Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2024 m. balandžio 8 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0142 nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

D. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. balandžio 8 d. apie 17.20 val. sūnui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), atvažiavo į maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir ten nusipirko maisto ir alkoholio. Po to nuėjo į automobilių aikštelę ir ten stovėjusiame automobilyje išgėrė 200-250 g. degtinės. Vėliau važiavo namo ir jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną L. K. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. 2024 m. balandžio 8 d. su vyresniąja tyrėja A. K. apie 17.19 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš aikštelės į gatvę išvažiuojantį juodos spalvos įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Automobilį sustabdžius ir priėjus prie vairuotojo kaip vėliau nustatė D. K. nuo pastarojo burnos juto sklindantį alkoholio kvapą. Paklausė vairuotojo ar jis 20 minučių laikotarpyje nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas pasakė, kad nieko nėra vartojęs. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas, po penkiolikos minučių antro patikrinimo metu – 1,95 promilių girtumas. Vairuotojo akys buvo paraudusios, jis kalbėjo nerišliai. Bendraujant su vairuotoju paaiškėjo, kad jis automobiliu atvyko iki aikštelės į šalia esančią parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Vairuotojo striukės kišenėje matė įdėtą stipriųjų alkoholinių gėrimų pilną, neatidarytą butelį degtinės apie 0,2 l talpos. Vairuotojas neneigė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl to gailėjosi (t. 1, b. l. 25-28).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2024 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuoklio pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu jam alkoholio kiekio matuoklio buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1-3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-15).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. K. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0142, pirmu tikrinimu 2024 m. balandžio 8 d. 17.20 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. balandžio 8 d. 17.35 val. – 1,95 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 29-32).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2003-2008 m., pasirinkti metai 2004 m., kaina Lietuvoje 4380 Eur su PVM (t. 1, b. l. 39 ).

Iš sutikimo matyti, kad J. K. sutiko, kad būtų konfiskuotina jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 163).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo D. K. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,95promilių (b. l. 29-32). Tokiais veiksmais kaltinamasis D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas D. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 82), baustas administracine tvarka (b. l. 84). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaip matyti iš D. K. charakteristikos, pateiktos (duomenys neskelbtini) administracijos, kaltinamasis joje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 126). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje buvo gautas kaltinamojo D. K. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoja jo žmoną L. K.. Prokurorė taip pat prašė teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį L. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieniems metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas (b. l. 82), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 84). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamasis yra dirbantis, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. K. žmona L. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas L. K. nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos vyras, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad gali įtakoti vyrą, jog šis daugiau nenusikalstų, kadangi jų santykiai yra atviri, draugiški, D. K. įsiklauso į jos nuomonę, apie įvykį kalbėjo su sutuoktiniu, jis labai gailisi dėl įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. K. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog L. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 149, 164), todėl L. K. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, L. K. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui D. K.. Esant nustatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl D. K. nustatytinas minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 15 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam D. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausta teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad jo vardu yra registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi jo tėvas D. K. ir jis sutiko, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti J. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68-75) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. K. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoja paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą Nr. 1-1855-548/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-13336-2024-7) D. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d;

- konfiskuoti J. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

D. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. K. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).