Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-198-109/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-02-05
Bylos Nr.: 2A-198-109/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: S.
Atsakovas: Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai: Stefanija Bukelienė

Kategorijos

25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-198-109/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis

Procesinio sprendimo kategorija 25.2; 121.18

KAUNO APYGARDOS TEISMASSprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Arūno Rudzinsko sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei- Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei S.-L. Ž. , jos atstovei advokatei Stefanijai Bukelienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.-L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8455-658/2008 pagal ieškovės S.-L. Ž. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl 2008-03-12 įsakymo Nr. V-159 panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S.-L. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymą Nr. V-159 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), pašalinimo“ (b. l. 3-4). Ieškinyje nurodė, kad Civilinis kodeksas įpareigoja nugriauti statinius tik kraštutiniu atveju, o šiuo atveju jokios grėsmės niekam nekyla. Ieškovė yra neįgali, jai reikalingas stogas, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais prašo ieškovei stogą palikti, panaikinant apskrities viršininko įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S.-L. Ž. 14,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad statybos (rekonstrukcijos) darbų eigą ir jiems reikalingos dokumentacijos surinkimą ir parengimą iš esmės reglamentuoja viešosios teisės normos, t.y. LR statybos įstatymas ir LR aplinkos ministro įsakymais patvirtinti statybos techniniai reglamentai. Vienas iš pagrindinių viešosios teisės normų bruožų- jų imperatyvumas, t. y. jos privalomos tiek statytojui, tiek kitiems asmenims, kurie dalyvauja statybų procese ir/ar jį prižiūri. Todėl ir atsakovas, priimdamas su statyba susijusius administracinius aktus privalo griežtai jų laikytis, nes priešingu atveju jis pats pažeis viešosios teisės normas. Ieškovė nenurodė nei vienos teisės normos, kurią pažeidžiant buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Teismas, savo ruožtu, spręsdamas dėl įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nenustatė, kad jis būtų priimtas pažeidžiant norminius aktus, ar jo turinys bei forma neatitiktų tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas nematė jokio įstatyminio pagrindo naikinti įsakymą. Be to, teismas iš savavališkos statybos akto nustatė, kad ieškovė savavališkai įvykdė statybos darbus, t. y. rekonstravo gyvenamąją namą pakeisdama stogo dangą ir įrengdama stoge stoglangius (b. l. 24-26). Ieškovė šio akto neginčijo, nors būtent šis aktas ir yra pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą. Nenuginčijus šio akto, nėra jokios prasmės naikinti įsakymą, nes bet kokiu atveju ieškovės neteisėta statyba lieka užfiksuota akte, o atsakovas vis tiek, vadovaudamasis LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. ir CK 4.103 str. 2 d. turės teisę kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo, o ieškovė dėl to patirs dar didesnes išlaidas. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo , kad ieškovė niekaip negalės įsiteisinti savavališkai rekonstruoto stogo, nes jo statyba yra įregistruota kaip savavalinė ir kompetentingos institucijos neišduos projektavimo sąlygų sąvado. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ieškinį teismas turi tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi priimant sprendimą visų pirma privaloma vadovautis įstatymu (CK 1.3 str. 1 d.), kuris šiuo atveju labai konkrečiai nurodo, kad teismas savavalinės statybos negali įteisinti (CK 4.103 str.), be to reikia atsižvelgti ir į taikomų normų tikslus ir uždavinius (CK 1.9 str. 3 d.). 2006 m. įstatymų leidėjui priimant LR statybos įstatymo ir CK 4.103 str. pataisas buvo siekiama sugriežtinti, o ne liberalizuoti savavalines statybas ir jų šalinimo padarinius, todėl ieškovės advokatės siūlymas vadovaujantis CK 1.5 str. 4 d. principais leisti ieškovei įteisinti savavalines statybas, teismo manymu, šioje situacijoje neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei įstatymo leidėjo tikslų savavalinių statybų atžvilgiu. Teismas nelaikė reikšmingais ieškovės teiginių, kad ji nežinojo, jog reikia gauti atitinkamus leidimus statybai. Tiek Konstitucijoje, tiek CK aiškiai numatyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LR Konstitucijos 7 str. 3 d.; CK 1.6 str.). Be to ir pati ieškovė pripažino, kad jos sūnus statybų inžinierius (b. l. 53 a. p.), todėl teismas manė, kad ji galėjo ir su juo pasikonsultuoti prieš pradėdama statybos darbus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S.-L. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Skunde nurodė, kad teismas sprendime akcentavo atsakovo skundžiamą aktą ir savavališkos statybos aktą, kaip valstybės suvereninių galių, išreikštų LR statybos įstatyme ir LR aplinkos ministro patvirtintais statybos techniniais reglamentais, realizavimą, kaip vieną iš pagrindinių viešosios teisės normų bruožų - jų imperatyvumą, iš to kildino ne tik jo teisę išleisti šiuos aktus, bet ir, matomai, negalimumą kritiškai patikrinti jų turinio teisėtumą. Teismas išvadose nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsiradęs iš savavališkos statybos akto, kurio ieškovė neskundė, ir priimtas nepažeidžiant imperatyvinių viešosios teisės normų. Taip pat teismas neteisingai nurodė, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas šioje situacijoje negali būti taikomas.

Apeliantė teismo sprendimą prašo panaikinti dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, taip pat nurodė, kad teismas pažeidė bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę taisykles ( CPK 3 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei LR CPK 8 str. įtvirtintą teismo bendradarbiavimo principą su dalyvaujančiais byloje asmenimis, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas matė byloje esančio skundžiamo akto ir savavališkos statybos akto turinį, tačiau jų teisėtumą patikrino netinkamai. Neanalizavo ir neaiškino norminių aktų, reguliuojančių šiuos santykius ir visiškai netyrė savavališkos statybos akto, nors jo turinys turi tiesioginę įtaką skundžiamo akto teisėtumui patikrinti. Tuo tarpu, akto teisėtumą patikrinti teismas privalėjo savo iniciatyva, vadovaudamasis bendrai teisinei sistemai būdingu principu, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisiniai padariniai.

Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris mano, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas garantuojamas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismas neapgynė jos teisių.

LR CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, aiškindamas, ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais. LR CK 1.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subjekto civilinės teisės gali būti apribotos teismo, jeigu toks apribojimas būtinas apsaugoti asmens turtui, teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Statybos įstatymo 28 str.2 d., o būtent:

Statybos įstatymo ( aktualia redakcija 2007-05-19) 28 straipsnis, savavališkos statybos padarinių šalinimas, 2 dalyje apibrėžia, jog „ Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas." Teismas šių teisės normų neaiškino.

Tuo tarpu, paanalizavus šias teisės normas ir įvertinus byloje surinktus duomenis matosi, jog įsakymas neteisėtas, nes priimtas praleidus įstatymo nustatytą terminą - Savavališkos statybos aktas Nr. 6-RSS - 15, yra surašytas 2007 m. lapkričio 22 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2008 m. kovo 12 d., t.y. praleidus Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytą vieno mėnesio terminą. Be to, nurodė, kad įsakymu reikalaujama įvykdyti tai, ko nenumato Statybos įstatymo 28 str. 2 d. ir ko ji negalės įvykdyti, o būtent : negrąžinti į buvusią padėtį, nepertvarkyti stogo dangą, o uždengti stogą kita nauja kitokio tipo danga, beasbesčio šiferio, kurio sudėtis iš esmės ne tokia, kaip buvusios dangos.

Taip pat apeliantė teigia, kad ji yra įsitikinusi, jog atliko paprastąjį statinio remontą, kuriam nereikėjo nei projekto, nei leidimo, todėl mano, kad teismas turėjo vertinti atliktą stogo dangos keitimą, kaip paprastąjį statinio remontą ir štai dėl ko:

Savavališkos statybos akto turinyje yra nurodyta : 3 punkte, jog statinys nesudėtingas, o šio akto 5 p. yra nurodyta, jog šiai statybai projektas yra neprivalomas.

Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimamas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 dalies 1 p. ir 3 dalimi ir pritaikius STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 14.10.4 papunktį.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 21 punktą yra apibrėžta sąvoka „Statinio paprastasis remontas" - statinio remontas, kai: „atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai - šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas" ir kt. Ką ji ir atliko.

Statybos įstatymo 23 straipsnio, 1 dalyje nurodoma, jog „statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija."

Iš šios teisės normos akivaizdu, jog nesudėtingam statiniui ir paprastajam statinio remontui leidimas yra nereikalingas. Iš savavališkos statybos akto turinio 3 punkto matosi, jog jos stogo dangos keitimas yra įvardytas, kaip neypatingas statinys (pagal Statybos įstatymo 2 str. sąvoka neypatingas ir nesudėtingas yra ta pati), Taigi, stogo dangos keitimui leidimas nebuvo reikalingas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, „kad gautų statybos leidimą, statytojas(užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą; " ir kt.

Ši teisės norma reiškia, kad kiekvienai statybai, kuriai yra reikalingas leidimas turi būti pateiktas prie prašymo ir statybos projektas. Vienok, iš savavališkos statybos akto turinio 5 punkto matosi, jog jame nurodyta, kad šiai statybai projektas yra neprivalomas. O tai reiškia, pagal Statybos įstatymo 23 str. 6 d. prasmę, kad statinio statybai, kuriai projektas nereikalingas, tai ir leidimas nereikalingas. Tai įrodo, jog ji atliko statinio paprastąjį remontą, kuriam leidimas nereikalingas.

Paanalizavus LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos Techninio Reglamento STR 1.01.08: 2002 taikytą šioje byloje taip pat galima daryti išadą, jog ji atliko paprastąjį statinio remontą, kuriam leidimas nereikalingas, o būtent:

STR 6.17. punkte nurodoma „ dangos(apdailos) tipo pakeitimas - fasado ar stogo dangos pakeitimas į kitą dangą, kurios elementai skiriasi nuo buvusios savo statybos produktais, matmenimis, išdėstymu, paviršiaus faktūra, paviršiaus suskaidymu, piešiniu ir panašiai."

STR 11 p. nurodoma, jog „Statybos darbai, išvardyti 10.4-10.11 punktuose( 10.5.4.p numato šlaitinio stogo dangos keitimą), atliekami statiniuose, esančiuose kaimo vietovėje, prilyginami paprastojo remonto darbams."

STR 14 punktas nurodo : „Žemiau išvardijami pagrindiniai statinio paprastojo remonto darbai: 14.10 punktas nurodo : „ nežymiai keičiamas statinio fasadas. Laikoma, kad statinio fasadas keičiasi nežymiai, kai : 14.10.4. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga(apdaila) to paties tipo ir spalvos danga(apdaila) Spalva laikoma nepakitusią, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų bei atspalvių) „

Jos namas pastatytas 1970 m., tarp Kauno miesto ir rajono ribos, Marvelėje. Dar ir šiuo metu juos aptarnauja Noreikiškės seniūnijos ( gydymo)įstaigos. Pastatas yra senas ir neišvaizdus. Jokios istorinės reikšmės neturi. Tiesiog jų pastatas ir jų vietovė yra panaši į kaimo vietovės išsidėstymą.

Teismas visiškai nesigilino į stogo dangos, buvusios prieš nuardant, ir dabar uždengtos, spalvų panašumą (žiūr. priede antstolio konstatuotą spalvų panašumo faktą). Stogo danga buvo asbestinio šiferio. Nuo laiko ir gamtos poveikio jo spalva buvo tapusi iš tamsiai pilkos į murzinai rudą ( apkerpėjusią rudomis apnašomis). Pakeitė stogo dangą, kurios spalva yra taip pat rudo atspalvio, visiškai panaši į nuimto seno šiferio spalvą. Tai, atitinka paminėto STR 14.10.4 p. nuorodą dėl panašios spalvos.

Bylos eigoje stoglangius panaikino (žiūr. priede antstolio fakto konstatavimą).

Ginče dėl stogo dangos tipo, reikėjo vadovautis protingumo principu, kadangi pagal LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, patvirtinto Statybos Techninio Reglamento STR 1.01.08: 2002, 6.17 punkte apibrėžtą dangos tipo sąvoką, 1970 m. gamybos

asbesto šiferis neatitiks nė vienos dangos, kuriomis dabar prekiaujama. Dabar prekiaujama tik cementinio pagrindu pagamintu šiferiu, su fazeriu, celiulioze, kartonu ir kt, kurios matmenys ir bangos aukštis bei medžiagų savybės skiriasi iš esmės nuo buvusios dangos. Jos uždėta danga yra panaši į buvusią dangą tokiais elementais: savo spalva, matmenimis, išdėstymu ir yra artimesnė buvusiai dangai negu, kad dabar cemento pagrindu gaminamas šiferis.

Ji elgėsi sąžiningai, o būtent: niekam nepadarydama žalos, savo lėšomis pakeitė savo stogo dangą. Yra invalidė, pensininkė, gyvena materialiai sunkiai. Yra beviltiškoje situacijoje, nes įsakymo reikalavimas jai yra neįvykdomas. Visas savo santaupas išleido stogo dangai, neturi lėšų keisti dar kartą stogo dangą, o jeigu tai prievarta padarys pareigūnai, tai, be abejo, kad išieškos išlaidas iš jos paskutinio būsto. Mano, kad jos skundžiamas Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymas Nr. V-159 yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 1 dalį ir 28 str. 2 d. Bylą nagrinėjęs teismas susiaurintai taikė jai teisę į teisminę gynybą ir tuo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Neteisėtą dėl netinkamai aiškintų ir taikytų teisės normų, o nepagrįstą, dėl nevisapusiško ir neišsamaus bylos aplinkybių įvertinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-10 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) apeliantė nepagrįstai savo skundą motyvuoja tuo, kad pirmos instancijos teuismas netyrė savavališkos statybos akto teisėtumo. Vadovaujantis CPK 265 str. 2 d. sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. S.-L. Ž. kreipėsi į teismą tik su reikalavimu panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymą Nr. V-159 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo“, jokių kitų reikalavimų nekėlė. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas patikrino tik minėto administracinio akto teisėtumą, ir negalėjo tikrinti jokių kitų administracinių teisės aktų, kurie nebuvo skundžiami, teisėtumo;

2) apeliantė savo skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes jis priimtas pažeidžiant LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d., t. y. praleidus numatytą vieno mėnesio terminą po savavališkos statybos akto surašymo, nes S.-L. Ž. šios teisės normos pažeidimo ir susijusių aplinkybių savo ieškinyje nenurodė kaip ieškinio pagrindo, o vadovaujantis CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.;

3) skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atlikto stogo dangos keitimą kaip paprastąjį statinio remontą. Ar statybos darbai yra atlikti savavališkai ar ne savavališkai yra konstatuojama savavališkos statybos akte. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas yra neginčijamas ir yra galiojantis, nėra pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su statybos darbų konstatavimu savavališkais, todėl apeliacinio skundo motyvas susijęs su atliktų statybos darbų vertinimu yra atmestinas;

4) pažymėtina, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 3 d. ir 6 d. sąvokos „Ypatingas statinys“ ir „Nesudėtingas statinys“ skiriasi. S.-L. Ž. rekonstruotas gyvenamasis namas yra neypatingas statinys, bet nėra nesudėtingas statinys. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.10.4 papunkčiu statybos darbai gali būti laikomi statinio paprastuoju remontu, tik tuo atveju, kai pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo ir spalvos danga (apdaila). Statytoja S.-L. Ž. stogo šiferio dangą pakeitė į skardinę ir naujai įrengė stoglangius, todėl tokių darbų atlikimas vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6 skyriumi, yra laikomas statinio rekonstrukcija, kurios atlikimui vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. yra reikalingas statybos leidimas. Taigi, statybos leidimas S.-L. Ž. atliktiems statybos darbams buvo reikalingas, todėl, kad buvo rekonstruojamas ne nesudėtingas statinys, ir, kad atliktas stogo dangos pakeitimas į kito tipo stogo dangą bei stoglangių įrengimas yrą priskiriami rekonstrukcijos darbams. Kadangi Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymas Nr. V-159 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo“ yra priimtas teisėtai, atsižvelgiant į 2007-11-22 savavališkos statybos aktą Nr. 6-RSS-15, ir šio įsakymo panaikinimas nepašalins ieškovės pareigos likviduoti savavališkos statybos padarinius, tai nebuvo pagrindo naikinti minėto įsakymo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b.l. 71,72).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ieškovės S.–L. Ž. ir Kauno apskrities viršininko administracijos ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio, LR Sstatybos įstatymo 28 straipsnio), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) aiškinimo ir taikymo klausimai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais ir padarytomis išvadomis.

Teismas neanalizavo ir netyrė savavališkos statybos akto , nors jo turinys turi tiesioginę įtaką skundžiamo akto teisėtumui patikrinti.

Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas praleidus statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą, t.y. savavališkos statybos aktas Nr. 6-RSS-15 yra surašytas 2007 m. lapkričio 22 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2008 m. kovo 12 d. Apeliantė yra silpnesnioji šalis byloje, todėl teisėjų kolegija taiko ieškinio senatį ir skundžiamas įsakymas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį. (CK 1.125 str. 2d.).

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2007-11-22 savavališkos statybos akto Nr. 6-RSS-15 3punkte statinio kategorija nurodyta ”neypatingas statinys”, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje tarp išvardytų šio įstatymo sąvokų tokios statinio kategorijos nėra, yra tik ypatingas statinys, laikinas statinys, nebaigtas statinys, nesudėtingas statinys. Taip pat pažymėtina, kad savavališkos statybos akto 5 p.Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius konstatavo, kad šiai statybai projektas yra neprivalomas (prijungtos administracinės bylos Nr. 11-79-428/2008 24,25 lapai), todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ji atliko paprastąjį statinio remontą, kuriam nereikėjo projekto ir pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies prasmę, stogo dangos pakeitimui leidimas taip pat nebuvo reikalingas

Civilinėje teisėje galioja bendrasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, įtvirtintas LR CK 1.5 str., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas aiškindamas ir taikydamas aukščiau paminėtas teisės normas turėjo taikyti šį principą, tuo labiau, kad yra tokios visuotinai žinomos aplinkybės :

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2008 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 351 „Dėl asbesto šalinimo programos patvirtinimo". Nutarimo 2 punktu nutarta : pavesti Aplinkos ministerijai koordinuoti, kontroliuoti ir vertinti šios programos įgyvendinimą, o 4 punktu nutarta : pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Asbesto šalinimo programą. Visuotinai žinoma, kad nutarimas priimtas atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl asbesto skleidžiamo didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Vykdomąją valdžią šalyje įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri gali leisti norminio pobūdžio ar vienkartinio įstatymų taikymo aktus. Norminio pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai yra tie, kuriais yra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios privalomos elgesio taisyklės visiems valstybės teritorijoje esantiems asmenims ar tam tikram subjektų ratui.

Kaip matosi iš nutarimo turinio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl pastatų stogų dangos keitimo programos patvirtinimo, yra proceso pradžios dalis. Vykdyme įtraukti dalyvauti Aplinkos ministerija, kurios ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, 14.10.4 papunkčiu rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą. Todėl valstybė numačiusi masišką stogo dangų keitimo programą privalėjo atitinkamai išaiškinti ir sureguliuoti šį procesą paprastiems žmonėms.

Valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, kurio vienas iš esminių elementų - teisinio saugumo principas - inter alia reiškia, kad teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, teisinio reguliavimo keitimu negalima paneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių bei nepagristai pabloginti asmens teisinę padėtį.

Bet kuris teisės principas nėra absoliutus, veiksmų laisvės principo ir įstatymo santykio principas turi ribas. Jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai. Todėl, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad civilinių teisių subjektas, atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, įgyvendindama savo teises t.y. priimdama skundžiamą aktą privalėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą. Iš įsakymo turinio matosi, kad ieškovė yra įpareigota negrąžinti stogo dangos į buvusią padėtį, o yra įpareigota nuimti stogo dangą ir uždėti kitą dangą (be asbesto). Pirmiausia, toks reikalavimas prieštarauja įstatymui( Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", CK 4.103 straipsnio 3 d.), nes pagal savavališkų statinių likvidavimo tvarką, iš ieškovės galėjo reikalauti tik grąžinti į pirmykštę padėtį, o ne perdengti stogą nauja kitokios sudėties danga, kuri yra žymiai brangesnė arba galėjo pareikalauti pertvarkyti stogą- likviduojant stoglangius, ką ji ir padarė.(2008-10-27 antstolės S. Vaicekauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos prie protokolo ( b.l. 64-68).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virš nustatytas aplinkybes, į tai, kad nauja stogo danga nepažeidžia niekieno teisių, ir ieškovė panaikino stoglangius, CK 1.5 straipsnio nuostatas, ieškovės amžių (netrukus sukaks 75 metai), jos sveikatos būklę- ieškovė yra neįgali, nedarbinga, antros grupės invalidumas nustatytas visam laikui, taip pat jai nustatytą specialų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį (b.l. 8,9), jos mėnesines pajamas -776,38 Lt (b.l.10,13), mano teisinga panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymą Nr. V-159 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo“ (CPK 185 str., CK 1.5 str. , CK 1.125 str. 2d. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės S. Ž. ieškinį patenkinti. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-03-12 įsakymą Nr. V-159 ”Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo”.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasArūnas Rudzinskas