio) ir R. S. (pirkėjos) buvo sudaryta notaro patvirtinta sutartis, pagal kurią R. S. už 10000 Lt nupirko V. O. priklausantį žemės sklypą, sodo pastatą su priklausiniais, esančius Derceklių k., Klaipėdos rajone (b. l. 7). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8).

Dėl santuokos nutraukimo. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CK 3.63 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių santuokos metu buvo įgytas žemės sklypas ir sodo pastatas su priklausiniais, esantys Derceklių k., Klaipėdos rajone. Ieškovė prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį. Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones.

Šioje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad ieškovė iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį santuokos metu pardavė už 30000 Lt ir tą pačią dieną buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 10000 Lt nupirko žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esančius Derceklių kaime, Klaipėdos rajone. Įvertinus šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė lėšas, gautas už asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimą, panaudojo įgyjant žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esančius Derceklių kaime, Klaipėdos rajone. Atsakovas ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepaneigė. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybę, jog santuokos metu nekilnojamasis turtas Derceklių kaime yra įgytas iš ieškovės asmeninių lėšų, yra pagrindas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl pavardžių. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „S, atsakovui – „S“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-07 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 298,19 Eur (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo valstybei. Be to, iš atsakovo valstybei priteistinas 149,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimą ir 108,00 Eur už turto padalinimą) ir 1,70 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1992-12-02 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1877), tarp A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (iki santuokos sudarymo Š), a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. palikti pavardę „S“, R. S. – „S“.

Pripažinti, kad ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 149,00 Eur žyminį mokestį, 1,70 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, 289,19 Eur išlaidų už ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą nurodyti įmokos kodą 5660, mokant išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodyti įmokos kodą 5630). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.