- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-04
- Bylos Nr.
- 2-743-454/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Ramutė Noreikienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo E. B. atstovui advokatui Ričardui Varno, nedalyvaujant ieškovui E. B., dalyvaujant atsakovei S. M., jos atstovei advokatei Ramutei Noreikienei viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei S. M. ir atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui E. B. dėl ½ nuosavybės priteisimo išmokant kompensaciją, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas patikslinęs reikalavimus prašo: priteisti ieškovui veršidę, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu - siloso tranšėja, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra turto rinkos vertė 15000,-Lt, atsakovei S. M. kompensuojant ieškovo turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurią sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 141000 Lt, sumažinimu nuo 1/2 (arba 500/1000) iki 447/1000 dalių; nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui E. B. perduoti naudotis kambariu su balkonu, plane pažymėtu indeksu 28-2, kurio plotas yra 17,79 kv.m, atsakovei S. B. perduoti naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 28-4 (12,78 kv. m ploto) ir 28-5 (10,16 kv. m ploto). Patalpas, pažymėtas indeksais 28-1(koridorius), 28-3 (virtuvė), 28-6 (sandėliukas), 28-7 (vonia), 28-8 (tualetas) 66(rūsys), palikti naudotis bendrai abiem šalims; priteisti ieškovui - E. B. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės S. B..
Atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovės priešieškininius reikalavimus atmesti.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2006-08-21 sprendimu padalijus bendrąja jungtine nuosavybe buvusį turtą, ieškovas su atsakove šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis turi šį turtą: butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir veršidę su priklausiniu - siloso tranšėja, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovas ne vieną kartą siūlė atsakovei geruoju pasidalinti bendrą turtą, teikė konkrečius atsidalijimo variantus, ieškojo geriausio abiem šalim padalijimo būdo. Nepaisant to, šalims galutinio bendros nuosavybės padalijimo būdo, kuris butų realiai įgyvendintas, prieiti nepavyko. Ieškovas dėl turto padalijimo priverstas kreiptis į teismą. Teigia, kad veršides su priklausiniu padalinti natūra iš esmės negalima. Jei veršidę su priklausiniu ir būtų galima padalinti fiziškai, tai toks jos padalijimas (t. y. padalijimas natūra) padarytų neproporcingą žalą jos paskirčiai. Sprendžiant klausimą dėl konkrečių daiktų perdavimo šalims atsižvelgtina į tai, kad ieškovas rūpinasi žemės po minima veršidė išpirkimu iš valstybės, o atsakovei veršidė su priklausiniu dėl mažos jų vertės patys iš savęs negali turėti ypatingos svarbos ir reikšmės. Be veršides su priklausiniu ieškovas su atsakove bendrai lygiomis dalimis turi trijų kambarių butą. Šiuo butu naudojasi išimtinai tik atsakovė, ji daro kliūtis butu naudotis ieškovui ir ieškovas butu nesinaudoja, tačiau moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Šio buto padalinti natūra negalima. Butas turi tris izoliuotus kambarius. Nustatant naudojimosi butu tvarką ieškovui perduotinas naudotis didžiausias vienas, ieškovei perduotini naudotis du mažesnieji kambariai, kurių abiejų bendras plotas yra didesnis už didžiausiojo kambario. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ateityje šalims siekiant pasidalinti ir butą, jis greičiausiai būtų perduodamas atsakovės asmeninėn nuosavybėn ieškovui gi priteisiant piniginę kompensaciją (ieškovė butu naudojasi - gyvena jame su pilnamečiu sūnumi ir nepilnamete dukra, ieškovas butu naudotis negali, butas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos turi ypatingai svarbią reikšmę atsakovei), taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovės interesus labiausiai atitiktų ieškovo dalies bute sumažinimas. Sumažinus ieškovui tenkančią buto dalį, sumažėtų ir galima jam atsakovės išmokėtina piniginė kompensacija. Akivaizdu, kad tai labiausiai atitiktų atsakovės teisėtus interesus. Toks sumažinimas būtų įmanomas, jei šalims atsidalijant turtą, minėta veršidė su priklausiniu būtų perduota ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei kompensuojant ieškovo turimos dalies bute atitinkamu sumažinimu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, taip pat siekiant, kad būtų išvengta piniginių kompensacijų, aukščiau nurodyta veršidė su priklausiniu padalintina taip: ieškovui priteistina veršidė su priklausiniu, kurių bendra vertė yra 15000,-Lt, atsakovei kompensuojant ieškovo turimos dalies bute sumažinimu nuo 1/2 (arba 500/1000) iki 447/1000. Ieškovas taip pat prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką teismo keliu. Butas turi tris izoliuotus kambarius, pažymėtus indeksais 28-2 (17,79 kv. m ploto), 28-4 (12,78 kv. m ploto) ir 28-5 (10,16 kv. m ploto), ir patalpas, kurios yra būtinos visiems buto naudotojams: virtuvė (indeksas paine 28-3), koridorius (indeksas plane 28-1), vonia (indeksas plane 28-7), tualetas (indeksas plane 28-8), sandėliukas (indeksas plane 28-6) ir rūsys (indeksas plane R-66) (buto planas ir kadastriniai duomenys pridedami). Ieškovo nuomone, abiejų bendratučių interesus labiausiai atitiktų tokia naudojimosi tvarka: ieškovui perduotinas naudotis didžiausias kambarys su balkonu, plane pažymėtas indeksu 28-2, kurio plotas yra 17,79 kv.m, atsakovei perduotini naudotis kambariai, plane pažymėti indeksais 28-4 ir 28-5, kurių bendras plotas 22,94 kv.m (12,78 + 10,16). Patalpos, pažymėtos indeksais 28-1 (koridorius), 28-3 (virtuvė), 28-6 (sandėliukas), 28-7 (vonia), 28-8 (tualetas) ir R-66 (rūsys) būtų paliktos naudotis bendrai. Tokia naudojimosi butu tvarka pagal esamą buto išplanavimą labiausiai atitiktų šalių nuosavybės dalis ir abiejų šalių interesus. Be to, tokia naudojimosi butu tvarka labiausiai atitiktų šalių dalis bendrojoje nuosavybėje ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovo prašymą priteisti jam aukščiau minėtą veršidę su priklausiniu atsakovei kompensuojant ieškovo dalies bute sumažinimu.
Atsakovė dėl naudojimosi tvarkos pasiūlytos ieškovo sutiko.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu dalyje dėl veršidės su priklausiniais atidalijimo būdo nesutinka. Priešieškiniu prašė: priteisti atsakovės privatinėn nuosavybėn veršidę su siloso tranšėja, esančias (duomenys neskelbtini), bendra turto rinkos vertė 15000 Lt, ieškovui E. B. išmokant kompensaciją už 1/2 veršidės su siloso tranšėja, t.y. 7500 Lt.
Paaiškino, kad ieškovo siūlymas atidalyti atsakovei priklausančią 1/2 dalį veršidės su siloso tranšėja, priteisiant ieškovui visą veršidę su silosine yra nepriimtinas. Atsakovei šie statiniai reikalingi ūkinei veiklai vykdyti. Jos vardu įregistruota UAB "Švaros kuopa" užsiima valymo bei kraštovaizdžio paslaugų teikimu, rauginamos gyvulių odos. Įmonės veiklai reikalingos patalpos, kuriose būtų įrengtas kilimų valymo bei džiovinimo cechas. Atsakovė, be dukters M. B., prie kurios išlaikymo prisideda ieškovas, dar viena išlaiko sūnų J. B., kuris jau pilnametis, tačiau studijuoja ir neturi jokių pajamų. Veršidė su priklausiniais būtų panaudojama atsakovės verslo plėtimui, kas teigiamai atsilieptų jos vaikų gerovei. Tuo tarpu ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, planuoja išvykti į kitą šalį.
Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.
Ieškovas ir atsakovė nutraukė santuoką 2006-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (It. b.l. 6-8). Nutraukiant santuoką, ieškovas ir atsakovė šiuo sprendimu pasidalino po ½ butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei veršidę su priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini). Šalims priklausanti nuosavybė yra įregistruota (It b.l. 9-14). Pagal šalių pateiktus įvertinimus sutarė, jog buto vertė yra 141000,-Lt, o veršidės su priklausiniais 15000,-Lt.
Ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos. Prašė paskirti jam naudotis kambariu, kuris plane pažymėtas indeksu 28-2 (17,79m²), atsakovei paskirti naudotis kambariais pažymėtais indeksais 28-4(12,78m²) ir 28-5(10,16m²) (It b.l. 42). Patalpas, pažymėtas plane indeksais 28-1(12,81m²), 28-3(8,34m²), 28-6(1,81m²), 28-7(2,30m²), 28-8(1,20m²), R66(18,18m²) palikti naudotis bendrai. Atsakovė su tokia pasiūlyta naudojimosi tvarka sutiko. Kadangi dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nėra, teismas plačiau nepasisako, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
Ieškovas prašydamas nustatyti butu naudojimosi tvarką, nurodė, jog kompensuojant sumažėjusios bute jo turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išvengiant piniginės kompensacijos mokėjimo, siekė, kad būtų priteista atsakovės turima veršidės su priklausiniais dalis. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Paminėtos aplinkybės nenustatytos. Nustačius naudojimosi tvarką ieškovo nuosavybės dalis nesumažėjo. Taip pat CK 4.80str. 2d. numatyta kompensacija pinigais o ne turtu. Todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Patikslinęs savo reikalavimus, ieškovas ieškiniu prašė priteisti veršidę su priklausiniais, atsakovei kompensuojant ieškovo turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, buto nuo ½ (arba 500/1000) iki 447/1000 dalių. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir priešieškiniu prašė priteisti ½ dalį, priklausančią ieškovui veršidės su priklausiniais. Savo norą turėti visas patalpas natūra ieškovas grindė tuo, kad ketina ateityje pradės vykdyti ūkinę veiklą ir šią teisę jie įgyvendinti galės tik turėdamaas visas patalpas, nes jų fiziškai atidalinti negalima. Atsakovė savo norą grindė tuo, kad vykdo ūkinę veiklą, veršidės patalpose stovi talpos, kuriose rauginamos odos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas eilę metų gyvena ir dirba užsienyje. Įrodymų, jog ketina vykdyti konkrečią ūkinę veiklą į bylą nepateikta. Atsakovė nurodė, kad dalyje patalpų jau vykdoma ūkinė veikla – talpose rauginamos gyvūlių odos, ketinama įrengti kilimų džiovinimo patalpas. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojo parodymais bei 2010-11-26 panaudos sutartimi (IIt b.l. 37). Atsakovė nurodė, jog sūnus padeda vykdyti ūkinę veiklą. Liudytojas J. B. parodė, kad paskutinį kartą veršidėse buvo maždaug prieš metus, todėl konkrečių detalių apie rauginimą odų nežinojo. Pateikta atsakovės panaudos sutartis yra sudaryta su ja pačia. Rašytinių įrodymų apie vykdomą veiklą ginčo patalpose byloje nepateikta. 2011-12-12 konstatuojant faktines aplinkybes nustatyta, jog veikla jokia nevykdoma (IIt b.l. 84-101). Todėl laikytina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neįrodė, jog veršidės patalpose artimiausiu metu bus vykdoma ar jau vykdoma šiuo metu kokia nors ūkinė veikla.
CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl veršidės su priklausiniais. Šis statinys su priklausiniais šalims priklauso po ½ dalį, šios dalys yra įregistruotos registre. Tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia, jog veršidė su priklausiniais atitektų kaip vientisas objektas.
Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad veršidės pastato be žalos atidalinti negalima. Tačiau specialistų išvadų nepateikta, jog atidalijimas negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė posėdžio metu paaiškino, jog veršidė turi du galinius vartus ir keturias šonines duris bei paaiškino, kad jos veiklai vykdyti pakanka pusės patalpų. Taip pat paaiškino, kad atskyrus mūrine pertvara veršidės pastatą, būtų galima naudotis patalpomis netrukdant kitam savininkui. Todėl abejotini ieškovo ir atsakovės samprotavimai dėl negalėjimo atidalinti veršidės bei pertvarinės sienos sumūrinimo. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas. Tačiau šalys, atstovaudamos kvalifikuotų advokatų nepateikė nenuginčijamų įrodymų, jog negalimas atidalijimas ginčo patalpų.
Ieškinys šioje dalyje ir priešieškinys neįrodyti, todėl atmestini.
Teismas pažymi, kad tiek ieškovo ieškinį dalyje, tiek atsakovės priešieškinį atmetus, tai neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, parengus atidalijimo projektus, kurie atitiktų išanalizuotus teisinius reikalavimus, keliamus bendraturčių naudojimo veršidės su priklausiniais tvarkai. Teismas negali atidalinti ginčo pastato nepateikus konkrečių projektinių pasiūlymų, neturi galimybės įvertinti realios situacijos, išsprendžiant tarp šalių ginčą. Be šių duomenų bus pažeistos šalių nuosavybės teises, bendraturčių interesų pusiausvyros principas, nes toks teismo sprendimas neatitiktų teisėtumo reikalavimų, nepagrįstai būtų ribojamos bendraturčio daiktinės teisės, ir iš esmės tokiu būdu nebūtų realiai pasiektas Civilinio proceso tikslas atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šių principų įgyvendinimas bendraturčiams realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teises valdant ir naudojantis bendru turtu pasireiškia tuo, kad bendraturčiai negali beatodairiškai siekti tik savo interesų patenkinimo, o turi atsižvelgti ir į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kooperuotis ir siekti abiems pusėms priimtino naudojimosi ir atidalijimo turto tvarkos varianto. Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, nepateikdami konkrečių projektinių pasiūlymų dėl atidalijimo statinių tvarkos tiesiogiai teismui, nesivadovavo minėtais teisės principais, nesikooperavo, neišnaudojo visų galimybių pasiekti abiems pusėms priimtiną statinių atidalijimo tvarkos variantą, ir tai sudaro savarankišką šalių reikalavimų atmetimo pagrindą (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 4.75 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93str. 1d.). Ieškovo ieškinys tenkintinas 50%, todėl ieškovui turėtos išlaidos priteistinos proporcingai (CPK 93str. 2d.). Ieškovas teikdamas ieškinį teismui sumokėjo 262,-Lt žyminio mokesčio (It b.l. 51). Todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 131,-Lt žyminio mokesčio. Advokato pagalbai apmokėti ieškovas sumokėjo 2000,-Lt (It b.l. 60-64) ir 400,-Lt (It. b.l. 166-167). Dėl 2000,-Lt sumokėjimo teismui pateikti rašytiniai įrodymai su banko atžymomis apie nurodytos sumos sumokėjimą. Todėl šis reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, proporcingai tenkintai ieškinio daliai priteistina iš atsakovės 1000,-Lt ieškovo naudai. Dėl 400,-Lt sumokėjimo už advokato pagalbą, pateiktas išrašas nėra patvirtintas banko apie pinigų mokėjimą, todėl laikytina, kad šios išlaidos neįrodytos ir nepriteistinos. Ieškovo atstovas pateikė rašytinius įrodymus apie sumokėjimą antstoliui 206,-Lt, vykdant teismo nutartį (IIt. B.l. 28,29). Šie rašytiniai įrodymai nepatvirtinti banko įstaigos apie piniginės operacijos patvirtinimą, todėl nepriteistina.
Iš atsakovės S. M. priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88str. 1d. 9p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., CPK 268str., 269str., 270str., 307str. 1d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo E. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
paskirti ieškovui E. B. naudotis kambariu, kuris plane pažymėtas indeksu 28-2 (17,79m²), atsakovei S. M. paskirti naudotis kambariais pažymėtais indeksais 28-4(12,78m²) ir 28-5(10,16m²) (It b.l. 42). Patalpas, pažymėtas plane indeksais 28-1(12,81m²), 28-3(8,34m²), 28-6(1,81m²), 28-7(2,30m²), 28-8(1,20m²), R66(18,18m²) palikti naudotis bendrai.
Priteisti ieškovo E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 131,-Lt žyminio mokesčio, 1000,-Lt išlaidų, susijusių su apmokėjimu už advokato pagalbą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
A. S. M. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 21,75Lt pašto išlaidų valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).
Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.