Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, SIA „VIA Media“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai nemotyvavo nutarties, nenurodė kaip ir kuo pasunkėtų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir kodėl jis galėtų būti neįvykdytas.Ieškovai ieškiniu pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą, o nepagrįstai taikius jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiami kitos šalies turtiniai interesai, šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai, nes neigiamas pasekmes patiria tik apeliantas. Jis neturi galimybės vykdyti viešinimo procesų, kas gali sukelti tiek socialines, tiek ekonomines neigiamas pasekmes, taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa siekiama informuoti galimus pareiškėjus ir paramos gavėjus, visuomenę, kitas tikslines grupes apie Europos žemės ūkio fondo bendrojo finansavimo lėšų paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2007 – 2013 metais. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa 2007 – 2013 metais siekiama išspręsti pagrindines Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemas, skatinant sektoriaus plėtrą, didinant jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių apsaugą ir atsikūrimą. Visuomenės švietimas yra pagrindinis faktorius, kuris tiesiogiai įtakoja programų įsibėgėjimo bei įgyvendinimo sėkmę, todėl sustabdžius pirkimo procedūras nebus iki galo pasiekti ir įgyvendinti ne tik reklaminės viešinimo kompanijos, bet ir pačių programų tikslai ir uždaviniai. Jeigu projektas, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bus sustabdytas, lėšos nebus panaudotos, dėl to tektų jas grąžinti ir nebūtų įgyvendinti labai svarbūs visuomenės projektai, o tai pažeistų viešąjį interesą. Ginčijami ieškovų reikalavimai ir su jais siejamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali paneigti ar sumenkinti viešojo intereso. Ieškovai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų privatus interesas nusveria viešąjį, nepateikė.Ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas siekiant vilkinti viešojo prikimo procedūras. Net ir esant palankiam ieškovams teismo sprendimui, jie savo teises galėtų apginti pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl apelianto nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kad būtų apsaugotas viešasis interesas. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas gali pažeisti paramos sutartį, laiku neįgyvendinti viešinimo etapų, didėja rizika neįsisavinti paramos lėšų, t. y. patirti netiesioginius nuostolius.10 procentų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma nuo planuojamo pirkimo vertės yra proporcinga taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atitinka proceso dalyvių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus bei formuojamą teismų praktiką.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų reikalavimą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Teismas tinkamai suformulavo motyvus skundžiamai nutarčiai pagrįsti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo, šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jam neigiamas pasekmes.Viešasis interesas taip pat yra susijęs ir su teisėtu bei racionaliu Europos sąjungos lėšų panaudojimu. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiosios organizacijos vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant pirkimo procedūras pagal perkančiosios organizacijos ginčijamą sprendimą, galimai neatitinkantį imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą, patenkinus ieškinį kiltų nuostolių atlyginimo problema. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokia konkreti žala visuomenei yra daroma sustabdžius viešojo pirkimo procedūras.Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išvadą, kad apelianto veiksmai, kuriais buvo atmestas ieškovų pateiktas pasiūlymas, yra neteisėti. Be to, ieškinio pagrįstumo klausimas nėra šios apeliacijos dalykas, jį teismas sprendžia bylos nagrinėjimo metu.Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą teismas taiko tik atsakovo iniciatyva, o ex officio teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimą taiko tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina viešąjį interesą, paneigdamas aplinkybę, kad visuomenei taip pat yra svarbus skaidrus viešųjų pirkimų ir imperatyvių įstatymo nuostatų vykdymas. Nagrinėjamu atveju grėsmės viešajam interesui nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nereikalavo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, apeliantas neįrodė, kad jis realiai patirs jo nurodomus nuostolius, o atskiro prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikinimo taikymo apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos viešojo pirkimo procedūros ir perkančioji organizacija įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieškovui galimai palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, teismas paprastai turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovai pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad apelianto (perkančiosios organizacijos) sprendimas dėl ieškovų pateikto pasiūlymo atmetimo yra neteisėtas ir įpareigoti apeliantą iš naujo įvertinti jų pateiktą pasiūlymą. Ieškovas įrodinėja, kad apeliantas netinkamai įvertino jų pateiktą pirkimo pasiūlymą ir nepagrįstai jį atmetė kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo pateikto pasiūlymo, t. y. draudimo bendrovės išduotuose pasiūlymo užtikrinimo laidavimo raštuose nėra nurodyta, kad draudimo bendrovė įsipareigoja sumokėti apeliantui, kaip perkančiajai organizacijai, konkurso sąlygose nurodyto dydžio sumą, jeigu tiekėjo pateikta sąžiningumo deklaracija yra melaginga. Ieškovų nuomone, jų pateikti draudimo bendrovės pasiūlymo užtikrinimo laidavimo raštai visiškai atitiko konkurso sąlygas pasiūlymo pateikimo metu. Taigi ieškovai apelianto veiksmų neteisėtumą grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, konkrečiais įrodymais – pateikta jungtinės veiklos sutartimi, pretenzijomis, raštais, pasiūlymo užtikrinimo laidavimo raštais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pareikšti reikalavimai, išdėstytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leido pirmosios instancijos teismui manyti, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, galėjo stabdyti šio pirkimo procedūras.

Apeliantas nurodydamas, kad draudimas vykdyti viešojo pirkimo procedūros pažeidžia viešąjį interesą, viešuoju interesu laiko apelianto, visuomenės ir valstybės poreikį kuo operatyviau ir laiku įgyvendinti viešinimo procesus. Tačiau apeliantas nenurodė, kas konkrečiai lemia viešojo intereso pažeidimą šiame viešinimo paslaugų pirkime ir kokiu būdu, operatyviai neužbaigus viešojo pirkimo procedūrų bus pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Perkamos paslaugos ir jų įsigijimo operatyvumas patys savaime nepatenka į viešojo intereso sąvoką, kadangi beveik visais atvejais perkančiosios organizacijos vykdydamos savo veiklą ir veiklos vykdymui pirkdamos prekes ir paslaugas įgyvendina viešojo intereso funkcijas. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi, viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, o ne stabdyti jas. Atvirkščiai, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų apeliantas pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovus. Be to, pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas sėkmingai ir laiku atlikti pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų atlikimo laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-630/2009).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys, kurių teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliacinės instancijos teismas (CPK 301 str. 1 d., 320 str., 338 str.). Apeliantas atskiruoju skundu prašė įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau skundžiama teismo nutartimi nebuvo nagrinėtas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas, todėl šis klausimas negali būti apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Apeliantas su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo CPK nustatyta tvarka, motyvuotai turėjo kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 146 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.