- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-759-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00291-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grafus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Magijos kvapas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magijos kvapas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grafus“ dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų uždraudimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje E. K., G. M. (R.), V. M. ir M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magijos kvapas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Grafus“ pateikti informaciją, kiek iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė pardavė smilkalų, supakuotų į pakuotę (stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu), nurodytą ieškinio 12 punkte ir ieškinio Prieduose Nr. 3, 4, ir gavo pajamų iš tokių pardavimų; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus – smilkalų, supakuotų į pakuotę (stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu), nurodytą ieškinio 12 punkte ir ieškinio Prieduose Nr. 3, 4, siūlymą parduoti ir pardavimą, įskaitant prekybą internetu, taip pat uždrausti atsakovei atlikti tokius veiksmus ateityje; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9 972,86 Eur žalai atlyginti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra namams skirtų kvapiųjų produktų – rankų darbo smilkalų, žvakių, namų kvepalų, eterinių aliejų, žymimų žymeniu SMELLS LIKE SPELLS, gamintoja. Jos produkcija pasižymi aukščiausia kokybe bei pakuočių, ekspozicijos dizainu, kurtu pasitelkiant dizainerius, kiekvienas SMELLS LIKE SPELLS produktas kuriamas remiantis tradiciniais receptais, grindžiamas įvairių tautų liaudies magijos žiniomis. Produkcija gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių rinkose, produktų pakuočių dizainas įvertintas tarptautinėse ir Lietuvos dizaino bei meno platformose, dizaino, taikomojo meno parodose, o SMELLS LIKE SPELLS žvakės ir smilkalai tapo Lietuvą reprezentuojančiais gaminiais. Vienas iš populiariausių SMELLS LIKE SPELLS produktų yra smilkalai. Tokio tipo smilkalai gaminami pagal senas Himalajų kalnų vietinių gyventojų tradicijas Nepale. Ieškovė, atradusi šiuos ypatingus smilkalus, jų pakuotei parinko ypatingą dizainą – stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu. Taip supakuoti smilkalai išlieka nepažeisti, pakuotė leidžia atsiskleisti jų natūraliam grožiui ir išlaikyti kvapiąsias savybes. Mėgintuvėlio formos smilkalų pakuotės prekių ekspozicijose statomos į ieškovės užsakymu sukurtus medinius stovus. 2020 m. ieškovė pateikė paraiškas dėl smilkalų pakuotės dizaino, prekių ženklo registracijos. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ieškovės produkcija buvo platinama prekybos tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės prekės buvo eksponuojamos tose pačiose ekspozicinėse lentynose kaip ir atsakovės prekės. Ieškovės bendradarbiavimas su prekybos tinklu „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio mėn. buvo nutrauktas ir per šį parduotuvių tinklą SMELLS LIKE SPELLS produktai nuo 2020 kovo mėn. nebėra platinami. Ieškovės produktų platinimo „(duomenys neskelbtini)“ tinkle laikotarpiu (2019 m.) atsakovė prekiavo tik žvakėmis, smilkalų negamino ir nepardavinėjo. 2020 m. spalio 15 d. ieškovė pastebėjo, kad parduotuvių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvėje atsirado lentyna (praplėstas prekių asortimentas) su atsakovės gaminamais produktais, kurie eksponuojami naudojant tokį patį išdėstymą ir stilių, kurį naudoja ieškovė. Taip pat tarp produktų atsirado naujas produktas – smilkalai, supakuotas į identiškas pakuotes kaip SMELLS LIKE SPELLS smilkalai. Tokios pačios pakuotės ir eksponavimas naudoti ir 2020 m. spalio mėn., Kaune vykusios parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metu, taip pat pristatant produktus internete ir socialiniuose tinkluose.
3. Ieškovės teigimu, naujos prekės atsiradimas yra neatsitiktinis, tikėtina, jog ieškovei nutraukus smilkalų tiekimą į prekybos tinklą „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė, reaguodama į atsiradusį poreikį, išleido į rinką ir pradėjo tiekti prekybos tinklui „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės produkto pakaitalą, tiksliai imituojantį ieškovės produktus. Atsakovė, parduodama smilkalus, supakuotus į pakuotę (stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu), pažeidžia ieškovės įregistruotus Europos Sąjungos (toliau – ir ES) dizainą ir prekių ženklą bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukelia ieškovei žalą. Ieškovei priklauso turtinės autorių teisės į šiuos autorių teisių objektus: smilkalų pakuotes, ieškovės smilkalų ekspozicinius stendus, smilkalų pakuočių pristatymą internete (nuotraukos). Šie objektai laikytini originaliais taikomosios dailės kūriniais, taigi, atsakovė pažeidžia ieškovei priklausančias turtines autorių teises – neteisėtai atgamina ieškovei priklausančius kūrinius, juos platina, taip pat padarė juos viešai prieinamus internete.
4. Ieškovė autorių teisių pažeidimo faktą grindžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 15 straipsnio nuostatomis. Dėl dizaino ir prekių ženklo savininko teisių pažeidimų nurodė, jog ieškovei priklausanti smilkalų pakuotė yra registruotas ES dizainas bei ES prekių ženklas. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė nurodo, jog atsakovė kopijuodama ieškovės kūrybinės veiklos rezultatus ne tik pažeidžia ieškovės turtines teises į kūrinius, bet ir, prekiaudama nukopijuotais gaminiais, nesąžiningai konkuruoja su ieškove. Vadovaujasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 punkto nuostatomis. Vertindama atsakovės, kuri veikia toje pačioje rinkoje ir tiesiogiai konkuruoja su ieškove, veiksmus, ieškovė nurodo, jog atsakovė atlieka dviejų rūšių nesąžiningos konkurencijos veiksmus – savavališkai naudoja ieškovės žymenis bei imituoja ieškovės gaminius. Ieškovė smilkalų pakuotę naudoja kaip ieškovės gaminamos produkcijos (smilkalų) žymenį su skiriamuoju požymiu. Smilkalų pakuotė tapo ne tik vieną iš ieškovės produktų – smilkalus – individualizuojančiu žymeniu, bet įgijo sąsają su ieškove kaip ypatingos namų kvapų produkcijos gamintoju. Atsakovės smilkalų pakuotė yra nukopijuota ir panaši į ieškovės pakuotę. Esant panašumui, vartotojai, susidūrę su taip supakuotais smilkalais, neišvengiamai suklys dėl jų šaltinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus – smilkalų, supakuotų į pakuotę (stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu), siūlymą parduoti ir pardavimą, įskaitant prekybą internetu, taip pat uždrausti atsakovei atlikti tokius veiksmus ateityje. Kitą civilinės bylos dalį sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomi argumentai, jog autorių teisių objektu laikytina ieškovės smilkalų pakuotės idėja, ieškovės smilkalų ekspoziciniai stendai, smilkalų pakuočių pristatymas internete (nuotraukos) neatitinka originalumo reikalavimų. Ieškovė, remiasi specialistės M. K. išvada, kurioje nurodoma, kad SMELLS LIKE SPELLS smilkalų pakuotės, prekių išdėstymo stendai gali būti laikomi originaliais kūriniais kaip visuma, nors atskiros sudedamosios dalys ir nėra originalaus dizaino arba yra originalios tik iš dalies. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytoje išvadoje stinga asmeninio indėlio ir individualios kūrybos detalizavimo, kas leistų identifikuoti su niekuo kitu nesupainiojamus požymius, kurių pagrindu nurodomą ieškovės kūrinius leistų išskirti iš kitų panašios rūšies kūrinių.
7. Tačiau, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, to paties produkto pakavimui naudodama iš esmės analogišką į ieškovės naudojamą pakuotę smilkalams, kuri yra ieškovei priklausantis Europos Sąjungos dizainas ir ieškovei priklausantis Europos Sąjungos prekių ženklas. Teismo nuomone, atsakovės pateikiami argumentai dėl pakuočių skirtumų, kaip aiškiai skiriamojo požymio, vertintini kritiškai, nes stiklinių mėgintuvėlių skirtumai formos, dydžio, briaunų aspektu, iš esmės yra mažareikšmiai. Byloje nėra ginčo, kad naudojamos etiketės turinio prasme yra skirtingos, tačiau ieškovės vertinimu panašių spalvų naudojimas didina klaidinimo tikimybę. Atsakovė tuo tarpu teigia, kad ieškovės tekstas pateikiamas šviesiame fone, o atsakovės atvirkščiai tamsiame fone, kas lemia akivaizdų tų pačių produktų gamintojų atskyrimą. Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuris remiasi konkurencijos pažeidimu, turi įrodyti, kad žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją ir lemiama reikšmė teikiama visuminiam įspūdžiui, kurį žymuo palieka visuomenei. Ieškovė, laikosi pozicijos, kad atsakovės smilkalų pakuotė yra nukopijuota ir panaši į ieškovės pakuotę. Šios pakuotės atrodo klaidinančiai panašios, nes žinių apie tokio pobūdžio prekes turintis vartotojas prekę identifikuos pagal dominuojančius požymius, formuojančius originalų vaizdų – skaidrių mėgintuvėlio formos pakuotę, rankų darbo smilkalus, bei eksponavimo įrangą. Etiketė, anot ieškovės, šiuo atveju yra nedominuojantis požymis, kuris papildo bendrą vaizdų. Abiejų produktų etiketės panašių matmenų, stiliaus bei spalvinio sprendimo. Skirtumai pastebimi tik detaliau studijuojant produktų informaciją ant etiketės, todėl vertinant produktą su etikete galima daryti išvadą dėl klaidinančio panašumo, dėl kurio vartotojai susidūrę su taip supakuotais smilkalais, neišvengiamai suklys dėl jų šaltinio.
8. Teismo vertinimu, atsakovės pateikimas rinkai smilkalų iš esmės analogiškoje pakuotėje, kurią naudoja ieškovė, gali lemti vartotojų klaidinimo galimybę. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju naudojama skirtinga etiketė klaidinimo neeliminuoja, nes kopijuojant ieškovės pakuotę tiems patiems produktams, sukeliamas bendras įspūdis, jog tai gali būti ieškovės produktas. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir ieškovės pateikti visuomenės apklausos rezultatai, pagal kuriuos 70 procentų respondentų nurodė, kad smilkalų pakuotės jiems atrodo panašios, o 44 procentai nurodė, jog nesugebėtų atskirti pakuočių, nes jos atrodo klaidinamai panašios.
9. Teismo vertinimu, atsakovė pasinaudojo tuo, kad ieškovė pasitraukė iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos tinklo, ir pradėjusi prekiauti tuo pačiu produktu klaidinančiai panašioje pakuotėje, iš esmės sumažino ieškovės konkurencines galimybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grafus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad žymenys, saugomi pagal prekių ženklų teisę, gali būti ginami ir prekių ženklų teisės, ir konkurencijos teisės pagrindu, tačiau pagrindinis prekių ženklų savininko teisių apsaugos instrumentas yra prekių ženklų teisė. Aplinkybių, lemiančių būtinybę nagrinėjamoje byloje taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pripažinimo, nėra. Ieškovas nagrinėjamoje byloje savo teisių pažeidimą siejo būtent su jo, kaip registruoto Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 018329101 ir registruotojo Bendrijos dizaino Nr. 008221436-0001, savininko, išimtinėmis teisėmis į pakuotę kaip erdvinį prekių ženklą, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, nei prekių ženklo, nei dizaino savininko teisių pažeidimo nenustatė. Sprendimo motyvai, kad apeliantė tam pačiam produktui naudodama iš esmės analogišką pakuotę atlieka draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, yra nesuderinami su Lietuvos apeliacinio teismo suformuota Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo praktika ir akivaizdžiai jai prieštarauja.
10.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės smilkalų pateikimas rinkai iš esmės analogiškoje pakuotėje (talpykloje), kurią naudoja ieškovė, gali lemti vartotojų klaidinimo galimybę. Teismas mėgintuvėlio formos skaidrią stiklinę tarą su natūralaus kamščio formos ir tekstūros kamščiu ydingai laikė skiriamąjį požymiu turinčiu ieškovės žymeniu. Bespalvis, į laboratorinį mėgintuvėlį panašus indas, kuriam vidutinis vartotojas suteikia taros funkciją, neleidžia identifikuoti prekės kaip pagamintos konkrečios įmonės. Painiavai tarp konkuruojančių ūkio subjektų konstatuoti nėra pakankama nustatyti, jog tiek ieškovės, tiek apeliantės naudojamos pakuotės turi bendrą elementą. Įvertinus tai, kad rinkoje apie produkto kilmę ar jo išskirtinumą yra įprasta spręsti pagal etiketes, jų grafinį dizainą, smilkalų talpyklų painiavos sukėlimas turėjo būti vertinamas būtent pagal nesutampančius jų elementus, vertinant šių elementų įtaką bendram pakuotės sukuriamam suvokimo įspūdžiui. Vizualiai matomi šias etiketes sudarančių kvalifikacinių požymių: spalvų gama, prekių ženklų žodiniai ir grafiniai elementai ir kita simbolika, savybių skirtumai, vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo smilkalų pakuočių etiketės yra absoliučiai skirtingos ir negali sukelti Konkurencijos įstatymo prasme teisiškai reikšmingo klaidinimo. Atskirai (ne pagal specialų ieškovės dizainą) gaminamų, siūlomų ir plačiai pritaikomų standartizuotų neutralių stiklo talpyklų forma Konkurencijos įstatymo normomis negali būti monopolizuojama.
10.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai yra pakankami patvirtinti nesąžiningos konkurencijos instituto taikymo sąlygas. Pagal ieškovės užsakymu atliktą šalies gyventojų tyrimo dėl smilkalų pakuočių panašumo vertinimo ataskaitos duomenis, tyrimo metu respondentams buvo užduotas menamas klausimas – ,,Jei prekės (smilkalai) būtų supakuoti į tokias pakuotes (stiklinį mėgintuvėlį su kamštiniu dangteliu), ar sugebėtumėte neklystamai atskirti vieno pardavėjo prekes nuo kito?“, – kas patvirtina, kad visuomenės nuomonės apklausa yra tendencinga. Nepaisant to, kad tiek lyginamų elementų išskyrimas, tiek klausime pateikta tiesioginė atsakymą menanti užuomina (nuoroda į klaidinimą) galėjo paveikti apklausos rezultatus, jos ataskaitos duomenimis, didesnė dalis (49 proc.) respondentų manė, jog pakuotės yra skirtingos. Taigi, pateiktos apklausos rezultatai, priešingai nei nurodyta skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, ne patvirtina, o paneigia visuomenės klaidinimo ir painiavos tikimybę. Visuomenės nuomonės apklausa yra atlikta metodologiškai neteisingai. Lyginamos pakuotės buvo rodomos viename kompiuterio ekrane, pakuotės buvo lyginamos ne tokios, kokios yra faktiškai naudojamos (ieškovės pakuotė buvo lyginama be ženklinimo lapelio, kuris tvirtinamas prie pakuotės raišteliu).
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Magijos kvapas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Apeliantė nekorektiškai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-414-823/2016. Konkurencijos teisė prekių ženklų savininko teisėms ginti gali būti taikoma tada, kai konkretaus atvejo prekių ženklų teisė neapima, arba padarytas pažeidimas peržengia prekių ženklų teisės reguliavimo ribas. Lygiai taip pat iš konteksto išimdama vieną sakinį apeliantė cituoja ir kitą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.
11.2. Ieškovės pozicija nuo pat pretenzijos atsakovei pateikimo rėmėsi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimu. Atsakovės veiksmai pasireiškė būtent kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kuriuos charakterizuoja tai, kad atsakovė, būdama ieškovės konkurente, žinodama apie ieškovės gaminamus smilkalus ir jų pakuotę, taip pat apie tai, jog ieškovė pasitraukė iš prekybos tinklo ,,(duomenys neskelbtini)“, sąmoningai siekdama panašumo su ieškovės gaminamais smilkalais, pagamino ir į rinką išleido (įskaitant per prekybos tinklą ,,(duomenys neskelbtini)“) smilkalus, kurių pakuotė nukopijuota nuo ieškovės ir imituoja ieškovės gaminamus smilkalus.
11.3. Veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, numatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkte, ir tada, kai jiems atlikti naudojamas panašus įregistruotas prekių ženklą žymuo, ir tada, kai naudojamas panašus į neregistruotą skiriamąjį požymį turintį žymenį žymuo. Galimos situacijos, kai net ir nesant pažeidimo prekių ženklų teisės požiūriu, veiksmai, pasireiškiantys žymenų naudojimu ar gaminių imitavimu, bus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Tą aiškiai yra nurodęs kasacinis teismas: pažeidimo nebuvimas pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą savaime nereiškia, kad negali būti pažeidimo pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamas platesnis teisinių santykių spektras. Vertinant atsakovės, kuri veikia toje pačioje rinkoje ir tiesiogiai konkuruoja su ieškove, veiksmus nurodyto teisinio reguliavimo ir jo taikymo praktikos požiūriu, akivaizdu, kad atsakovė atlieka dviejų rūšių nesąžiningos konkurencijos veiksmus – savavališkai naudoja ieškovės žymenis ir imituoja ieškovės gaminius.
11.4. Teismas nesirėmė stiklinių talpyklų (be etikečių) panašumu. Priešingai, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pateikimas rinkai smilkalų iš esmės analogiškoje pakuotėje, kurią naudoja ieškovė, gali lemti vartotojų klaidinimo galimybę. Nagrinėjamu atveju naudojama skirtinga etiketė klaidinimo neeliminuoja, nes kopijuojant ieškovės pakuotę tiems patiems produktams, sukeliamas bendras įspūdis, jog tai gali būti ieškovės produktas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose išsamiai pasisakė dėl jos naudojamų smilkalų pakuočių skiriamojo požymio ir pateikė skiriamąjį požymį patvirtinančius įrodymus. Kad ieškovės naudojama pakuotė turi skiriamųjų savybių, patvirtina ir pakuotės kaip prekių ženklo registracija.
11.5. Teismas nepripažino, kad visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai yra pakankami patvirtinti nesąžiningos konkurencijos instituto taikymo sąlygas, o, nustatęs kitas sąlygas atsakomybei už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikyti, rėmėsi šiais tyrimo rezultatais kaip įrodymu, patvirtinančiu painiavos rinkoje aplinkybę.
11.6. Atsakovės naudojamos pakuotės panašumą į ieškovės naudojamą pakuotę ir dėl šio panašumo kylančią painiavą, ieškovė įrodinėjo remdamasi įvairiais įrodymais – specialistės išvada, visuomenės nuomonės apklausa ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. spalio 31 d. buvo įregistruotas Bendrijos dizainas Nr. 008221436-0001, savininkai – M. B., V. M..
4. 2021 m. vasario 20 d. buvo įregistruotas Bendrijos prekių ženklas Nr. 018329101 SMELLS LIKE SPELLS, priskirtas 3 kategorijos prekėms, savininkai – M. B., V. M..
5. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 177-20-49 konstatuota, jog 2020 m. spalio 22 d. 11:10 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lentynoje buvo sudėti smilkalai, faktinė būklė užfiksuota fotonuotraukomis.
6. Paveiksluose Nr. 1, 2, 3, 4, 5 užfiksuota, kad parduotuvės lentynoje sustatyti smilkalai, esantys stiklinėse mėgintuvėlio formos pakuotėse, kurie sustatyti mediniame stove.
7. Paveiksle Nr. 6 užfiksuotas stiklinės smilkalų pakuotės fragmentas: „Pagaminta: Nepalas. Supakuota: UAB „Grafus“ (duomenys neskelbtini). +370 600 56347“.
Žemesnės instancijos teismas
8. Paveiksle Nr. 7 užfiksuota smilkalų pakuotė.
10. Tarp V. M., M. B. (licenciarų) ir UAB „Magijos kvapas“ (licenciatas) 2021 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Prekių ženklo ir dizaino licencijos sutartis, pagal kurią šalys, atsižvelgdamos į tai, kad visu laikotarpiu nuo prekių ženklų registracijose ir dizaino registracijoje nurodytų objektų sukūrimo / atsiradimo, šiais objektais išimtinėmis sąlygomis naudojosi licenciatas ir siekdamos raštu patvirtinti ankstesnio žodinio susitarimo sąlygas, sudarė sutartį, pagal kurią licenciarai suteikia išimtinę licenciją licenciatui naudoti prekių ženklus ir dizainą visose registracijų galiojimo teritorijose sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties šalys sulygo, kad licenciatas turi teisę naudoti prekių ženklą ir dizainą bet kokioje vykdomoje veikloje. Sutartis įregistruota ESINT 2022 m. sausio 11 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atliko Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Apeliantės vertinimu, aplinkybių, lemiančių būtinybę nagrinėjamoje byloje taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pripažinimo, nėra. Sprendimo motyvai, kad apeliantė, tam pačiam produktui naudodama iš esmės analogišką pakuotę, atlieka draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, yra nesuderinami su Lietuvos apeliacinio teismo suformuota Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo praktika ir akivaizdžiai jai prieštarauja.
12. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė klaidingai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Sutiktina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad žymenys, saugomi pagal prekių ženklų teisę, gali būti ginami ir prekių ženklų teisės, ir konkurencijos teisės pagrindu, o pagrindinis prekių ženklų savininko teisių apsaugos instrumentas yra prekių ženklų teisė, tačiau kartu praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai įregistruoto prekių ženklo savininko teisių gynyba galima tiek pagal prekių ženklų teisę, tiek pagal konkurencijos teisę, konkurencijos teisė yra išimtinė priemonė, taikoma subsidiariai, kai remtis vien prekių ženklų teise pažeistoms teisėms ginti nėra pakankama. Konkurencijos teisė prekių ženklų savininko teisėms ginti gali būti taikoma tada, kai konkretaus atvejo prekių ženklų teisė neapima, arba padarytas pažeidimas peržengia prekių ženklų teisės reguliavimo ribas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-823/2016). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė turėjo teisę gintis, o teismas priimti sprendimą, vadovaujantis ir Konkurencijos įstatymo nuostatomis.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Pastaroji sąlyga išreiškia neigiamus nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos padarinius, tačiau šiuo atveju nėra būtina įrodyti realios kilusios žalos – užtenka tik tokių neigiamų pasekmių tikimybės. Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020).
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pabrėžęs, kad pagal Konkurencijos įstatymo komercinių žymenų savininkų interesai yra saugomi ir ginami, visų pirma, nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų, sukeliančių painiavos su prekių ženklu, ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antra, nuo veiksmų, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę. Tačiau abiem atvejais prekių ženklo ar kito komercinio žymens savininko interesai yra ginami, jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020).
15. Siekiant nustatyti, ar buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, turi būti įvertinama, ar ieškovių komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad, nustatant komercinio žymens skiriamojo požymio savybę, pagal analogiją taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl prekių ženklo skiriamojo požymio savybės vertinimo.
16. Ar žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją, nustatoma kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio buvimo, lemiama reikšmė turi būti teikiama visuminiam įspūdžiui, kurį žymuo palieka visuomenei, o ne atskirų jo detalių analizei. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodyti aplinkybę, ar žymuo turi skiriamąjį požymį, turi asmuo, kuris remiasi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
17. Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas siejant su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014 ir jose nurodyta praktika).
18. Prekių ženklas skiriamąjį požymį gali būti įgijęs ir dėl naudojimo. Kita vertus, prekių ženklas, kuris ilgą laiką naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų toms pačioms prekėms ar paslaugoms žymėti, gali ir prarasti savo skiriamąsias savybes, tapti visuotinai žinomas ir įgyti bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010).
19. Prekių ženklo skiriamasis požymis, įskaitant įgytąjį dėl naudojimo, pirma, turi būti vertinamas prekių ar paslaugų, kurios žymimos prekių ženklu, atžvilgiu ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į preziumuojamą paprasto, pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus atitinkamų prekių ir paslaugų kategorijos vartotojo suvokimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 7 d. prejudicinis sprendimas byloje C-353/03 ir jame nurodyta praktika; 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16 28).
20. Ieškovė teikė įrodymus byloje, siekdama pagrįsti, kad jai priklausančio prekių ženklo žodinis elementas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, nurodė, kad SMELLS LIKE SPELLS produktai gerai žinomi ir puikiai vertinami rinkoje: ieškovė dalyvauja prestižinėse namų (Home and Decor) prekėms skirtose parodose, gaminiai puikiai žinomi ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Čekijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Danijos, Japonijos vartotojams, produktų pakuočių dizainas įvertintas tarptautinėse ir Lietuvos dizaino bei meno platformose, dizaino, taikomojo meno parodose. Vienas iš SMELLS LIKE SPELLS produktų – smilkalai, gaminami pagal senas Himalajų kalnų vietinių gyventojų tradicijas Nepale. Ieškovė smilkalų pakuotei parinkusi pakuotę – stiklinį mėgintuvėlį su kamščio dangteliu. Kaip nurodo ieškovė, toks derinys – mėgintuvėlio pakuotė smilkalams – iki ieškovės pakuotės atsiradimo rinkoje (2015 m.) nebuvo žinoma ir naudota. Tam pagrįsti ieškovė pateikė dizaino specialistės M. K. išvadą, kuri, atsakydama į klausimą, ar iki SMELLS LIKE SPELLS smilkalų išleidimo į rinką tokios pačios pakuotės buvo naudojamos, nurodė, jog remiantis informacija, kurią surinko, tokios pakuotės smilkalams nebuvo naudojamos arba buvo naudojamos labai retai tiek užsienio, tiek ir Lietuvos rinkoje. Pažymėtina, kad atsakovė teismui pateikė Google paieškos „smilkalai mėgintuvėlyje“ (angl. incenses in the test tube) rezultatus, iš kurių matyti, kad užsienio rinkoje tokio pobūdžio pakuotė smilkalams yra naudojama, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų nepakanka, jog atsakovė atsikirstų į ieškovės teiginius, kad toks derinys – mėgintuvėlio pakuotė smilkalams – iki ieškovės pakuotės atsiradimo rinkoje (2015 m.) nebuvo žinoma ir naudota, kadangi iš pateiktų paieškos rezultatų nėra aišku, nei kokioje rinkoje, nei nuo kada tokią pakuotę naudoja kiti smilkalų gamintojai / tiekėjai.
21. Be kita ko, ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad 2016 m. konkurse „Geras dizainas“ ieškovės gaminių pakuočių dizainas, įskaitant smilkalų pakuotės dizainą, gavo geriausio metų dizaino įvertinimą, ieškovės dizainas eksponuojamas kaip geriausio lietuviško dizaino pavyzdys rengiamose dizaino parodose (2020 m. Dizaino savaitė). Taip pat ieškovės pakuočių dizainas buvo įtrauktas į Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje rengtą parodą „Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas 1918–2018“, skirtą Lietuvos šimtmečiui paminėti. Taip pat ieškovė 2020 m. pateikė paraiškas dėl smilkalų pakuotės registracijos: 2020 m. spalio 31 d. pateikta paraiška dėl Europos Sąjungos dizaino (Europos Sąjungos dizainas užregistruotas, Nr. 008221436-0001) ir Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos (Europos Sąjungos prekių ženklas užregistruotas, registracijos Nr. 018329101, registruota 3 klasės prekėms: eteriniai aliejai ir aromatiniai ekstraktai; kosmetika; parfumerija ir kvepalai; kieto pavidalo kvepalai; kvapieji mišiniai [kvepalai]; smilkalai; oro kvėpinimo preparatai; tualeto reikmenys). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl ieškovės platinamų smilkalų, įpakuotų stikliniame mėgintuvėlyje su kamščiu, išskirtinumo, ir sąsajos būtent su SMELLS LIKE SPELLS tiekiama produkcija.
22. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas mėgintuvėlio formos skaidrią stiklinę tarą su natūralaus kamščio formos ir tekstūros kamščiu ydingai laikė skiriamąjį požymiu turinčiu ieškovės žymeniu. Apeliantės teigimu, bespalvis, į laboratorinį mėgintuvėlį panašus indas, kuriam vidutinis vartotojas suteikia taros funkciją, neleidžia identifikuoti prekės kaip pagamintos konkrečios įmonės. Painiavai tarp konkuruojančių ūkio subjektų konstatuoti nėra pakankama nustatyti, kad tiek ieškovės, tiek apeliantės naudojamos pakuotės turi bendrą elementą, todėl įvertinus tai, jog rinkoje apie produkto kilmę ar jo išskirtinumą yra įprasta spręsti pagal etiketes, jų grafinį dizainą.
37. Kaip jau minėta pirmiau, dėl skiriamojo požymio buvimo, lemiama reikšmė turi būti teikiama visuminiam įspūdžiui, kurį žymuo palieka visuomenei, o ne atskirų jo detalių analizei. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės naudojama skirtinga etiketė klaidinimo neeliminuoja, nes kopijuojant ieškovės pakuotę tiems patiems produktams, sukuriamas bendras įspūdis, jog tai gali būti ieškovės produktas. Palyginus ieškovės ir atsakovės pakuotes matyti, kad naudojamos skirtingų spalvų ir šiek tiek skirtingo dydžio etiketės, vertinant jas visos pakuotės visumoje, kas niekaip neapsprendžia ginčo pakuočių išskirtinumo, nulemiančio skirtingą bendrą įspūdį. Pritartina ieškovės teiginiams, kad skirtumai pastebimi tik detaliau studijuojant produktų ar skaitant informaciją ant etiketės, todėl, vertinant produktą su etikete, galima daryti išvadą dėl klaidinančio panašumo, dėl kurio vartotojai susidūrę su taip supakuotais smilkalais, galimai suklys dėl jų šaltinio.
38. Be kita ko, pirmiau minėtoje dizaino specialistės M. K. išvadoje yra pateikta bendra specialistės išvada, kad atsakovės kūrinys ir ieškovės kūrinys yra klaidinamai panašūs. Tai, specialistės teigimu, lemia bendros formos struktūros, kompozicijos, sukuriamo įvaizdžio bei išsiskiriančių detalių, tokių kaip skaidri mėgintuvėlio formos tara, kamštis, produktas taroje, bendrais spalviniais sprendimai, eksponavimo įrangos klaidinantis panašumas. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti ieškovės pateiktą išvadą, jokių kitų įrodymų teismui nepateikė, o apsiribojo tik Google paieškos rezultatų pateikimu (CPK 178 straipsnis).
39. Tai, kad atsakovės gaminiai kelia suklaidinimo tikimybę, ieškovė įrodinėjo ir visuomenės apklausa, pagal kurią 70 procentų respondentų nurodė, jog smilkalų pakuotės jiems atrodo panašios, o 44 procentai nurodė, kad nesugebėtų atskirti pakuočių, nes jos atrodo klaidinamai panašios. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėta apklausa nėra pakankama patvirtinti nesąžiningos konkurencijos instituto taikymo sąlygas. Taip pat apeliantė kritikuoja apklausai pateiktus klausimus, teigdama, jog jie yra menami.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės nuomonės apklausos, atliktos tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu (internetinė apklausa) būdu, gali būti (ir yra) vienas iš įrodymų byloje, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (ne)buvimo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be abejo, teismas išvadą dėl galimybės suklaidinti vartotoją daro remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais dėl visuomenės nuomonės apklausai pateikto klausimo formulavimo tendencingumo, kadangi visuomenės apklausai buvo pateiktas atviri klausimai („Ar šios smilkalų pakuotės jums atrodo panašios? Jei prekės (smilkalai) būtų supakuoti į tokias pakuotes (stiklinį mėgintuvėlį su kamštiniu dangteliu), ar sugebėtumėte neklystamai atskirti vieno pardavėjo prekes nuo kito?“), be jokių atsakymą menančių užuominų. Apeliantės teiginiai, kad visuomenės nuomonės apklausa yra atlikta metodologiškai neteisingai, lyginamos pakuotės buvo rodomos viename kompiuterio ekrane, pakuotės buvo lyginamos ne tokios, kokios yra faktiškai naudojamos (ieškovės pakuotė buvo lyginama be ženklinimo lapelio, kuris tvirtinamas prie pakuotės raišteliu), yra pagrįsti tik subjektyviu apeliantės vertinimu. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktos apklausos rezultatais, turėjo teisę teismui teikti ieškovės pateiktos apklausos rezultatus paneigiančias apklausas, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).
41. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ginčo pakuočių skirtumai nėra pakankami, kad atsakovės smilkalams naudojama pakuotė (stiklinis mėgintuvėlis su kamščio dangteliu), sudarytų skirtingą bendrą įspūdį informuotam vartotojui, todėl įvertinus šias aplinkybes bei faktinę situaciją dėl ieškovės pasitraukimo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ tinklo ir jos prekių pakeitimo atsakovės prekėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu jas vertino pirmosios instancijos teismas, ir padaryti kitokią išvadą, todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
44. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punktas), ieškovei iš apeliantės priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magijos kvapas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.