Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-02-18 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokurorės N. P. 2013-01-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-12 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas I. Č. pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja, veikdama visuomeniniais pagrindais ir norėdama sukurti Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams galimybę sportuoti lauko sąlygomis ir turėti atokvėpio aikštelę, parengė būsimos sporto ir atokvėpio aikštelės projektą. Sudarytam projektui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. B. V. miesto savivaldybės administracijoje pareiškėja sužinojo, kad vyks viešas Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projekto, parengto Valstybinio miškotvarkos instituto, svarstymas. Apie šį svarstymą pareiškėja informavo visus projektu suinteresuotus asmenis. Pranešusi apie Vilniaus miesto savivaldybėje vykstantį viešą svarstymą, 2012-11-27 apie 16.10 val. pareiškėja sulaukė skambučio iš telefono Nr. +370 68551563. Pokalbio metu neprisistačiusi, tik nurodžiusi savo vardą, moteris pradėjo rėkti ant jos ir pakeltu tomu klausinėti apie Valakupių girininkijoje esančią sporto ir atokvėpio aikštelę. Paskambinusi moterys plūdo Valakupių gyventojus, vadino juos beveidžiais, o jos iniciatyvą įrengti sporto ir atokvėpio aikštelę vadino beletristika, barbarizmu, bei reikalavo raštiškų paaiškinimų dėl šio projekto. Be to pokalbio metu paskambinusi moteris pareiškėjai grasino, jog su ja bus susidorota, ji bus atleista iš darbo ir patraukta atsakomybėn už savo visuomeninę veiklą. Taip pat ši moteris grasino pareiškėjai Vilniaus miesto meru ir policija. Kadangi skambinusi moteris neprisistatė ir grasino susidoroti, pareiškėja jos grasinimus suprato kaip realius ir išsigando, kad visi skambinusios moters grasinimai gali būti realizuoti. Pareiškėja įtaria, kad skambinusioji moteris yra J. B., kuri 2012-12-03 Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame viešajame svarstyme labai aštriai kritikavo jos iniciatyvą Valakupių girininkijos 3 miško kvartalo 21 sklype įrengti sporto ir atokvėpio aikštelę. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti ar J. B. veiksmuose, 2012-11-27 telefoninio pokalbio metu, nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei spręsti klausimą dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Išnagrinėjus I. Č. pareiškimą, 2013-01-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. P. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio l dalies 1 punktu ir 168 straipsniu, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Priimtas nutarimas motyvuotas tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog telefoninio pokalbio metu išreikštas grasinimas buvo realus.

Priimtą prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėja apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-02-18 nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-02-18 nutartimi, I. Č. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-02-18 nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl J. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra nepagrįsta. Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas neįvertino, kad grasinama gali būti tiek neteisėtais, tiek teisėtais veiksmais, pavyzdžiui, pranešant teisėsaugos institucijoms tikrą informaciją apie padarytą įstatymo pažeidimą, paviešinant tikrą informaciją apie įmonės blogą finansinę būklę, paduodant civilinį ieškinį ir pan. Pareiškėjos duomenimis, šiuo metu įvairios institucijos – Vilniaus miesto meras, Miškų tarnyba, Miškų departamentas, kontrolės skyrius, Statybų inspekcija - gauna skundus, kuriuose reikalaujama likviduoti sporto ir atokvėpio aikštelę bei patraukti atsakomybėn asmenis, susijusius su šios aikštelės įrengimu. Pati pareiškėja buvo kviečiama į apklausą policijos komisariate dėl sporto ir atokvėpio aikštelės įrengimo ir neva padarytos žalos. Šios aplinkybės ir tai, kad panašiu laikotarpiu pareiškėja buvo atleista iš darbo, I. Č. manymu, sudaro pagrįstą manymą, jog telefoninio pokalbio metu išreikšti grasinimai yra realizuojami, todėl būtina spręsti klausimą dėl J. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjos I. Č. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėja, kreipdamasi į prokuratūrą su pareiškimu, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. B. veiksmų 2012-11-27 telefoninio pokalbio metu, kai pastaroji jai grasino.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekia J. B. atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl to, kad pastaroji jai grasino, t. y. 2012-11-27 telefoninio pokalbio metu pakeltu tonu jai pasakė, kad su ja bus susidorota, ji bus atleista iš darbo ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn už savo visuomeninę veiklą. Taip pat buvo grasinta Vilniaus miesto meru ir policija.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorės ir nutartį priėmusio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos I. Č. skunde nurodytas aplinkybes apie grasinimų jai realumą ir norą juos įgyvendinti. Skundo nagrinėjimo metu pati pareiškėja patvirtino, kad iš darbo buvo atleista šalių susitarimu. Duomenų apie tai, kad po 2012-11-27 pokalbio pareiškėjos atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai jos padarytų nusikalstamų veikų inicijuojant sporto ir atokvėpio aikštelės įrengimą, byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad 2012-11-27 telefoninio pokalbio metu išsakyti žodžiai buvo vienkartinis veiksmas, po kurio nesekė jokie kitokie fizinio ar psichologinio pobūdžio pakartotiniai veiksmai, todėl teigti, jog telefoninio pokalbio metu išsakyti grasinimai buvo realūs ir yra realizuojami, nėra jokio pagrindo.

Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad telefoninio pokalbio metu išsigando, jautėsi įbauginta, tačiau teismas nelaiko tokias pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes apie grasinimo realumą pagrįstomis, nes jos nepatvirtintos jokiais bylos faktiniais duomenimis, o paremtos tik pareiškėjos subjektyvia nuomone. Išsakytų grasinimų realumo nepatvirtina ir tai, kad po telefoninio pokalbio įvairios institucijos gauna skundus dėl pareiškėjos iniciatyva įrenginėjamos sporto ir atokvėpio aikštelės įrengimo. Vien 2012-11-27 telefoninio pokalbio metu galimai J. B. pakeltas balso tonas taip pat negali būti objektyviu kriterijumi, galinčiu vienareikšmiškai patvirtinti grasinimo realumą.

Be to pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Nagrinėjamu atveju telefoninio pokalbio metu tokių grasinimu pareikšta nebuvo, todėl nesant būtinųjų šios nusikalstamos veikos objektyviųjų sudėties požymių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį negalėjo būti pradėtas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-02-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, Naikinti ją pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos I. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.