- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- I-689-583/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00144-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos S. S. skundu ir patikslintu skundu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. SP1-5197 panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos S. S. skundas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijai dėl sprendimo byloje Nr. TGK-10 panaikinimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės darbuotojos priimtu sprendimu dėl 900 Lt permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo, dėl kurio teisėtumo kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisiją, tačiau pastaroji jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatęs, kad pateiktas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23-24 straipsnių reikalavimų, bei pareikštas netinkamam atsakovui, 2014 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumų pašalinimui. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis teismas išsamiai nurodė kokie yra skundo trūkumai, kaip juos pašalinti. Taip pat teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijai išnagrinėjus ginčą dėl šios komisijos sprendimo teisėtumo ir ginčo išsprendimo iš esmės, į teismą turi būti kreipiamasi per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Įvertinus tai pareiškėjai nurodyta, kad galimai ji yra praleidusi skundo padavimo terminą ir informuota, jog jai yra suteikta galimybė prašyti teismą šį terminą atnaujinti. 2014 m. vasario 28 d. nutartimi teismo nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui pratęstas iki 2014 m. kovo 12 d.
2014 m. kovo 6 d. teisme gautas patikslintas skundas (reg. Nr. 2-823), kuriuo pareiškėja prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. SP1-5197.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 29 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. SP1-519 ir 2013 m. spalio 29 d. rašto panaikinimo. 2014 m. sausio 17 d. registruotu laišku gavo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. TGK-10 ir 2014 m. vasario 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, todėl mano, kad 1 mėnesio skundo padavimo termino nėra praleidusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ši apskundimo tvarka yra numatyta visiems sprendimams, kurie priimami pagal šio įstatymo nuostatas, įskaitant ir dėl gautų socialinės pašalpos sumų sugrąžinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. ABTĮ 27 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad sprendimai priimti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas gali būti skundžiami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba tiesiogiai į teismą.
Pareiškėja 2013 m. lapkričio 29 d. kreipėsi skundu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisiją skųsdama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. SP1-519 ir 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. (23.45.)-SP13-8903. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja siekė ginčo išsprendimo ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl pasirinkus ginčo sprendimą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėja jos privalėjo nuosekliai laikytis ir kreipiantis skundu į teismą. O būtent administracinių ginčų komisijai 2014 m. sausio 6 d. išnagrinėjus jos skundą ir pareiškėjai 2014 m. sausio 17 d. gavus administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. TGK-10, ji į teismą skundu turėjo kreiptis per 20 dienų nuo savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis).
Būtent tokia teisminė praktika yra suformuota ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas apibendrinime, jo 2.3 ir 2.8 skirsniuose (LVAT biuletenis „Administracinė jurisprudencija Nr. 19“, 468-469, 484-487 psl.).
2014 m. vasario 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti akcentavo, kad skundas teismui turėjo būti paduotas per 20 dienų nuo administracinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos ir nurodė, kad pareiškėjai yra suteikta teisė pateikti motyvuotą prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. 2014 m. kovo 6 d. pareiškėjos pateiktame patikslintame skunde nurodoma, kad 2014 m. sausio 6 d. administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. TGK-10 gavo 2014 m. sausio 17 d. registruotu laišku ir 2014 m. vasario 10 d. kreipėsi skundu į teismą, todėl nėra praleidusi 1 mėnesio skundo padavimo termino.
Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, pareiškėja skundu į teismą turėjo kreiptis per 20 dienų nuo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Nr. TGK-10 gavimo. Pareiškėjos teigimu ji įvardijamą sprendimą gavo 2014 m. sausio 17 d. ir nuo šio momento skaičiuotinas kreipimosi skundu į teismą terminas, kuris baigėsi 2014 m. vasario 6 d. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2014 m. vasario 11 d. 16 val. (skundo registracijos Nr. 3-146), taigi praleidusi skundo padavimo terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šiuo atveju teismas pareiškėjai 2014 m. vasario 13 d. nutartimi išaiškino kreipimosi skundu į teismą terminą ir nurodė, kad pareiškėja gali teikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau pareiškėja tokio prašymo neteikia ir mano, kad skundo padavimo termino nėra parleidusi. Įvertinus tai konstatuojama, kad pareiškėja kreipėsi skundu į teismą praleidusi skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl teismas pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atsisako priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
2014 m. kovo 6 d. Perlo paslaugos mokėjimo kvitu pareiškėja sumokėjo 100 litų žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinantį 2014 m. kovo 6 d. įmokos mokėjimo kvitą. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos S. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. SP1-5197 panaikinimo, atsisakyti priimti.
S. S. (a/k duomenys neskelbtini) grąžinti 2014 m. kovo 6 d. Perlo paslaugos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą ir patikslintą skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.