- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-643-120-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00605
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Inesos Gulbinienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. išteisintas pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 2d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustato:
2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 2d. kaltintas tuo, kad 2009-08-07 apie 17¹⁰ val., būdamas neblaivus, įsibrovęs į sandėlį, esantį D g. xx a, Kaune, atlupęs nuo sandėlio pastato sienos pasikėsino pagrobti svetimą 12 Lt vertės valstybės įmonei „V t f“ priklausantį turtą - signalizacijos laidą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, įsijungus apsaugos signalizacijai, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, skundžiamu 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, nesant jo veiksmuose inkriminuoto nusikaltimo sudėties, išteisintas ir tos pačios dienos nutarimu pagal ATPK 50 str. administracine tvarka nubaustas 300 lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Inesa Gulbinienė prašo 2009-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo panaikinti. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nubausti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, daiktinius įrodymus - signalizacijos laidą - grąžinti VĮ „V t f", reples ir peilį sunaikinti bei 2009-09-21 paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Pasak prokurorės, teismo išvada, jog neįrodytas įsibrovimas į sandėlio vidų, yra klaidinga ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose teigiama, kad įsibrovimas kvalifikuotinas ir tais atvejais, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl, norint įrodyti buvus įsibrovimą, nebūtina įrodinėti, kad durys buvo laužomos ar kitaip įveikiamos kliūtys. Byloje nustatyta, kad A. V., neturėjo teisės būti šiose patalpose - sandėlyje, todėl jo patekimas į šią patalpą, laikytinas įsibrovimu į patalpą ir darytina išvada, kad konkrečiu atveju veiką kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas į patalpą - buvo įrodytas byloje ir turėjo būti kaltinamajam inkriminuotas.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog A. V. sandėlio viduje matydamas šiukšles, galėjo ir nežinoti bei nesuprasti, kad pastatas gali būti saugomas yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms. Įsibrovus į pastato vidų, jau nesvarbu ką suvokia A. V., matydamas šiukšles. Įsibrovimo momentas šiuo konkrečiu atveju yra patekimas pro neužrakintas duris. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, nes nuosprendį grindė ne įrodymų viseto analize, o atskirais įrodymais ir todėl netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisino A. V..
Taip pat teismas, pažeisdamas LR BPK 307 str. reikalavimus nepasisakė dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo (2009-09-21 A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti) ir dėl daiktinių įrodymų likimo (kabelio, replių ir peilio, paimtų iš A. V.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis keičiamas.
Apeliacinis skundas kaltinamojo išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dalyje deklaratyvus ir grindžiamas neteisingai interpretuojant įsibrovimo į patalpą inkriminavimo galimybę, tad pagrindo šioje dalyje prokurorės skundas atmetamas. Šioje dalyje teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir išvadą dėl išteisintajam inkriminuotoje veikoje nusikaltimo sudėties nebuvimo padarė teisingą, nors, surašydamas nuosprendį, jame padarytos teisingos išvados kvalifikuotai, teisingai bei įtikinamai surašytais motyvais ir nepagrindė. Taip pat teismas priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu neišsprendė būtinų išspręsti kardomosios priemonės bei daiktinių įrodymų likimo klausimų, tuo pažeisdamas BPK keliamus reikalavimus nuosprendžio surašymui. Šie teismo padaryti pažeidimai nors ir yra grubūs, bet ištaisyti gali būti šios instancijos teismo, tiek surašant tinkamus teismo padarytos išvados motyvus, tiek ir išsprendžiant teismo nuosprendyje neišspręstus klausimus, todėl prokurorės skundas tenkinamas iš dalies ir nuosprendis dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keičiamas.
Skundžiamo nuosprendžio turinys akivaizdžiai rodo, kad teismas, pagrįstai konstatavęs ikiteisminio tyrimo metu A. V. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje įsibrovimo į patalpą požymio nebuvimą, savo padarytos išvados teisingai, kvalifikuotai ir įtikinamai pagrįsti, nesugebėjo. Prokurorė, skundu prašydama išteisinamąjį teismo nuosprendį panaikinti ir išteisintąjį A. V. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad svetimą turtą išteisintasis pagrobti kėsinosi įsibraudamas į patalpą, taip pat nepateikė ir įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrindė.
Tiek skundžiamo teismo nuosprendžio, tiek ir apeliacinio skundo šioje dalyje turinys rodo, kad ir teismas, ir prokurorė įsibrovimo nebuvimą ar buvimą grindžia vien tik patekimo į patalpą būdais.
Teismas, išteisindamas A. V. nusikaltimo sudėties jo veikoje nebuvimo pagrindu, įsibrovimo nebuvimą A. V. veiksmuose grindžia tuo, kad į patalpa A. V. pateko pro neužrakintas duris, kad, tam, kad į patalpą patektų, jis durų neišlaužė, kad įrodymų, jog patalpos durys patekimo į patalpą metu buvo užrakintos, nėra, kad patalpoje į kurią A. V. pateko, buvo vien tik šiukšlės ir todėl A. V. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad patalpa yra saugoma.
Prokurorė, prašydama pagal buvusį pateiktą kaltinimą priimti apkaltinamąjį nuosprendį, įsibrovimo išteisintojo veiksmuose buvimą motyvuoja tuo, kad, įsibrovus į patalpą yra nesvarbu, ką suvokia A. V. matydamas šiukšles, kad, neapklausus liudytojų M. J. ir A. U., liko nenustatyta ar sandėlio durys buvo užrakintos, ar tik uždarytos, ar visada paliekamos praviros, kaip signalizuotas pastatas. Neištyręs to, teismas nuosprendį parėmė ne įrodymų viseto analize, bet atskirais įrodymais.
Neginčytinai akivaizdu, kad ir teismo, ir prokurorės nuomonės yra aiškiai neteisingos ir įstatymo nustatyta tvarka nepagrįstos.
Įsibrovimas tikrai yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau vien tik tokio patekimo į patalpą fakto nustatymas pagrindo nusikalstamą veiką laikyti padaryta įsibrovus į patalpą, neduoda. Baudžiamojoje teisėje vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose įsibrovimu į patalpą tikrai yra laikomas ne tik patekimas įsilaužiant į pastatą ar patenkant į jį panaudojus apgaulę, technines priemones, bet ir patenkant pro neužrakintas ir specialiai nesaugomas pastato vietas, t.y., ir tais atvejais, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai. Tai akivaizdžiai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52, kuris įsibrovimą apibūdina kaip slaptą arba atvirą neteisėtą patekimą į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir, kad įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis, kai išlaužiamos durys, išjungiama signalizaciją, tiek ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Suprantama, kad A. V., nebūdamas nei VĮ „Valstybės turto fondas" darbuotoju, nei kokiu kitu būdu susijusiu su šiomis patalpomis asmeniu, neturėjo teisės nei patekti, nei būti tame sandėlyje. Taip pat neturėjo tokios teisės ir kartu su juo buvęs liudytojas G. M.. Būtent todėl ir jo, ir liudytojo R. M. patekimas į patalpą net ir esant neužrakintoms patalpos durims, buvo aiškiai ir neteisėtas, ir neleistinas. Vadinasi, ne tik A. V., bet ir liudytojas R. M. į patalpą pateko neteisėtai ir neleistinai, Toks patekimo į patalpą būdas tikrai patvirtina įsibrovimo į patalpą buvimą. Tačiau išteisintajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 str. 2 d. lemia ne patekimo į patalpą būdas, bet tikslas. Būtent todėl kvalifikuojant veiką kaip įsibrovimą į patalpasprivalomai turi būti nustatyta, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į jas ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę.
Išteisintojo A. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu rodo, kad, pamatęs atviras sandėlio duris, jis, iš smalsumo kartu su R. M. užėjo į jo vidų. Sandėlyje be šiukšių nieko daugiau nebuvo. Išeinant iš sandėlio, pamatė per sieną einantį laidą ir, nutaręs jį pavogti, nutraukė. Nutraukus laidą, suveikė signalizacija ir jis buvo sulaikytas. Būtent tokius patekimo į sandėlį motyvus nurodė ir liudytojas R. M.. Šie A. V. parodymai nepaneigti, tad akivaizdu, jog pagrindo teikti, kad į patalpą patekta buvo tikslu iš jos kažką pavogti, nėra. Nepaneigti faktiniais duomenimis ir A. V. parodymai apie tai, kad sumanymas pavogti per sieną einantį laidą jam kilo jau esant patalpoje. Nesant faktinių duomenų, kad į patalpą patekta buvo tikslu iš jos pavogti ir nepaneigus A. V. parodymų apie tai, kad mintis pavogti sandėlio viduje per sieną ėjusį laidą jam kilo jau būnant sandėlio viduje, akivaizdu, jog A. V. veiksmuose įsibrovimo požymių tikrai nėra.
Neduoda pagrindo A. V. veiksmus kvalifikuoti įsibrovimu ir replių bei peilio pas jį radimas. Įrankis (atsuktuvas - indikatorius) tuo pat metu buvo rasti ir pas G. M., bet po jo apžiūros, jis jam buvo gražintas. A. V. ir G. M. parodymai apie tai, kad šiuos įrankius jie neššdavosi į darbą ir jais kaip darbo įrankiais naudodavosi darbe, nepaneigti. Duomenų, kad pas minėtus asmenis rasti įrankiai būtų buvę naudoti laido iš sandėlio vagystės metu ar patenkant į sandėlį, baudžiamojoje byloje nėra. Būtent todėl įrankių pas A. V. radimas taip pat pagrindo inkriminuoti jam įsibrovimą, taip pat neduoda, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti prokurorės skundą, nėra.
Vagystės sudėtis yra materialioji, tad ir baigta ji laikoma nuo to momento, kai kaltininkas pagrobia turtą bei įgyja galimybę juo disponuoti. A. V. pavogtu laidu disponuoti nepradėjo, nes čia pat įvykio vietoje buvo sulaikytas. Akivaizdu, kad A. V. veika pasikėsinimo stadijoje nutrūko. Duomenys byloje rodo, kad 12 lt pagrobto laido vertė įstatymu reikalaujamo 1 BNBD (buvęs MGL) nesiekia, tad baudžiamoji atsakomybė už šį konkretų pasikėsinimą, negalima. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, A. V. veikoje nėra ne tik BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, bet ir BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nustačius, kad A. V. inkriminuota nusikalstama veika neturi nei nusikaltimo nei baudžiamojo nusižengimo požymių, A. V. išteisintas ir turėjo būti (BPK 3 str. 1 d. 1 p ir 2 d.). Tai teismas ir padarė. Tačiau teismo nurodyto išteisinimo pagrindo, kaip „nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties“ įstatymas nenumato. Išteisinamasis nuosprendis priimtas gali būti tik dviem atvejais, t.y., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d.), todėl šioje dalyje teismo nuosprendis keičiamas, keičiant A. V. išteisinimo pagrindą.
BPK 307 str. 4 bei 6 dalys įpareigoja teismą išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kartu su kitais klausimais priimti ir sprendimus dėl procesinių prievartospriemonių panaikinimo bei daiktinių įrodymų likimo. Teismas to nepadarė, tad prokurorės skundas šioje dalyje pagrįstas, bet tenkinamas iš dalies.
Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta buvo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš pastovios gyvenamosios vietos (b.l. 36-37). A. V. yra išteisintas, tad, priimant išteisinamąjį nuosprendį, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę teismas turėjo panaikinti, bet to nepadarė. Šioje dalyje prokurorės skundas tenkinamas pilnai ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, naikinama.
Duomenys byloje taip pat rodo, kad kaip daiktiniai įrodymai prie bylos priijungti buvo ir iš A. V. poėmio metu paimtos replės, peilis ir laidas (b.l. 15-19), tad, priimdamas nuosprendį, teismas jų likimą išspręsti privalėjo, tačiau to nepadarė. Abejonių, kad laidas yra daiktinis įrodymas, nekyla. Apeliantas jį nuplėšė nuo sienos ir ketino pasisavinti, tad jis tikrai buvo A. V. padarytos veikos objektas. Laidas yra menkavertis, tad pagrindas jį sunaikinti yra. Vadinasi, šioje dalyje prokurorės skundas pagrįstas ir tenkinamas.
Duomenų, kad iš A. V. paimti replės ir peilis būtų buvę nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, arba, kad ant jų būtų buvę išlikę nusikalstamos veikos pėdsakų, arba, kad jie būtų buvę priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkui nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti, nėra, tad ir sunaikinti jie negali būti. Bylos duomenimis, A. V. yra teisėtas jų savininkas ir jie jam ir turi būti gražinti, tad šioje dalyje prokurorės skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Inesos Gulbinienės skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendį A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvimo motyvacinę dalį bei rezoliucinę dalį nurodyto išteisinimo pagrindo dalyje dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir sprendimų dėl kardomosios priemonės bei daiktinių įrodymų likimo neišsprendimo dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti:
1. A. V. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. išteisintu laikyti šioje kolegijos nutartyje išdėstytais motyvais;
2. A. V. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismo nurodytą išteisinimo pagrindą - „nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties“ pakeisti į išteisinimo pagrindą – „nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“;
3. ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
4. Daiktinį įrodymą – laido gabalą, saugomą Kauno miesto Panemunės PK, sunaikinti;
5. daiktinius įrodymus – peilį ir reples, saugomus Kauno miesto Panemunės PK, gražinti išteisintajam A. V.;
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.