- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-5-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45614-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. G., UAB „Lifestyle Trade“
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-360/2016
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45614-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.3..; 2.4.6.
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straispnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas areštu trisdešimčiai parų. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, ir bausmė už šią nusikalstamą veiką G. G. paskirtas – areštas dvidešimčiai parų, ją atliekant areštinėje. G. G. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio G. G. sulaikymo dienos.
UAB „Lifestyle Trade“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš nuteistojo G. G. UAB „Lifestyle Trade“ priteista 127,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 15.00 val., parduotuvėje „XXX“, priklausančioje UAB „XXX“, esančioje (duomenys neskelbtini), G. G. praėjo pro atsiskaitymo kasas nesumokėjęs už prekes - dvejus marškinėlius „Nike“, kurių vieno vertė 29,00 Eur, bendra vertė 58,00 Eur, sportinį švarką „Nike“, kurio vertė 69,00 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu, G. G. pasikėsino pagrobti UAB „XXX“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 127,00 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją švelninti. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, kad vogdamas daiktus, kuriuos norėjo pasilikti sau, turėjo tikslą pasipelnyti. Tikslo pasipelnyti jis neturėjo, kadangi gauna pašalpą ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Be to apeliantas prašo bausmę subendrinti su 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. G., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgiama į tai, kad buvo pasikėsinta padaryti baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl apylinkės teismas traktavo, jog minėta veika sukeltas mažesnis pavojus nei baigta nusikalstama veika, ir juolab nusikaltimas. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, jog G. G. niekur nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, todėl tokie jo veiksmai – svetimo turto grobimas – suponuoją išvadą, kad tai tapę pragyvenimo šaltiniu.
G. G. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, nusikalstamos veikos nebaigė. Nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta žala neatlyginta.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, mano, jog G. G. nenubaustas per griežtai. Jis praeityje ne kartą teistas (14 kartų), turėdamas neišnykusį teistumą, pasikėsino padaryti naują, tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas gali pagrįstai teigti, jog G. G. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenei priimtinas gyvenimo taisykles, socializuotis, neišnykus teistumui, vėl nusikalsta, todėl jam pagrįstai buvo skirta BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, jos bausmės terminas nustatytas nežymiai didesnis sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo pozicijai, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dauguma nuteistojo daromų nusikalstamų veikų susiję su nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, pats nuteistasis nurodė, kad pasikėsintus pavogti daiktus turėjo tikslą pasilikti sau, kas ir parodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nuosavybei ir yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį bausmių nebendrino pagrįstai, kadangi 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių bendrinimo klausimus išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015m. spalio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą valstybei priteisti 40,53 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodami apeliacinį skundą nuteistieji įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkinti.