- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2-619/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3530-343/2010 buvo atsisakyta priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę reikšti ieškinį vaikų motinai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tuo pagrindu, kad dėl areštuoto ieškovo ir atsakovės kaip buvusių sutuoktinių ir bendraatsakovių individualios įmonės bankroto byloje turto, atsakovė neturi galimybių materialiai išlaikyti vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-214/2006 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-644/2008 pakeista vaikams iš ieškovo priteistino išlaikymo suma ją padidinant iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Priteistas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise pavesta atsakovei. Sistemiškai aiškinant CK 3.190 str. 1 d., 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. nuostatas darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyrium kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo turi teisę tik tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, reikalaudamas išlaikymą vaikams priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos. Jeigu išlaikymo neteikia abu tėvai, kreiptis į teismą dėl jo priteisimo teisę turi vaiko rūpintojas (globėjas) arba valstybinė vaiko teisių institucija. Priešingu atveju susiklostytų teisiškai absurdiška situacija, kad vaikams išlaikymas priteistas iš abiejų tėvų, lėšas pavedant administruoti ir tvarkyti kitam iš jų. Nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo vaikams priteistas išlaikymas, leidžia daryti išvadą, jog J. M. nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo, todėl yra pagrindas jo pateiktą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo šią nutartį panaikinti ir grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš motinos R. M. pareiškė bankroto byloje, kurią Kauno apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė J. M. individualiai įmonei, o 2005 m. vasario 1 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2010 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įtraukė J. M. ir R. M. nepilnamečius vaikus į J. M. individualios įmonės pirmos eilės kreditorių sąrašą.
2. Nepilnamečiai vaikai yra reikalavimo teisės į išlaikymą iš abiejų tėvų turėtojai. Faktas, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su R. M., neatleidžia jos nuo pareigos teikti materialinį išlaikymą vaikams, o ši jos prievolė suvaržyta bankroto byloje areštavus santuokinį turtą.
3. Ieškovas yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš R. M. priteisimo (CK 3.194 str. 1 d.). R. M. neišgalint teikti materialinį išlaikymą dėl teismo pritaikyto arešto J. ir R. M. santuokiniam turtui, J. M. teisėtai reiškia ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Ši garantija yra procesinio pobūdžio, ji reiškia, kad asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi kiekvienas suinteresuotas asmuo. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimo formai ir turiniui yra nustatyti atitinkami reikalavimai – ieškiniui šie reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje.
Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia vadovaudamasis CPK 137 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Teisėjų kolegija mano, kad ieškinį priimti atsisakyta nepagrįstai. Kaip jau minėta, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Ieškovas J. M. mano, kad jo teisė reikalauti, jog atsakovė prisidėtų prie vaikų išlaikymo, yra pažeista ir jis šią teisę reikalauja apginti priteisiant vaikams iš atsakovės atitinkamą išlaikymą. J. M. teigia esąs vaikų tėvas ir ieškinį teismui pasirašė pats, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis neturi teisės savo vardu reikšti ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje pareiktų reikalavimų pagrįstumas nėra sprendžiamas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismui.