- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- A11.-354-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00113-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie teistumą ir administracinius nusižengimus byloje nepateikta, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. B. 2019-05-20 surašytas administracinio nusižengimo protokolas (Nr. AM-AAD-ANR_P-1196-2019), kuriame nurodyta, kad M. B. 2019-05-20 15.50 val., Šyškrantės k., Šilutės r., Atmatos upėje vykdė žvejybą Nemuno deltos regioniniame parke, Atmatos upėje su spiningu iš motorinės valties Progres 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamu būdu sugavo tuo metu draudžiamą gaudyti žuvį – vieną karšį, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14) 10.; 10.1.; 11.2.; 12.4.; 12.4.10.; 13. punktus ir atitinkamai padarydamas žalą gamtai bei padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad žuvį (karšį) pagavo kitoje, leistinoje vietoje, Sakučių kaime, žvejodamas plūdine meškere nuo kranto. Valtyje atsidūrė atsitiktinai, būdamas ant kranto sutiko valtimi plaukiančius draugus ir prie jų prisijungė.
3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – institucijos) atstovė R. T. teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimo faktas yra įrodytas, pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą dėl neteisėtos žvejybos. Abu pareigūnai, matė karšio pagavimo faktą, turėjo jiems išduotus žiūronus. Stebėjimas vyko apie porą valandų. Žvejys gailėjosi dėl pažeidimo, teigė manęs, jog tai kitos rūšies žuvis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo pasikviestų liudytojų pozicija yra gynybinė, nėra pagrindo netikėti pareigūnais, mačiusiais padarytą pažeidimą.
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad pačių inspektorių parodymai nesutampa, vienas jų teigia matęs, jog tai buvo karšis pagautas užkabinamuoju būdu (už pilvo), kitas pareigūnas teigė, kad žuvis pagauta paprastai. Abu jie patvirtino, kad žuvis jau buvo negyva, nors abu teigė, kad nuo sužvejojimo momento, iki žuvies aptikimo valtyje praėjo mažiau nei valanda laiko. Jei karšis būtų buvęs pagautas regioninio parko teritorijoje, žvejai jo nebūtų paėmę, būtų žuvį paleidę. O jei ir būtų paėmę, tai ta žuvis per tokį trumpą laiką nebūtų nugaišusi. Liudytojai patvirtino, kad draudžiamoje vietoje žuvis nebuvo pagauta. Žala gamtai nebuvo padaryta, be to, karšis buvo jau išneršęs, tuo labiau pagautas leidžiamoje vietoje, draudimo žvejoti karšius pačioje pabaigoje. Nėra nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, todėl M. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nėra pagrindo taikyti neproporcingai didelę sankciją už abejotiną pažeidimą, todėl galėtų būti taikomas ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (vandens transporto priemonės savininkas) J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo valtį paskolino Kintų mstl. gyventojui – A. J. paprašius. Pastarasis yra jo gerai pažįstamų žmonių sūnus ir jam valtį skolina kelis kartus per metus. Skolindamas valtį neturėjo jokių žinių apie tai, kad planuojama neteisėta žvejyba. Suinteresuoto asmens nuomone, tikėtina, kad karšis buvo pagautas Sakučiuose, taip pat tikėtina, kad jį buvo galima sumaišyti su karosu, nes abi šios žuvys panašios. Valtis buvo įsigyta už 6 500 Lt, šiuo metu valties vertė siekia apie 1 800 Eur. Ši valtis jam yra reikalinga vykdant kaimo turizmo paslaugas.
6. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. P., (duomenys neskelbtini), parodė, kad gavo pranešimą, jog Atmatos upėje iš baltos valties trys vyrai gaudo starkus. Nuvykę į vietą, nuo kranto žiūronais stebėjo šiuos asmenis apie 2 valandas. Pamatė, kad valtyje žvejojo trys vyrai, vienas iš vyrų pagavo draudžiamą gaudyti žuvį – karšį ir jį įsidėjo į plastikinį maišelį. Tuomet priplaukė prie šios valties pamatė po M. B. kojomis pagautą žuvį. Ją pagavęs vyras aiškino, kad manė, jog jo pagauta žuvis yra raudė.
7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K., (duomenys neskelbtini), parodė, kad kolegos iš kranto stebėjo per žiūronus valtį ir iš jos žvejojusius asmenis Pasiėmę valtį priplaukė prie žvejų patikrino asmenis ir rado jų valtyje vieną karšį. Jis stebėjimo nevykdė, tik padėjo įleisti valtį ir priplaukė prie tikrinamos valties. Žvejys aiškino, kad nepažįsta žuvų, manė, kad tai karosas ar raudė. Negali pasakyti, ar buvo darytas vaizdo įrašas fiksuojant žuvies pagavimo faktą.
8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G., (duomenys neskelbtini), parodė, kad Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. S. gavo pranešimą, kad Atmatos upėje prie 7 bakeno iš baltos valties trys asmenys gaudo starkus. Viršininko pavedimu nuvyko prie įvykio vietos. Iš kranto per žiūronus stebėjo minėtus asmenis. Apie 15 val. matė, kaip vienas iš šių asmenų užkabinamuoju būdu pagavo karšį, kurį tuo metu žvejoti buvo draudžiama. Išsikvietus valtį, nuvyko prie laivo, buvo rasta neteisėtai pagauta žuvis – karšis, kuri jau buvo nugaišusi. Tuomet žvejai nesakė, kad šią žuvį pagavo kur nors kitur, jie sakė, kad nepažino, jog tai karšis, manė, kad kita žuvis.
9. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad iš J. G. pasiskolino valtį ir išplaukė žvejoti. Ties Sakučiais nuo kranto į valtį pasiėmė dar vieną sutiktą žveją (M. B.). Kadangi jam reikėjo į darbą jo draugas G. B., su kuriuo kartu žvejojo, paleido jį ant kranto prie tilto.
10. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad jis su A. J. nuvažiavo į Minijos kaimą pas J. G. pasiskolinti valtį. Su valtimi plaukė Minijos upe aukštyn link Sakučių. Ten sutiko ant kranto žvejojantį M. B.. Paklausus kaip jam sekasi, šis sakė pagavęs vieną karosą. Tuomet pasiūlė jam plaukti drauge žvejoti lydekų. M. B. pasiėmė savo meškerę, kuprinę ir įsėdo į valtį. Apie 7.30 val. paleido A. J. prie Kintų tilto ir toliau žvejojo Minijos upėje. Kadangi niekas nekibo, tai jie valtyje buvo atsigulę ir snaudė, kai staiga valtyje pasirodė pareigūnai, paprašė dokumentų ir pasakė, jog jie tariamai gaudė starkus. Jis paaiškino, kad buvo pagavęs lydeką, kurios dėl jos mažo dydžio neėmė, paleido į vandenį. M. B. parodė pareigūnams savo pagautą žuvį ir tuomet pareigūnai pasakė, kad tai karšis, ir ją konfiskavo, kartu su meškerėmis. M. B. aiškino pareigūnams, kad šią žuvį pagavo Sakučiuose, ten kur tokias žuvis gaudyti galima.
11. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Č. parodė, kad tą dieną prie Sakučių tilto anksti ryte apie 6-7 val. atvyko žvejoti, sutiko M. B., su juo pasikalbėjo ir toliau žvejojo. Matė, kad M. B. pagavo žuvį, galėjo būti plakį arba karšį.
12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad tą dieną atvažiavo prie upės susitikti su draugais pažvejoti. Atvežė pietus draugams M. B. ir G. B.. Jokios žuvies nematė laive, nesidomėjo, draugai sakė, kad jiems nekimba. Buvo minėję, kad pagavo Sakučiuose kažką, bet nesidomėjo. G. B. pagavo lydeką, bet ją paleido. Paskui M. B. pagavo ešerį, bet nežino, nematė, kur jį padėjo. Priplaukę inspektoriai pradėjo teigti, kad yra gaudomi starkai. Aiškino, kad tokios žuvies negaudė. Tada inspektoriai pradėjo tikrinti visus daiktus valtyje. Kažkur radę ištraukė maišelyje žuvį ir paklausė kieno čia karšis. Tuomet inspektoriai jo klausė, kur jis padėjo starkus, nusivedė prie mašinos viską ten išieškojo. Liepė palikti visus žvejybos įrankius prie mašinos, paaiškino, kad bus surašytas protokolas dėl pagauto karšio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo
13. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
14. M. B. veika jam surašytame administracinio nusižengimo protokole yra kvalifikuota pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (toliau – taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (aktuali šių taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01).
15. Minėtų taisyklių 12.4. punkte numatyta, kad draudžiama gaudyti atitinkamais laikotarpiais tam tikras žuvis ir vėžius, o 12.4.10 punktas detalizuoja, kad draudžiama gaudyti karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Pagautos žuvys ir vėžiai, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį (13 punktas).
16. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su tuo, kad draudžiamą žvejoti žuvį (karšį) 2019-05-20 pagavo draudžiamoje žvejoti vietoje – Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiame vandens telkinyje (Atmatos upėje) ir įrodinėjo, kad ta žuvis buvo pagauta kitoje vietoje (ant Sakučių tilto), kurioje jis žvejojo prieš įplaukiant į minėtą Nemuno deltos regioninio parko teritoriją.
17. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog M. B. kaltė dėl ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.
18. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. P., G. K. ir V. G. ((duomenys neskelbtini)) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad gavus pranešimą, jog Atmatos upėje trys vyrai gaudo starkus, apie dvi valandas buvo vykdomas jų stebėjimas nuo kranto (žiūronais), o užfiksavus (pamačius), kad vienas iš vyrų (t. y., M. B.) pagavo tuo metu draudžiamą gaudyti žuvį (karšį) ir jį įsidėjo į plastikinį maišelį, priplaukė prie žvejų valties šio fakto patikrinimui – karšį rado valtyje, po M. B. kojomis, laikomą plastikiniame maišelyje, protokolo surašymo metu M. B. nenurodė aplinkybės, kad draudžiama žuvis buvo pagauta kitoje vietoje, o aiškinosi, kad nepažino karšio, manė, jog tai karosas / raudė ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (2019-07-08 teismo posėdžio garso įrašo protokolas [nuo 01:50 iki 09:10 min.]; [nuo 09:45 iki 13:37 min.] ir 2019-07-17 teismo posėdžio garso įrašo protokolas [nuo 03:05 iki 20:05 min.] ir [nuo 20:40 iki 26:40 min.]).
19. Aptartus liudytojų (pareigūnų) parodymus iš esmės atkartoja ir 2019-05-22 tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės apie pagautos draudžiamos žuvies (karšio) pagavimo / įdėjimo ir laikymo plastikiniame maišelyje epizodus bei tuo metu užfiksuota M. B. gailėjimosi dėl pažeidimo aplinkybė (b. l. 5, 6, 7). Administracinio nusižengimo protokole taip pat išdėstytas M. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pagavęs žuvį jis pagalvojo, jog tai yra karosas ir dėl pažeidimo gailisi, jokių nuorodų apie kitą žvejybos vietą M. B. paaiškinime, kurį pastarasis 2019-05-20 patvirtino savo parašu, taip pat bnebuvo užfiksuota (b. l. 3-4).
20. Liudytojas A. J. tiriamo įvykio metu kartu su M. B. nežvejojo, todėl negalėjo patvirtinti / paneigti jokių karšio sugavimo aplinkybių (2019-07-08 garso įrašo protokolas [nuo 15:01 iki 18:00 min.]). Liudytojas G. B. parodė, kad M. B., sutiktas ant Sakučių tilto, įsėdo į jų valtį, taip pat įsidėjo meškerę ir kuprinę. Tačiau šis liudytojas konkrečių aplinkybių apie M. B. pagautą žuvį (karšį) nedetalizavo, taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti karšio pagavimo būtent prie Sakučių tilto (t. y. leidžiamoje žvejybos zonoje) aplinkybės – M. B. įlipant į valtį G. B. matė tik kuprinę, tačiau pačios žuvies tuo metu nematė, taip pat parodė, kad vėliau valtyje žuvys nekibo, o žvejai valtyje buvo atsigulę ir snaudė, tuomet į valtį įšoko pareigūnai bei rado vieną draudžiamą žuvį (2019-07-08 teismo posėdžio garso įrašo protokolas [nuo 19:01 iki 27:26 min.]). Liudytojas V. Č. parodė, kad tą dieną prie Sakučių tilto anksti ryte apie 6-7 val. atvyko žvejoti, sutiko M. B., su juo pasikalbėjo, iš tolo matė, kad M. B. pagavo kažkokią žuvį (2019-07-08 garso įrašo protokolas [nuo 27:56 iki 33:05 min.]). Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad tą dieną atvažiavo prie upės susitikti su draugais pažvejoti, atvežė pietus draugams, jokios žuvies laive nematė. M. B. žvejybos prieš vykstant į Atmatos upę nematė. Tačiau liudytojas R. M. patvirtino aplinkybę, kad inspektoriai, pradėję tikrinti visus daiktus valtyje karšį rado būtent plastikiniame maišelyje, tuomet paklausė, kieno tai karšis (2019-07-17 garso įrašo protokolas [nuo 27:08 iki 40:45min.]).
21. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį nusižengimą ir jį darantį asmenį (M. B.) matę visi trys pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo abejoti 2019-05-20 administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1196-2019 bei 2019-05-22 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, o taip pat liudytojų M. P., G. K. ir V. G. parodymais teisme. Šie pareigūnai buvo apklausti kaip liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo (ar turi) pagrindą apkalbėti M. B., t. y. duoti melagingus parodymus.
22. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą – 2019-05-20 15.50 val., Šyškrantės k., Šilutės r., Atmatos upėje vykdė žvejybą Nemuno deltos regioniniame parke, Atmatos upėje su spiningu iš motorinės valties Progres 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamu būdu sugavo tuo metu draudžiamą gaudyti žuvį – vieną karšį, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14) 10.; 10.1.; 11.2.; 12.4.; 12.4.10.; 13. Punktu, todėl jo veika pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai.
23. ANK 291 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) užtraukia baudą nuo 120 iki 200 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, neteisėtai sugautos žuvies kiekį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, apie kurią liudija ir baustumo administracine tvarka duomenys, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, M. B. skirtina minimali ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta 150 Eur bauda.
Dėl turto konfiskavimo
24. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).
25. Nustatyta, kad šioje byloj buvo paimti tokie nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonė: 1) spiningas „Manhetten“ su beinercine rite „Fuego“; 2) motorinės valties „Progres-4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“ Nr. (duomenys neskelbtini), irklai (4 vnt.), gelbėjimosi liemenės (3 vnt.), gelbėjimosi ratai (2 vnt.) bei inkarai (2 vnt.), kurie saugomi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos garaže (Pakalnės g. 60, Pakalnės k., Rusnės sen., Šilutės r.) (b. l. 5, 6, 9-10).
26. Už nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarytą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą (ANK 291 straipsnio 8 dalis). Pripažinus M. B. kaltu dėl administracinio nesižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje padarymo, be šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimo, taip pat konfiskuotini ir nusižengimo įrankiai, priklausantys M. B., t. y., spiningas „Manhetten“ su beinercine rite „Fuego“.
27. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, kaip nusižengimo padarymo priemonė taip pat paimta motorinė valtis „Progres-4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“ Nr. (duomenys neskelbtini), irklai (4 vnt.), gelbėjimosi liemenės (3 vnt.), gelbėjimosi ratai (2 vnt.) bei inkarai (2 vnt.), kurie nuosavybės teise priklauso ne nusižengimą padariusiam, bet kitam asmeniui – J. G. (b. l. 13, 14).
28. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus (tarp kurių patenka ir ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
29. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018 ir jos14 punktą).
30. Teismas šiuo atveju nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose išdėstytų sąlygų, būtinų konfiskuojant ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausant į turtą (pavyzdžiui, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, vandens transporto priemonės savininkas žinojo, kad valtis bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti; vandens transporto priemonė buvo perleista sudarius apsimestinį sandorį; vandens transporto priemonė perleista pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; vandens transporto priemonė buvo perleista juridiniam asmeniui, susijusiam su pažeidėju, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai ir kt.) egzistavimą. Priešingai, suinteresuotas asmuo (vandens transporto priemonės, pakabinamo variklio ir kitų priedų savininkas) J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo valtį paskolino Kintų mstl. gyventojui – A. J., kuriam paprastai valtį skolina kelis kartus per metus, skolindamas valtį neturėjo jokių įtarimų, kad ji galėtų būti panaudoja neteisėtai žvejybai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojų teismo posėdyje apklaustas A. J., kuris iš J. G. pasiskolinęs valtį, pats tiriamos žvejybos metu valtyje net nebuvo ir tiesiogiai nustatyto nusižengimo nematė.
31. Taigi teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vandens transporto priemonės savininko J. G. atsakomybę (žinojimą), panaudojant jos nuosavybę (vandens transporto priemonę) neteisėtų žvejybos veiksmų atlikimui, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimo) nustatytos sąlygos buvimo. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir institucija, byloje surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo, kaip administracinės poveikio priemonės, taikymo prielaidos šioje byloje nesusiklostė (ANK 29 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 8 dalis, 566 straipsnio 1 dalis).
32. Tokiu atveju, įvertinus suinteresuoto asmens, J. G. nurodytas aplinkybės, kad vandens transporto priemonė jam yra reikalinga ūkinės komercinės veiklos (kaimo turizmo paslaugoms) vykdymui, motorinė valtis „Progres-4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“ Nr. (duomenys neskelbtini), irklai (4 vnt.), gelbėjimosi liemenės (3 vnt.), gelbėjimosi ratai (2 vnt.) bei inkarai (2 vnt.), saugomi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos garaže, grąžinti teisėtam savininkui – J. G. šio nutarimo priėmimo dieną (636 straipsnio 4 ir 5 dalys).
33. Minėtų išvadų kontekste pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti ir apie vandens transporto priemonės (ir jos priedų) vertės išieškojimą iš pažeidėjo. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalyje ir gali būti taikomas tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Atitinkamai galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę nei ANK 29 straipsnis, nei kiti ANK straipsniai nenumato, o ANK nuostatos leidžia teismui taikyti BK nuostatas tik ANK nustatytais konkrečiais atvejais. Tokios pozicijos laikomąsi ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-07-17 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1020/2018 9 punktą ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą su spiningo „Manhetten“ bei beinercinės ritės „Fuego“, saugomų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos garaže, konfiskavimu.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 19101330629“).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motorinę valtį „Progres-4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Honda“ Nr. (duomenys neskelbtini), irklus (4 vnt.), gelbėjimosi liemenes (3 vnt.), gelbėjimosi ratus (2 vnt.) bei inkarus (2 vnt.), saugomus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos garaže, grąžinti teisėtam savininkui – J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šio nutarimo priėmimo dieną.
Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.