- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-31-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8549-907/2015, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovei UAB „Automalonė“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį ir nesąžiningų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, prašydamas, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Automalonė“ ardyti dalimis, perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti daiktines teises į 2004 m. gamybos automobilį „Audi A6“, kėbulo identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti nebloginant automobilio būklės nedelsiant perduoti automobilį pirkėjui A. J. kartu su automobilio registracijos dokumentais ir automobilio rakteliais, automobilį pristatant ieškovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė būsimam galbūt jam palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovo vertinimu, reikia užtikrinti jo, kaip vartotojo pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieškovo A. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas su tuo pačiu reikalavimu kreipėsi į teismą 2015-08-15, o 2015-08-27 pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau jau 2015-09-07 vėl pateikė teismui ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį ir nesąžiningų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, kad reiškiant savo reikalavimus ieškovo procesinis elgesys yra nenuoseklus, jo pozicija nepastovi, atsiimdamas ieškinį ieškovas nemanė, kad jo teisės yra pažeistos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie blogą atsakovės turtinę padėtį, nenurodė aplinkybių, dėl kurių laikinosios apsaugos priemones būtų būtina taikyti, dėl ko atsakovė būtų suinteresuota pabloginti ginčo automobilio būklę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) A. J. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat priimti naujus įrodymus. Atskirajame skunde teigia, kad yra nuoseklus, jo pozicija nesikeičia, ir pakartotinį kreipimąsi į teismą lėmė atsakovės vadovo nesąžiningi veiksmai. Tvirtina, kad neturėjo įrodinėti blogos atsakovės turtinės padėties, kadangi pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus. Apelianto vertinimu, teismas nebuvo aktyvus, preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo ir nesivadovavo bendraisiais teisės principais.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) A. J. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo ieškinį grindžia pridėtais dokumentais (automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, išrašais iš sąskaitos, mokėjimo nurodymais ir pan.), ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-26 paklausimu kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydamas pateikti teismui 2015-09-17 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Automalonė“ pardavė atsakovei UAB „Transkaras“ automobilį, t. y. teismo nustatyta po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, automobilis atsakovės UAB „Automalonė“ buvo parduotas, dėl to pasunkėjo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Akivaizdu, kad egzistavo ir antroji sąlyga, kurioms esant teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina.
Pritartina apelianto nuomonei, kad ieškovui reiškiant neturtinio pobūdžio reikalavimus ir prašymą taikyti neturtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones, jam nereikėjo įrodinėti atsakovės prastos finansinės padėties, taip pat ieškovo pozicijai, jog pakartotinis ieškovo kreipimasis į teismą pats savaime neparodo jo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Tačiau, kaip minėta, atsakovė UAB „Automalonė“ 2015-09-17 pardavė automobilį UAB „Transkaras“, t. y. UAB „Automalonė“ šiuo metu nėra ginčo automobilio savininkė, todėl ieškovo pradinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Automalonė“ atžvilgiu tenkinimas neteko jokios teisinės reikšmės. Be to, Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. spalio 5 d. nutartimi iš dalies tenkinus ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavus atsakovės UAB „Transkaras“ nuosavybės teise priklausantį ginčo automobilį, teismas šioje byloje negali retrospektyviai iš esmės išspręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas atskiruoju skundu apskundė Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismas) įvertins, ar byloje nebuvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį.