Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-02-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
1A-328-211/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00280-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
O. G.
Ieškovas
UAB „V“
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-328/2015 m.Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00280-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4; 2.4.7.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,gynėjui adv. Eugenijui Karažinui,apeliantui O. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. ir jo gynėjo adv. Eugenijaus Karažino (toliau – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. 300 MGL (11 298,00 eurų) bauda;pagal LR BK 187 str. 1 d. 100 MGL (3766,00 eurų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., galutinė subendrinta bausmė paskirta – 300 MGL (11 298,00 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-06-24 iki 2013-08-16 imtinai.

Taip pat O. G. pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystės iš UAB „A“ epizodas) ir 178 str. 2 d. (2013-04-19 vagystės iš UAB „V“ epizodas) išteisintas neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš O. G. priteista 246,18 eurų (850,00 Lt) žalos atlyginimo ieškovo UAB „V“ naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

O. G. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-02, laikotarpyje nuo 01:30 val. iki 07 val., išdaužęs UAB ,,V“,,F“, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą bei išlaužęs patalpų duris įsibrovė į vyninės ,,F“ saugyklą ir pagrobė iš ten buvusio kasos aparato 50 litų (14,48 eur) grynųjų pinigų, tai yra pagrobė UAB ,,V“ priklausantį turtą už 50 litų (14,48 eur), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat O. G. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, 2013-05-02, laikotarpyje nuo 01.30 val. iki 07 val., išdaužęs UAB ,,V“ ,,F“ adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 500 litų (144,81 eur) vertės bei išlaužęs vyninės patalpų duris, 300 litų (86,89 eur) vertės, tyčia sugadino UAB ,,V“ priklausantį turtą už 800 litų (231,70 eur), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

O. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2013-02-28, 22:00 val. iki 2013-03-01, 10:45 val., sulaužęs UAB ,,A“ priklausančio masažo salono, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų lango rėmą ir stiklą, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, pagrobė kasos aparatą 400 litų vertės (115,85 eur), su jame buvusiais 290 litų (83,99 eur), tai yra pagrobė UAB ,,A“ priklausantį turtą už 690 litų (199,84 eur), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat O. G. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-04-19, laikotarpyje nuo 04:30 val. iki 09.20 val., įsibrovęs į UAB ,,V“ priklausančią vyninę, adresu (duomenys neskelbtini), pro koridoriuje esantį langą, pagrobė iš ten buvusio kasos aparato 50 litų grynųjų pinigų (14,48 eur), iš spintelėje esančio stalčiaus smulkiomis metalinėmis monetomis 500 litų (144,81 eur), metalinį seifą, 300 litų vertės (86,89 eur) su jame buvusiais 3758,00 litais (1088,39 eur), tai yra pagrobė UAB ,,V“ priklausantį turtą už 5286 litų (1530,93 eur), t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendį pakeisti: nuosprendį dalyje dėl O. G. pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. panaikinti ir bylą apelianto atžvilgiu nutraukti, o dalyje, kur apeliantas išteisintas dėl jam inkriminuotų veikų, nuosprendį palikti galioti. Nurodo, kad veikų, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu, jis nepadarė, o jam suformuluoti kaltinimai nekonkretūs, nuo kurių jam sunku gintis ir tuo pažeista apelianto teisė į gynybą. Taip pat teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas abejotinais jo kaltės įrodymais.

Skunde apeliantai nurodo, jog nuteistajam visiškai neaišku, į kokiu pavadinimu vyninę buvo įsibrauta ir kokiai vyninei padaryta žala, kadangi iš pareikšto kaltinimo seka, jog O. G. išdaužė langą „V“ „F“, o išlaužęs patalpų duris įsibrovė į vyninės „F“ saugyklą. Nurodo, kad tai visiškai skirtingi vyninių pavadinimai. Be to, liudytoja D. S. teismo posėdžio metu yra davusi parodymus, kad pavadinimas „F“ atsirado tik 2014 metų vasario mėnesį. Taip pat apeliantams iš kaltinimo neaišku, pro kurį langą buvo įsibrauta bei įsibrovimo būdas – nupjovus grotų spyną ar vielą, pakėlus grotas ir t.t. Ir, nors teismas nuosprendyje konkretizavo, pro kurį langą buvo įsibrauta į vyninės patalpas, apeliantų teigimu, taip teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi tai privalėjo padaryti ikiteisminio tyrimo institucijos. Skunde taip pat nurodoma, kad palei pat virtuvės langą eina masyvus gartraukis, todėl pro šį langą nuteistasis pagal savo kūno sudėjimą niekaip negalėjo patekti į vyninės virtuvės patalpas. Nurodo, kad yra prašęs atlikti eksperimentą, tikslu nustatyti, ar pastarojo kūno sudėjimo žmogus gali patekti pro virtuvės langą į vyninės patalpas, tačiau buvo atsisakyta. Taip pat nurodo, kad du kartus buvo keičiamas įsibrovimo į vyninę laikas, todėl apeliantui kyla klausimas, kaip įmanoma tinkamai gintis nuo tokių nekonkrečių ir kaitaliojamų kaltinimų ir, ar tai neturėtų būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas teisės į gynybą.

Skunde taip pat nurodama, kad prokuroras nesilaikė LR BPK 209 str. numatytų reikalavimų, o ir teisme pareiškus prašymą iškviesti ir apklausti ekspertizes atlikusius ekspertus, prašymas buvo atmestas. Taip pat nurodo, kad negalima teigti, jog nusikaltimo vietoje paliktas pėdsakas yra būtent nuteistojo O. G. bato pado, kadangi ypatingų požymių pėdsako fragmente, aptiktame nusikaltimo vietoje, nekonstatuota, be to, batų padas yra užpatentuotas ir visi tos pačios išmieros batai turi vienodą padą. Mano esant neteisinga, kad epizoduose, kuriuose apeliantas teismo išteisintas, teismas jo batų padų fragmentų nelaikė įkalčiais, o kituose epizoduose jau pripažino įkalčiais.

Dėl stiklo šukių, rastų ant tamsiai žalios striukės, išimtos kratos metu iš automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinės, kuriuo apeliantas naudojosi pagal įgaliojimą, atitikimo iš nusikaltimo padarymo vietos paimtoms stiklo šukėms, nuteistasis O. G. teigia įtariantis įrodymų falsifikaciją, kadangi nurodo, jog policijos pareigūnai, apžiūrinėję automobilį ir bagažinėje aptikę striukę ją išpurtė, tikėdamiesi, kad iš jos kas nors iškris, tačiau nieko neiškrito, vėliau ją sugrūdo į polietileninį maišelį, tačiau maišelio neužklijavo, neužantspaudavo, kaip to reikalauja BPK. Esant tokiai situacijai, apeliantas nurodo neatmetantis galimybės, kad stiklo šukės ant striukės atsirado ne be policijos darbuotojų veiksmų (tyčia ar dėl neatsargumo). Taip pat nurodo, kad automobilyje paimta striukė niekaip nesusijusi su apeliantu, o ir automobilis, kuriame buvo rasta striukė, priklauso ne apeliantui, juo naudojosi ir kiti asmenys. Nurodo ir tai, kad ant išimtos striukės nerasta pastarojo DNR pėdsakų, todėl teigia, kad minėta striukė negali būti vertinama, kaip apelianto kaltės įrodymas, įsibraunant į vyninės patalpas bei pagrobiant ir sugadinant ten buvusį turtą.

Skunde teigiama, kad ir vaizdo įrašas, padarytas 2013-05-02 3:35 val., kuriame užfiksuotas žmogus, panašus į apeliantą, nėra pastarojo kaltės įrodymas, kad tai jis įsibrovė į vyninės patalpas, pagrobė bei sugadino ten buvusį turtą, kadangi iš vyninės darbuotojų duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme seka, kad vyninė dirbdavo iki tol, kol joje būdavo lankytojų, o ir liudytoja R. P. negalėjo nurodyti iki kiek dirbo vyninė 2013-05-02.

Apeliantai nurodo ir tai, kad įrašas, apie kurį minėjo liudytojas R. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme rodomas nebuvo. Be to nurodo, jog liudytojas minėjo, kad įsibrovėlis vilkėjo šviesią striukę. Apeliantui kyla klausimas, kodėl kitos jo striukės, išimtos kratos metu, nebuvo pateiktos ekspertams tirti ir kodėl striukės į teismą pristatytos ne tose dėžėse, kurios nurodomos lydraščiuose.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo O. G. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas O. G. ginčija jo nuteisimą pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., teigia nepadaręs šių nusikalstamų veikų, o kavinėje „F“ buvęs gerokai anksčiau prieš įvykį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė bei kvalifikavo O. G. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (LR BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Įvertinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, priešingą, nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau nurodytų reikalavimų, skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame padarytos išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, argumentuotai išdėstyti apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visos bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, pagrįstai pripažino juos apelianto O. G. kaltės įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl jo kaltės dėl svetimo UAB ,,V“,,F“ turto pagrobimo įsibrovus į minėtos kavinės patalpas bei sugadinus svetimą šios kavinės turtą, tai yra tinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus.

Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: liudytojų R. K., I. D., D. S., L. T., G. A., R. P., M. R., V. Š. parodymais, pranešimu BPC, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolais, daiktų pateikimo protokolais, specialisto išvadomis, daiktiniais įrodymais, 2013-05-02 vaizdo įrašu.

Baudžiamojoje byloje pateikta BPC kortelė patvirtina, kad 2013-05-02 8.25 val. iš R. K. buvo gauta informacija apie tai, kad apie 1.40 val. buvo įsilaužta į restoraną, esantį Vilniaus g. 35/3 Palangos g., patekta pro išdaužtą langą, kas pavogta neaišku (b.t. 1, b.l. 6).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. patvirtino, kad atėjęs į darbą pastebėjo, kad virėja šluoja šukes, buvo išdaužtas langas, patekta į virtuvės patalpas. Nurodė manantis, kad langas galėjo būti išdaužtas iš išorės, nes iš vidaus yra dūmtraukis prie lango, tada reikia ant jo ropštis ir daužti langą. Išdaužus langą iš išorės, buvo įmanoma patekti į virtuvę, nes išdaužus langą, galima nusileisti ant gartraukio, o tada patekti į virtuvę. Taip pat liudytojas patvirtino, kad buvo išlaužtos alkoholio sandėlio durys su kojos spyriu. Liudytojas nurodė, kad matė kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą ir patvirtino, kad kaltinamasis turi panašumų į įsibrovėlį (b.t. 3, b.l. 170-172).

Liudytojai I. D., D. S., L. T., R. P., M. R., N. Š. taip pat patvirtino įsibrovimo į F patalpas faktą.

2013-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuotos apžiūrėtos F patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad užėjus į vyninę kairėje ir dešinėje prie sienos yra staliukai su kėdėmis. Tiesiai yra prekystalis ir baras, už prekystalio spintelė su gėrimais. Dešinėje pusėje už prekystalio yra kasos aparatas, kuris yra tuščias be pinigų. Kairiau nuo baro yra įėjimas į VIP salę, kur užėjus kairėje pusėje yra langas, kuris yra atidarytas. Ant palangės yra bato pėdsakas. Virtuvėje kairėje pusėje yra išdaužtas langas ir prie lango guli stiklo šukės. Priešais ofiso duris yra išlaužtos durys į alkoholio sandėlį. Vyninės patalpos stebimos vaizdo kameromis. Kiemas, kuriame išdaužtas virtuvės langas stebimas „Ekskomisarų biuro“ kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta 1 daktiloplokštelė su avalynės pėdsaku nuo palangės VIP salėje, stiklo šukės nuo išdaužto virtuvės lango (b.t. 2, b. l. 2-8).

Liudytojas G. A. teisme paaiškino taip pat matęs videokameros įrašą. Nurodė, kad stovėjo mašina, įtariamasis buvo apsirengęs storą striukę. Buvo padaryta nuotrauka, matėsi puikiai įtariamojo veidas. Matėsi lauke, kad lyg atsidarė grotas, išdaužė lango stiklą, įlipo į virtuvę, paėmė raktą iš baro ir nuėjo į ofisą. Video įraše grotų nesimatė, matėsi tik kaip įtariamasis išlipa pro langą (b.t. 3, b.l. 172-174).

Nors apeliantas skunde teigia, jog dėl kūno sudėjimo negalėtų pralįsti pro išdaužtą virtuvės langą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai G. A., R. K. patvirtino, kad tai įmanoma, t.y. lango dydis ir vieta, kur jis įrengtas pilnai leidžia žmogui pro jį patekti į virtuvės patalpą. Taip pat nurodė, kad grotos nebūdavo rakinamos. Liudytojas G. A. paaiškino, kad kavinės lango grotos, esančios virš lango kaip šio lango stogelis, yra atverčiamos, jas atkėlus, gali būti įlipama į „bromą“(ertmė prieš langą ), o tada yra lango stiklas. Parodžius liudytojui įvykio fotonuotraukas (b.t. 2, b.l. 3-4), liudytojas paaiškino, kad jam atrodo, jog kažkada ant grotų šalia lango buvo spyna, paskui ji buvo nupjauta ir grotos užrištos viela. Šioje vietoje atidarius langą yra dūmtraukis, bet pralįsti į patalpą galima. Atstumas virtuvėje nuo išdaužto lango angokraščio iki virtuvės grindų yra 1 metras. Liudytojas paaiškino, kad pažiūrėjęs vaizdo įrašą, darė išvadą, kad grotos buvo pakeltos (b.t. 3, b.l. 172-174). Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad grotos pasikeldavo, t.y. jos nebuvo įbetonuotos (b.t. 3, b.l. 170-172), o liudytoja D. S. nurodė, kad ant lango grotų spynos nebuvo (b.t. 3, b.l. 145-146).

Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, paneigianti apelianto O. G. versiją, jog grotos, esančios ties F virtuvės langu nesudarė kliūties pastarajam patekti pro langą į patalpą.

Byloje 2013-06-25 buvo atlikta krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios metu rasti ir paimti baltos spalvos batai Georgio Armani, 1 pora, juodos spalvos batų pora Georgio Armani, juodos spalvos batų pora „Timberland“, mėlynos spalvos striukė „Adidas“, juodos spalvos striukė „Hilfiger Denim“, juodos spalvos batų pora „Georgio Armani“ (b.t. 2, b.l. 127-129).

Taip pat įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta daktiloplokštelė su avalynės pėdsaku, kuri buvo pateikta specialistui, tikslu nustatyti, ar jis buvo paliktas tirti pateikta avalyne, paimta kratos metu pas O. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Nors apeliantas skunde teigia, kad minėtas pėdsakas galėjo būti paliktas bet kieno kito batu, tačiau byloje esančia 2013-07-03 specialisto išvada Nr. 140-(2402)-IS1-3486 nustatyta, jog tirti pateiktoje daktiloplokštelėje (foto Nr. 1) užfiksuotas avalynės dešinės kojos bato pėdsako fragmentas (foto Nr. 7), paimtas 2013-05-02 įvykio vietos apžiūros metu nuo vyninės „F“, esančios (duomenys neskelbtini) lango palangės, buvo paliktas avalynės dešinės kojos padu, kurios puspadžio raštas centrinėje dalyje, kulno raštas centrinėje dalyje ir šonuose, bei kulno plotis yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynės Nr. 4 (foto Nr. 5 (batai „Timberland“)), paimtos pas įtariamąjį O. G., jo gyvenamojoje vietoje, esančioje Pušų g. 6-26, Vilniuje, dešinės kojos bato. Tirti pateiktoje daktiloplokštelėje (foto Nr. 1) užfiksuotas avalynės dešinės kojos bato pėdsako fragmentas (foto Nr. 7) buvo paliktas ne tirti pateikta avalyne Nr. 1-3, 5 (foto Nr. 2-4, 6) paimta pas įtariamąjį O. G., jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o kita avalyne (b.t. 2, b. l. 12-20).

Byloje užfiksuota ir tai, kad 2013-06-25 kratos metu iš automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), paimtas maišas baltos-žalios spalvos su pavadinimus „Ermitažas“, medžiaginė striukė tamsiai žalios spalvos (b.t. 2, b. l. 117-123).

Minėta striukė bei dar dvi striukės, paimtos 2013-06-25 kratos metu iš O. G. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kartu su stiklo detalėmis, paimtomis 2013-05-02 įvykio vietos apžiūros metu nuo išdaužto virtuvės lango, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos tirti specialistui.

Iš byloje esančios 2013-07-15 specialisto išvados Nr. 140-(3354)-IS1-3655 matyti, kad ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2013-06-25 iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tamsiai žalia medžiaginė striukė), rastos stiklo detalės. Ant tirti pateiktų striukių, paimtų 2013-06-25 kratos metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), stiklo detalių nerasta. Rastos stiklo detalės nuo striukės, paimtos 2013-06-25 iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienarūšės stiklo detalėms, paimtoms 2013-05-02 įvykio vietos apžiūros metu, nuo išdaužto virtuvės lango, esančio (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b. l. 23-27).

Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo peržiūrėtas 2013-05-02 dienos vaizdo įrašas, kuris buvo padarytas F vyninės vidaus patalpose, naktine vaizdo kamera. Teismas nustatė, kad matyti kaip po šią kavinę po 3 val. nakties vaikštinėjo žmogus, kuris išoriškai yra panašus į kaltinamąjį O. G.. Matosi, kad minėtas asmuo yra trumpai kirptais plaukais, pliktelėjęs, praplikimas yra tokio paties tipo kaip ir kaltinamojo (b.t. 4, b.l. 25).

Apeliantas O. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme į teisėjos klausimą atsakė patvirtinantis, kad peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas vaikštantis po patalpas asmuo yra būtent jis, t. y. O. G., tik teigė, jos laikas įrašo yra pakoreguotas (b.t. 4, b.l. 28-29).

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti, iki kelintos valandos dirbo kavinė ir kelia versiją, kad minėta kavinė galėjo dirbti ir iki 3.35 val. Tačiau teismas nustatė, kad vaizdo įraše užfiksuotas žmogus vaikšto po tuščią salę, prie staliukų ir salėje nėra nei vieno žmogaus, patalpoje yra visiškai tamsu ir žmogus vaikšto pasišviesdamas žibintuvėliu (b.t. 4, b.l. 25). Taigi, šios aplinkybės paneigia apelianto versiją, kad jis kavinėje galėjo būti dar jos darbo metu.

Minėtą vaizdo įrašą po vagystės matė ir liudytojai, kurie apie tai nurodė ir savo parodymuose. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojas R. K. nurodė, jog įraše užfiksuotas žmogus, vilkintis šviesią striukę, tačiau iš teismo nustatyto matyti, kad žmogus, užfiksuotas vaizdo įraše, vilki striukę su kapišonu, kuri, pagal striukės siluetą, detales (užsegimus, prisiūtos kišenės priekyje apačioje, su per vidurį esančiais užsegikliais, kapišonas, užsegikliai einantys per visą striukės priekį, jų kiekis, įraše matomos detalės prie kapišono ir jo užsegimo ir pan.), panaši į tamsiai žalą striukę, kuri buvo rasta BMW automobilyje, kuriuo naudojosi O. G. ir ant kurios buvo rasto stiklo šukės, vienarūšės su tomis, kurios buvo paimtos iš įvykio vietos 2013-05-02 „V“, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad vaizdas yra užfiksuotas naktinio vaizdo kamera, todėl spalvos gali būti ne tokios, kokios buvo iš tikrųjų, kas paaiškina, kad ir striukė įraše matoma šviesi. Tokiu būdu, kolegija apelianto paaiškinimą, kad automobilyje BMW rasta striukė niekaip nesusijusi su juo, kadangi minėtu automobiliu naudojasi ir kiti žmonės, vertina kaip jo gynybinę versiją.

Nuteistojo O. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai , kad kaltinime trūksta konkretumo , kad nėra nurodyta , jog buvo įsibrauta per grotas ir kuris langas buvo išdaužtas iš dalies yra pagrįstas, tačiau kolegija mano, jog tai nėra esminiai kaltinimo trūkumai, sutrukdę apeliantui tinkamai realizuoti savo gynybos teises, ir dėl to naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Apeliantas O. G. yra nuteistas už įsibrovimą į kavinę, kurios buveinės adresas yra konkrečiai nurodytas jam inkriminuotame kaltinime, ir tuo adresu yra tik viena vyninė, todėl jo bei jo gynėjo argumentai dėl neva skirtingų vyninių pavadinimų vertintini kaip populistiški, nepagrįsti. Bylos duomenimis, tą patvirtina ir duomenys, esantys viešoje erdvėje, yra nustatyta , kad „F“, už ką dėl įsibrovimo į ją nuteistas apeliantas, yra V filialas., tai pateisina šių pavadinimų paminėjimą nuteistajam inkriminuotame kaltinime.

Vertinant aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šie duomenys patvirtina apelianto O. G. kaltę įsibrovus į vyninės patalpas, sugadinus svetimą turtą bei pagrobus svetimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažinęs O. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, savo išvadas motyvuotai pagrindė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu. Kitų procesinių pažeidimų kolegija nenustatė.

Naikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį O. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo O. G. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Pavelas FrolovasAlgimantas ValantinasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė