Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
1A-174-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29753-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-348/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29753-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. G. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta R. G. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 14 d. 21.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.03 val., t. y. vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmės laikas įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą naikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 14 d. apie 20 val. namuose, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia pastūmė savo artimąjį giminaitį - patėvį A. K., o šiam pargriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė jam į sėdmenų kairę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame sėdmenyje ir sukėlė artimajam giminaičiui A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas R. G. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba jam paskirtą bausmę sušvelninti.

3.1. Nuteistasis R. G. nurodo, kad jo patėvis A. K. yra psichiškai nesveikas, į ką teismas neatsižvelgė ir nepriėmė dokumentų, kuriais jis galėtų tai įrodyti. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jis prašė alaus ar kažko tai panašaus ir dėl to kilo konfliktas, tačiau, apelianto teigimu, nieko panašaus nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad tai nukentėjusysis pirma jį pastūmė, tada jis atgal jį pastūmė ir jis tada nukrito ant lovos, bet neišsilaikęs nukrito ant žemės, bandė atsistoti. Apeliantas R. G. nurodo, kad nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad kai nukentėjusysis bandė atsistoti, jis jam įspyrė. Apeliantas teigia, kad to nebuvo ir teismo medicinos ekspertai to negalėjo nustatyti. Todėl nuteistasis R. G. prašo jį išteisinti ar, įvertinus tai, kad jis gydosi nuo alkoholizmo, išlaiko tėvus ir jiems padeda, paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo R. G. apeliacinį skundą negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė tenkinti skundą, o prokurorė Jolanta Petraitytė apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis, kuris prašo dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jį išteisinti ar neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą patėviui A. K..

9. Teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos išvados dėl R. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo yra pagrįstos, išsamiai argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors R. G. neigia kaltę, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jokių smurtinių veiksmų prieš patėvį A. K. nenaudojo, o teisiamojo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė neatsimenantis, jog būtų spyręs patėviui ir pamena tik tai, kad jį stūmė, tačiau nuteistojo R. G. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

11. Nukentėjusysis A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad posūnis ne kartą prieš jį yra smurtavęs. Šį kartą R. G. jį vieną kartą pastūmė ir jis nuslydo nuo lovos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad kilus konfliktui, R. G. priėjo prie jo ir ranka pastūmė į krūtinės sritį. Jis nuo pastūmimo pargriuvo ant šalia buvusios lovos, jos krašto ir nespėjus įsikibti, nukrito ant grindų. Bandė atsikelti, tačiau sunkiai sekėsi, nes buvo po klubo operacijos, vaikščioti gali tik su lazda. Kai jis bandė atsikelti, R. G. vieną kartą įspyrė jam į kairės pusės klubą. Po spyrio, jam labai suskaudo. Jis jam pataikė šalia žaizdos po operacijos.

12. Nukentėjusiojo A. K. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (1 t., b. l. 35, 36), kuriame užfiksuota, kad pranešėjas A. K. nurodė, kad neblaivus posūnis mušasi, dėl to jis negali būti namuose. Paklaustas patikslino, kad posūnis smūgius sudavė rankomis. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1787/2019(02), kurioje nurodyta, kad A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamojoje dalyje nurodoma, jog nubrozdinimo forma atkartoja galimai bato pado raštą (1 t., b. l. 49).

13. Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. G. atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu pastūmė savo patėvį A. K., o šiam pargriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į sėdmenų kairę pusę. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl paminėtų nuteistojo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad posūnis, spirdamas jam pataikė šalia žaizdos, kuri buvo likusi po klubo operacijos. Po nuteistojo spyrio jam intensyviai skaudėjo visą vakarą, skausmas buvo maudžiantis. Be to, pažymėtina, kad liudytoja E. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, jog nukentėjusysis A. K. jau kviesdamas policiją skundėsi, kad jam skauda. Atvykus policijos pareigūnams, jis taip pat skundėsi dėl skausmo. Liudytojai E. V. neatrodė, kad nukentėjusysis apsimetinėtų, jis buvo susijaudinęs ( t. 1, b. l. 171).

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. ši veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. R. G., pastumdamas nukentėjusįjį ir šiam pargriuvus, spiriant į vietą, esančią šalia žaizdos, likusios po klubo operacijos, neabejotinai suprato, kad tokie veiksmai nukentėjusiajam sukels padarinius – fizinį skausmą ir leido tokiems padariniams atsirasti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėtų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. G. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, teisingumą, o tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo.

15. Nors nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodė nespyręs nukentėjusiajam, tačiau teisėjų kolegija yra priešingos nuomonės. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistasis viena ranka pastūmė jį į krūtinės sritį, dėl ko jis pargriuvo ant šalia stovėjusios lovos krašto ir nespėjus įsikibti bei išsilaikyti, nukrito ant grindų. Pakritus ant grindų ant dešinio šono ir jam bandant atsikelti, nuteistasis jam vieną kartą spyrė į kairės pusės klubą link sėdmenų. Parodė, kad nuteistasis tuo metu avėjo sportbačius. Be to, be nukentėjusiojo parodymų, faktą apie spyrį nukentėjusiajam patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1787/2019(02), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, yra padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. 1, b. l. 49). Šioje specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryto nubrozdinimo forma atkartoja galimai bato pado raštą, kas patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, jog spyrio metu nuteistasis avėjo sportbačius, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad ekspertai negalėjo nustatyti bato žymių, nes nuteistasis namuose vaikšto basas, yra atmetamas kaip nepagrįstas. O tai, kad apeliantas neatsimena spyręs galėjo lemti ir ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (1,57 promilės) (t. 1, b. l. 126).

16. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje nagrinėjamą įvykį matė jo motina, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, nes ji buvo atsisakiusi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, tenkino nuteistojo prašymą apklausti įvykį mačiusią jo motiną ir atliko įrodymų tyrimą. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad jai yra žinomos įvykio aplinkybės, kad A. K. sėdėjo ant lovos, atsistojo nuo jos ir pats nukrito. Sūnus jo tikrai nestūmė. A. K. su psichika yra blogai, jis ką pasako ar padaro neprisimena. Įvykio metu namuose nebuvo girtaujama. Įvykio dieną sūnus ėjo alaus, bet pas juos namuose alkoholis nevartojamas, vyras visiškai yra abstinentas. O sūnus tuo metu nenaudojo vaistų, tai gal ir buvo išgėręs alaus. Sūnus gydosi nuo alkoholizmo, bet jis tuo momentu neturėjo vaistų. Ar ji sūnų pasiuntė nupirkti alaus, neprisimena. Tą dieną turėjo svečių, tai ji su keturiais svečiais gal šampano taurę buvo išgėrusi. Sūnus patėvio tikrai nemušė, nestūmė ir nespyrė. Parodė, kad buvo tame pačiame kambaryje. Vyras kai krito, tai galimai susižeidė atsitrenkęs į kibirą, tačiau jis tuo momentu nieko nesakė. Sutuoktinis buvo blaivus, o ji su sūnumi buvo išgėrusi po stiklinę šampano. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jam parėjus su alumi, jis ėjo pakviesti mamos išgerti ir tada tėvas pradėjo staugti, rėkti, nuteistąjį stumtelėjo, todėl jis pastūmė jį atgal ir jis nukrito. Liudytoja R. K. parodė, kad visas įvykio aplinkybes prisimena, kad jos sūnus alkoholio nenaudojo, jog vyras pirmas stumtelėjo sūnų, o jis atgal tėvą stumtelėjo ir tas nuslydo nuo lovos ant grindų. Namuose su batais nevaikštoma ir nežino kodėl specialisto išvadoje yra nurodytas bato spyris. Buvo blaivi ir viską matė. Apeliacinės instancijos teismas liudytojos R. K., kuri yra nuteistojo motina, parodymus vertina kritiškai, nes jie yra prieštaringi. Vienu metu liudytoja nurodo, kad jos sūnus tikrai patėvio nestūmė, o kai jau pats sūnus nurodo aplinkybę, kad patėvis jį pirmas pastūmė, todėl jis tėvą atgal pastūmė, tada jau ir ji sutinka su nuteistojo nurodyta įvykio versija. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie liudytojos parodymai yra pasirinktas sūnaus gynybos būdas. Pažymėtina, kad tiek liudytoja R. K., tiek ir nuteistasis įvykio metu buvo neblaivūs, o nukentėjusysis buvo blaivus. Be to, aplinkybės, kad nukentėjusysis krisdamas galėjo susižaloti į šalia stovėjusį kibirą yra pateikiamos tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai apklausiami pirmosios instancijos teisme nenurodė nei nukentėjusysis, nei nuteistasis, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai yra tik siekis sušvelninti nuteistojo padėtį. Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis pirmas pastūmė nuteistąjį ir tik tada pastarasis pastūmė nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teisme taip pat nenurodė nei nukentėjusysis, nei pats nuteistasis, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo motyvą taip pat laiko nepagrįstu.

17. Atsakant į nuteistojo R. G. apeliacinio skundo motyvus, kad jo patėvis – nukentėjusysis A. K. yra psichiškai nesveikas ir pirmosios instancijos teismas nepriėmė tai pavirtinančių dokumentų, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės nenustatė. Kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašymų apskritai nebuvo pareikšta. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausiant tiek patį nuteistąjį, tiek liudytoją – policijos pareigūnę E. V., duomenų apie nukentėjusiojo psichines ligas taip pat nebuvo pateikta, todėl šiuos nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusysis policijai ir bendrajam pagalbos centrui melavo, nes buvo susijaudinęs ir nereagavo ką daro, jog jis bijojo dėl neva melagingo iškvietimo. Tai, kad nukentėjusysis, atvykus policijos pareigūnams, buvo susijaudinęs, patvirtina byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės E. V. 2019 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 25), tačiau įvertinus nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui išrašą nustatyta, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog posūnis girtas mušasi, t. y., kad jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, buvo nustatytas byloje ištirtais įrodymais, todėl tai nelaikytina melaginu pranešimu ir šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20. R. G. nuteistas už vieno nesunkaus nusikalstamo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

21. Skirdamas bausmę R. G., apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. G. prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, R. G. yra teisiamas šeštą kartą, keturi iš ankstesnių teistumų yra už analogišką – BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vieną kartą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Du paskutinius kartus buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. R. G. vėl nusikalto nesilaikydamas teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad jis nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sąmoningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. G. nepateisino jam teismo padaryto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, dėl ko ir šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti nuteistajam taikant tik pačią griežčiausią, BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytą bausmės rūšį, nustatant jos terminą, artimą sankcijos vidurkiui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas taikė tinkamai ir paskyrė nuteistajam jo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę. Šios apygardos teismo pozicijos nekeičia ir nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo jam švelninti bausmę, jog jis gydosi nuo alkoholizmo, dirba bei išlaiko ir padeda tėvams. Su šiais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo teistumų skaičių, darytina išvada, kad šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik siekis švelninti savo teisinę padėtį. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirtą bausmę švelninti, nuteistojo R. G. skundas dalyje dėl bausmės švelninimo atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai R. G. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertintos visos aplinkybės, kurias vertinti įpareigoja įstatymas ir kurios yra svarbios bausmės skyrimo procese, paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Bendrinimą reglamentuojančios BK normos pritaikytos teisingai. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ir priimti naują nuosprendį, kaip to prašo apeliantas, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis