- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1254-601/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Evaldas Burzdikas (pran.), Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolia Indreikienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei E. D., atsakovės atstovei adv. K. Č.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-819-774/2010 pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 28 154,72 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovės vyras A. J. D. su atsakove M. V. 1996 m. vasario 13 d. sudarė notarinę sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 16 000 Lt, o atsakovė užtikrindama savalaikį paskolos grąžinimą įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos su priklausiniais dalį, esančią, (duomenys neskelbtini) (b. 1. 42, 43). 1999 m. gegužės 12 d. atsakovė pagal paskolos raštelį pasiskolino iš A. D. 4 000 dolerių, paskolos grąžinimą užtikrindama tuo pačiu įkeitimu (b. l. 35). Pagal 1996 m. vasario 13 d. paskolos sutartį atsakovė daliniais mokėjimais grąžino 3 845,28 Lt, o būtent: 2006-04-24, 2006-05-30, 2006-07-03, 2006-08 04, 2006-10 po 300 Lt, viso 1500 Lt; 2007-10-11 - 100 EUR (345,28 Lt ), 2007-12-30, 2008-02-06, 2008-03-21, 2008-06-10, 2008-08-31 - po 400 Lt, viso 2 000 Lt. Tiek 1999-05-12 paskolos raštelį, tiek įrašus apie gražinamas pagal notarinę sutartį paskolos sumas, surašė pati atsakovė savo ranka, ką ji pripažino teismo posėdyje (b. l 35-37). Po A. J. D. mirties jo palikimą priėmė ieškovė E. D. (b. l. 40, 41, 54), kuri yra jo turtinių ir neturtinių teisių perėmėja. Ginčas byloje kilo dėl pagal 1996-02-13 notarinę sutartį gautos negrąžintos paskolos sumos 12 154,72 Lt, ir pagal 1999-05-12 paskolos raštelį gautos 16 000 Lt sumos, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovės paaiškinimu 12 150 Lt ji grąžino ieškovei 2006 m. spalio mėn., ieškovė paėmusi pinigus ją ir jos sutuoktinį R. V. įtikino, kad daugiau žymėti apie pinigų grąžinimą nebūtina, nes ji neturinti jokių pretenzijų ir sutartį sunaikins. Šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Liudytojo R. V. parodymus apie likusios paskolos dalies 12 154,72 Lt grąžinimą ieškovei 2008 m. spalio mėn., teismas vertino kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi atsakovės parodymams. Atsakovė pripažino, kad įrašus, patvirtinančius dalinius skolos sugrąžinimus nedidelėmis sumomis (b. l. 36), ji įrašė savo ranka ir patvirtino savo parašu, kas patvirtina, kad atsakovė, žinodama, kad jos nekilnojamas turtas įkeistas, užtikrinant paskolos savalaikį grąžinimą, suvokė skolos grąžinimo fakto fiksavimą, jos apskaitą ir svarbą įrodinėjimo procesui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal 1996 m. vasario 13 d. notarinę sutartį atsakovės negrąžintą paskolos dalį 12 154,72 Lt. Teismas atmetė ieškovės atstovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nepripažino, kad pagal paskolos raštelį jai buvo paskolinti ne JAV doleriai, o Australijos doleriai. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad pagal 1999 m. gegužės 12 d. skolos raštelį paskolinti ne JAV doleriai, o Australijos doleriai. Liudytojai, dalyvavę skolos perdavime A. G. ir G. J. patvirtino matę JAV dolerius, detaliai nurodė, kad pinigai buvo paskolinti 40 vienetų po 100 JAV dolerių kupiūromis. Šių liudytojų nurodomas aplinkybes apie pinigų perdavimo vietą - (duomenys neskelbtini) patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 70-71). Liudytojo R. V. parodymai dėl nurodytų pinigų paskolinimo yra prieštaringi pačios atsakovės paaiškinimams, kuri nurodė, kad raštelį į Chemijos prospektą nuvežusi G., tuo metu bute jie buvo tik dviese, liudytojas R. V. nurodo, kad tuo momentu bute buvo ir jis. Taip pat šis liudytojas negalėjo nurodyti kaip aplamai atrodo Australijos doleriai. Teismas pripažino, kad yra visuotinai žinoma, jog 1999 m. JAV doleriai buvo populiari atsiskaitymo priemonė Lietuvoje ir tai yra aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Ieškovė ir liudytoja jos dukra R. D. patvirtino, kad šeimoje nebuvę ir jos nėra mačiusios Australijos dolerių. Neginčijamų įrodymų paneigiančių ieškovės ir liudytojų A. G., G. J., R. D. parodymus, byloje nėra. Teismas laikė, jog nėra pagrindo abejoti nesuinteresuotų asmenų liudytojų A. G., G. J., R. D. parodymais. Viešai skelbiamais Lietuvos Banko duomenimis (http://www.lbank.lt/exchange/default.asp) nuo 1993 m. birželio 25 d., kaupiamų Australijos dolerių, iki pat 1999 m. gegužės 12 d. banke nebuvo. Teismas atsakovės teiginius apie skolinimąsi Australijos doleriais, laikė nepagrįstais ir vertino kaip atsakovės siekimą iki minimumo mažinti prievolės dydį, nes Australijos dolerio kursas visų šalių dolerių atžvilgiu yra pats mažiausias (skolos suteikimo dieną 1999-05-12 jis siekė 2,669 Lt). Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis negalėjo nurodyti, kam buvo panaudoti Australijos doleriai. Atsakovė pripažįsta, kad suteikti doleriai, todėl nesant įrodymų apie Australijos dolerių perdavimą ir esant byloje paliudijimams apie paskolos suteikimą JAV doleriais, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl Australijos dolerių paskolinimo jai ir laikė pagrįstais ieškovės argumentus apie paskolintus 4 000 JAV dolerių. Šalių ginčui teismas taikė 1964 m. CK 184 str. l d. ir 2 d. nuostatas kartu su skolos raštelio sudarymo metu galiojusiomis 1996 m. lapkričio 19 d. LR Pinigų įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo Nr. 1629 nuostatomis, kuriomis buvo pakeista 3 str. 2 d. ir skolų ir pasižadėjimų vykdymui panaikintas apribojimas vykdymui tik litais ir suteikta teisė šiam vykdymui naudoti užsienio valiutą. 1999-05-12 skolos raštelis sudarytas po šios redakcijos įsigaliojimo, todėl galiojant LR pinigų įstatymo 3 str. 2 d. nuostatai, nedraudžiančiai prievolių vykdymą užsienio valiuta, JAV doleriai paskolinti teisėtai ir pagrįstai. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentą, kad tarp paskolos šalių nebuvo tinkamo susitarimo pagal 1999 m. gegužės 12 d. raštelį grąžinti skolą litais. Kai ieškinys pareiškiamas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutos kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 str. 3 d.). jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo mokėti valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą (CK 6.36 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškinį laikė pagrįstu, įrodytu ir patenkino. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteisė 845,72 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti ir 50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą dalyje dėl 16 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) kadangi tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK, remiantis jo 184 str. 1 d., 2 d. bei LR Pinigų įstatymo (redakcijos galiojusios pasirašant raštelį) 3 str., 1999-05-12 skolos raštelis laikytinas niekiniu, prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms ir nesukuriančiu teisėtų padarinių (prievolių), kadangi pagal paskolos teisinius santykius, tuo metu nebuvo numatyta galimybė fiziniams asmenims sudaryti paskolos sutartis užsienio valiuta, be to, tarp šalių nebuvo tinkamai įforminto susitarimo pinigine prievolę vykdyti kita valiuta;
2) nors skolos raštelyje valiuta nėra apibrėžta rūšiniais požymiais, tačiau atsakovė iš A. J. D. buvo pasiskolinusi 4000 ne JAV, o Australijos dolerių, nei viena iš šalių nereiškė pretenzijų dėl skolos raštelio turinio, aplinkybę, kad buvo skolinta Australijos doleriais, teisme paliudijo J. V. ir R. V.;
3) kritiškai vertintini liudytojų A. G., G. J. ir R. D. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi;
4) ieškovės ir jos dukra R. D. nėra mačiusios valiutos namuose, nedalyvavo pinigų perdavimo momentu, pinigai buvo perduoti prie turgaus, kur A. J. D. prekiaudavo, o pas G. į namus, A. J. D. prašymu, buvo nuvežtas tik atsakovės, po pinigų gavimo, surašytas raštelis;
5) pinigų perdavimo momentu (1999-05-12) Lietuvos banko duomenimis oficialus valiutų kursas buvo 2,669 Lt už 1 Australijos dolerį, todėl 4 000 dolerių vertė yra 10 676 Lt.
6) teismas neįvertino, kad skolos raštelyje nėra nurodytas skolos gražinimo terminas, o ieškovė nėra raštu pareikalavusi pas atsakovę grąžinti skolą, taigi nėra pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas (CK 180 str.);
7) teismas nepagrįstai taikė 2000 m. CK 4.36 str. neatsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, bei rėmėsi CK 6.36 str. 3, 4, 5 d., kadangi prievolė 1999 m. buvo išreikšta ir įvykdyta ne nacionaline valiuta, o ginčytina valiuta, kas sudaro pagrindą laikyti prievolę niekine ir taikyti CK 6.36 str. 1, 6 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacini skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą. Motyvuose nurodo:
1) pagal 1964 m. CK 184 str. 2 d. ir 1996 m. lapkričio 19 d. LR Pinigų įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo Nr. I-1629 3 str. 2 d. buvo leidžiamas skolų ir piniginių prievolių vykdymas užsienio valiuta;
2) remiantis 1996 m. lapkričio 19 d. Pinigų įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo Nr., 1629 2 str. ir 1964 m. CK 184 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis JAV doleriai pagal 1999 m. gegužės 12 d. skolos raštelį buvo paskolinti teisėtai ir pagrįstai;
3) atsakovė patvirtino nemačiusi paties pinigų perdavimo momento, be to, nei ji, nei jos sutuoktinis ar J. V. bylos nagrinėjimo metu negalėjo apibūdinti kaip atrodo neva jai paskolinti Australijos doleriai, byloje nėra duomenų, kad ieškovės sutuoktinis būtų disponavęs Australijos doleriais, kurių neturėjo ir Lietuvos bankas, 1999 m. ne Australijos doleris, o JAV doleris buvo populiaria atsiskaitymo priemone ir šios valiutos jos sutuoktinis turėjo;
4) aplinkybė, kad Australijos doleris (pigiausia iš visų dolerių) yra oficiali valiuta, nereiškia, kad šia valiuta 1999 m. gegužės 12 d., disponavo ieškovės sutuoktinis;
5) remiantis CK 6.36 str. 3 d. nuostata ieškovė gali reikalauti priteisti skolą užsienio valiuta arba LR nacionaline valiuta ir tam įstatymai nereikalauja jokio kito susitarimo dėl valiutos pasirinkimo prievolės vykdymui;
6) CK 6.36 str., 5 d. suteikė ieškovei teisę pasikeitus valiutų kursui reikalauti valiutų kurso skirtumo - JAV dolerio kurso skirtumo nuo 4 Lt skolos raštelio dieną iki 2,6514 Lt ieškinio pareiškimo dieną;
7) su A. G. ieškovė nėra saistoma jokiais įsipareigojimais, nei jai, nei jos sutuoktiniui A. G. nebuvo ir nėra pareiškęs jokių reikalavimų, aplinkybė, jog ieškovės sutuoktinis ir A. G. praeityje turėjo verslo reikalų nepagrindžia jo suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, G. J. su A. G. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl ji taip pat nėra suinteresuota šios bylos baigtimi;
8) nei ieškovė, nei jos dukra R. D. pinigų perdavime, pagal skolos raštelį, nedalyvavo, jų nematė, tačiau, nei iki skolos raštelio sudarymo, nei po skolos raštelio sudarymo, šeimoje Australijos dolerių nebuvo;
9) atsakove pasirinko Australijos dolerį, nes tai pigiausias doleris, taip nesąžiningai siekdama sumažinti skolą;
10) ieškovės reikalavimo grąžinti skolą pagrįstumą patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai - skolos mokėjimas dalimis.
Teismo posėdžio metu apeliantės atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad 1999 m. gegužės 12 d. atsakovė pagal paskolos raštelį pasiskolino iš A. D. 4000 dolerių ( b. l. 35 ). Paskolos grąžinimo terminas nenurodytas. (duomenys neskelbtini) A. D. mirė, jo turtą paveldėjo ieškovė E. D. (b. l. 41), kuri 2009 m. vasario 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl paskolos priteisimo (b. l. 2). Pareiškimas dėl skolos priteisimo atsakovei įteiktas 2009 m. vasario 12 d. (b. l. 16).
Byloje kilo ginčas, kokia užsienio valiuta (JAV doleriais, ar Australijos doleriais) buvo suteikta paskola. Teisėjų kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.). Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, liudytojų A. G., G. J. ir R. D. parodymus, į 1999 m. egzistavusį JAV dolerių (kaip užsienio valiutos) paplitimą Lietuvoje, priešingai negu Australijos dolerių, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, jog labiau tikėtina yra, kad paskola buvo suteikta JAV doleriais. Apeliantės nurodomų liudytojų R. V. (apeliantės vyras), J. V. parodymai nepaneigia ir negali paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių dėl 4 000 JAV dolerių skolinimo, nes liudytojas R. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai nenuoseklūs (kokiam tikslui buvo skolinti pinigai, kur panaudoti, kaip atrodo Austrijos doleriai negalėjo paaiškinti) ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams, o liudytoja J. V. nedalyvavo skolinant pinigus, jos parodymai taip pat nenuoseklūs ir keliantys daug abejonių jų teisingumu (nežino kaip atrodo Austrijos doleriai, kiek pirko jų, pirko neva 15 metų dukrai važiuojančiai į Švediją). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, kad paskola buvo suteikta Australijos doleriais yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad paskolos sudarymo metu (1999 m. gegužės 12 d.) prievolė tarp šalių negalėjo būti išreikšta ir vykdytina užsienio valiuta. Paskolos raštelis buvo surašytas 1999 m. gegužės 12 d., galiojant 1964 m. Civilinis kodeksas. Paskolos sutarties metu galiojo imperatyvi Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, nustačiusi subjektus, turinčius teisę atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimą, užsienio valiuta – tokias operacijas turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-595/2008 konstatavo, kad fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko, o sandoris neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Toks pat sandorio negaliojimo pagrindas yra numatytas ir 2000 m. CK 1.80 str. 1 d., todėl vadovaudamasis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-595/2008). Taigi, remiantis teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių sudaryta 1999 m. gegužės 12 d. paskolos sutartis (sandoris) yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento. Vadovaujantis CK II 9 str. 2 d., sandoriams, pripažintiems negaliojančiais 2000 m. CK įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti, taikomos 2000 m. CK taisyklės dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, pripažinus niekine ir negaliojančia šalių sudarytą paskolos sutartį, remiantis 2000 m. CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 str. 1 d., atsakovė privalo grąžinti ieškovei visą pagal šią sutartį gautą sumą.
Pagal paskolos raštelį atsakovė gavo 4 000 JAV dolerių, todėl taikant restituciją, ji privalo grąžinti ieškovei šią sumą. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus CK, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Šio kodekso normos taip pat taikomos atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi grąžinimas turi vykti galiojant šiam Civiliniam kodeksui. CK 6.36 str. 3 d. nustatyta, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Taigi atsakovė, pripažinus šalių sandorį niekiniu ir pritaikius restituciją, turi ieškovei grąžinti gautą sumą – 4 000 JAV. Nacionaline valiuta grąžintina suma skaičiuojama remiantis valiutų kursu, galiojančiu mokėjimo dieną. Kadangi sutartyje nėra nustatytas paskolos grąžinimo terminas, ieškovė nėra pareiškusi rašytinio reikalavimo atsakovei grąžinti skolą ir negalėjo, teismo posėdžio metu, paaiškinti ar pateikė reikalavimą (ir kada) grąžinti skolą, o atsakovė tvirtina, kad reikalavimas grąžinti skolą dar ir šiai dienai nėra pareikštas, dėl ko nėra pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pareiškimo teismui dėl šios skolos priteisimo įteikimas atsakovei (2009-02-12) yra pareikalavimas grąžinti skolą, o pareigą grąžinti skolą ieškovei atsakovė turėjo įvykdyti per trisdešimt dienų nuo ieškovės reikalavimo gavimo dienos, tai yra iki 2009 m. kovo 15 d., todėl mokėjimo diena yra 2009 m. kovo 15 d. (CK 6.873 str.). 2009 m. kovo 15 d. Lietuvos banko nustatytas oficialus lito ir JAV dolerio santykis – 2,7075 Lt už vieną JAV dolerį, taigi ieškovei grąžintina suma yra 10 830 Lt (4 000 x 2,7075) (LR CK 1.80 str. 2 d., 6.36 str. 3 d., 4 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo prašomą skolos dydį, pažeidė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės priteistina suma mažintina 5 170 Lt suma (16 000 Lt - 10 830 Lt), t. y. iki 22 984,72 Lt.
Pakeitus 2010 m. kovo 23 d. teismo sprendimą, tikslintinas jo pagrindu priimtas 2010 m. balandžio 8 d. teismo sprendimas, revoliucinėje dalyje nurodant priteistą sumą 22 984,72 L, o ne 28 154,72 Lt.
Pakeitus teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų: 845,72 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Lt išlaidos apmokėti už teisines paslaugas, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos - 900 Lt už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovo priteistą sumą 5 170 Lt, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas 81,64 %, o atmesti reikalavimai sudaro – 18,36 %. CPK 93 str. numatyta, jeigu patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje numatytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 690,27 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 816,4 Lt turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovės priteistina 165,24 Lt turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Padarius įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 341,43 Lt. Valstybės turėtos išlaidos iš ieškovės priteistinos – 9,18 Lt sumoje, o iš atsakovės – 40,82 Lt sumoje (CPK 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė (apeliantė) turėjo bylinėjimosi išlaidų: 200 Lt sumokėtas žyminis mokestis (nuo 280 Lt dalies - atleista) ir 600 Lt už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (ginčijama suma 16 000 Lt, patenkintas apeliacinis skundas dėl 5 170 Lt), laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 32,31 %, o atmestas – 67,69 %, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 64,62 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 193,86 Lt turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Padarius įskaitymą su ieškovei iš atsakovės priteistinom išlaidom pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 082,95 Lt. Kadangi atsakovė buvo atleista nuo 280 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistina 90,47 Lt (CPK 96 str. 3 d.). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje sudarė 28,95 Lt, todėl iš ieškovės valstybei priteistina – 9,35 Lt, o iš atsakovės – 19,60 Lt. Sudėjus visas priteistinas bylinėjimosi išlaidas valstybei, iš ieškovės priteistina valstybei – 109,15 Lt, o iš atsakovės – 60,42 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti 1999 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį tarp A. D. ir M. V. dėl 4 000 dolerių niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Sumažinti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą (28 154,72) iki 22 984,72 Lt (dvidešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 72 ct).
Nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti:
- iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 082,95 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų;
- iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,42 Lt (šešiasdešimt litų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei;
- iš ieškovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,15 Lt (šimtą devynis litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo papildomo sprendimo revoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovei E. D. priteista suma iš atsakovės M. V. yra ne 28 154,72, o 22 984,72 Lt (dvidešimt du tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi litai 72 ct).