- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- II-1096-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00949-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- P. R.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto D. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-247226-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto D. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-247226-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) P. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 100 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad P. R. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 22 d. 9.30 val. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. R., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad apie paskirtą baudą nežinojo, kol negavo pranešimo apie pakartotinę 100 Eur baudą. Prašo palikti anksčiau paskirtą 60 Eur baudą. Prašo šią baudą subendrinti su byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta bauda už techninės apžiūros neatlikimą. Gavęs baudą už techninės priežiūros neatlikimą, ją atliko tą pačią dieną ir apsidraudė. Nurodė, kad pažeidimą padarė nepiktavališkai.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyris atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas 2023 m. spalio 18 d., priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) P. R. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudą - 100 Eur piniginę baudą, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad apeliantui procesiniai dokumentai 2023 m. rugpjūčio 29 d. išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t. y. administracinio nusižengimo protokolas su administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią P. R. elektroninio pristatymo dėžutę ir išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad pats asmuo, kaip savo kontaktinį elektroninio pašto adresą nurodo tą patį, t. y. (duomenys neskelbtini).
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankcijų, nustatytų už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Pabrėžtina, kad P. R. administraciniai nusižengimai ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuoti skirtingu laiku, skirtingose vietose. Administracinių nusižengimų bylose ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuoti skirtingi administraciniai nusižengimai. Byloje ROIK (duomenys neskelbtini) apeliantas traukiamas atsakomybėn už pareigos nevykdymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, o byloje ROIK (duomenys neskelbtini) už vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros. Iš bylose esančių duomenų akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstinės veikos, kadangi jis skirtingu metu darė atskirus administracinius nusižengimus, dėl kurių kiekvienu atveju pradėtos administracinių nusižengimų teisenos. Institucijos nuomone, ANK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kita vertus, ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. P. R. atvejų kontekste akivaizdu, kad jo padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje. Iš nustatytų bylose faktinių aplinkybių nekyla jokių abejonių, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingi laiku (skiriasi administracinių nusižengimų pradžių momentai). Iš bylose esančių įrodymų ir duomenų visumos taip pat galima pagrįstai teigti, kad apeliantas kiekvienam iš administracinių nusižengimų rengėsi atskirai. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, nėra pagrindo. Vertinant tai galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjo tikslai, kai skiriamos administracinės nuobaudos, yra už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą asmenį nubausti be galimybės taikyti dalinį nuobaudų subendrinimą, tokiu būdu švelninant jo teisinę padėtį. įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad Tarnybos įgaliotasis pareigūnas išsamiai ištyrė apelianto skunde išdėstytas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Prašo Teismo 2023 m. spalio 18 d. Institucijos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 39-ANR_N-247226-2023 palikti nepakeistą ir P. R. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. R. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad padarytą nusiengimą pripažįsta, tik prašo jam paskirtą nuobaudą subendrinti su bauda, kuri jam paskirta už techninės apžiūros neatlikimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto D. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-247226-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) P. R. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 100 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad P. R. (duomenys neskelbtini)2023 m. rugpjūčio 22 d. 9.30 val. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. R. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-364764-2023 sumokėti 60 Eur baudą dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 22 d.. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Ford S-max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) P. R. neįvykdžius administracinio nurodymo, Institucijos įgaliotas pareigūnas 2023 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-247226-2023 ir skyrė 100 Eur piniginę baudą. Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų, t. y. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas išsiųsti į aktyvią P. R. elektroninio pristatymo dėžutę bei išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) t. y. procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Pareiškėjas pripažįsta neapdraudęs automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jis prašo sugrąžinti 60 Eur piniginę baudą ir subendrinti ją su bauda, paskirta administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankcijų, nustatytų už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Pareiškėjas prašo subendrinti skirtingose bylose jam paskirtas nuobaudas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administraciniai nusižengimai bylose ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti skirtingu laiku (2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d.), skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini)g.). Taip pat ir patys nusižengimai yra ne vienodi, o skirtingi. Byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pareiškėjas traukiamas atsakomybėn už pareigos nevykdymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, o byloje ROIK (duomenys neskelbtini) - už vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veika nėra tęstinė, kadangi veiksmai atlikti skirtingi laiku, skirtingose vietose, taip pat ir patys veiksmai nevienodi. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį, o šiuo atveju idealiosios sutapties teisinis institutas netaikytinas. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 60 iki 120 eurų.
Kaip matyti iš 2023 m. spalio 18 d. nutarimo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta teisingai, nes, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą už 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą baudą už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Pareiškėjui paskirta 100 eurų bauda yra artima sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas byloje nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo P. R. skundas netenkintinas, o skundžiamas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto D. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-247226-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo P. R. skundą atmesti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto D. R. 2023 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-247226-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.