- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-562-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Advokatai
- Vytautas Kupci
1 S – 562 – 491 / 2015 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Ramūnui Pačebutui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), anksčiau teisto,
gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundą dėl 2015 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam M. P. paskyrė suėmimą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso ar daryti naujus nusikaltimus, vien todėl, kad jis kategoriškai neigia savo kaltę dėl inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo, buvo paskelbta jo paieška, nėra duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį. Pabrėžia, kad kardomoji priemonė skirta apsiribojant tik kito įtariamojo A. Ž. parodymais, kurie, anot gynėjo, negali būti vertinami pakankamais bei patikimais. Pažymi, kad A. Ž. jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėm už analogišką veiką, o esamoje situacijoje nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, todėl siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, siekia atsakomybę ar didesnę jos dalį perkelti kitam asmeniui. Be to, A. Ž. parodymai prieštarauja kito įtariamojo L. Š. parodymams, kad ne M. P. į A. Ž. automobilį įdėjo ryšulį, kuriame buvo narkotinė medžiaga, to pats A. Ž.. Gynėjas atkreipia dėmesį į operatyvinius duomenis, gautus iki įtariamųjų sulaikymo, kadangi pareigūnų pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys tik apie tai, kad A. Ž. gauna narkotines medžiagas iš R. Ž.. Tarnybinis pranešimas apie įtariamojo M. P. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje surašytas po kito įtariamojo A. Ž. parodymų bei remiantis telefoniniais pokalbiais, apie kuriuos duomenų byloje nėra. Apibendrintai galima teigti, kad nors įtarimai ir pareikšti M. P., tačiau tai dar neįrodo, jog jis padarė inkriminuojamą nusikaltimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. įtariamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 18⁰⁰ val. iki 19²⁰ val., veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. neteisėtai, turėdami tikslą platinti, A. Ž. ir L. Š. perdavė apie 2090 g miltelių su metamfetaminu (šiuo metu nustatyta, kad milteliuose yra 376,630 g gryno metamfetamino), kurias A. Ž. kartu su L. Š. nuo įgijimo momento laikė ir gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono ir miesto gatvėmis, kol tą pačią dieną 19²⁰ val., kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, Šilagalio gyvenvietėje, buvo sulaikytas Panevėžio AVPK pareigūnų ir automobilio kratos metu šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Svarstydamas šios kardomosios priemonės skyrimo (ar jos termino pratęsimo) klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga nei teigiama skunde, išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti M. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai įtariamojo A. Ž. parodymai, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, kratos protokolo duomenys, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Taigi, priešingai nei tvirtina gynėjas savo skunde, pagrindas bendrai imant skirti kardomąją priemonę įtariamajam yra, ir šiuo atveju yra pakankamas.
Susipažinus su jau surinktais duomenimis, kolegija pripažįsta, kad byloje jų yra teigti, jog M. P. tikrai gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso bei daryti naujas prokuroro pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad įtariamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o už tokią veiką įstatymų leidėjas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi, jam gresia pakankamai griežta bausmė. Veika pagal byloje esančius duomenis galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe su R. Ž., kuris anksčiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Įtariamojo šeiminiai ryšiai taip pat nėra tvirti, nes jis nėra vedęs, savo šeimos neturi, nurodo net keletą gyvenamųjų vietų. Iš bylos matyti, kad iš tėvų žinodamas, jog yra paieškomas, jis vengė atvykti apklausai, buvo paskelbta jo paieška. Pažymėtina, kad net nuvykus į jo nuomojamą butą Vilniuje atlikti kratos, įtariamasis buvo bute, bet į jį neįsileido atvykusių pareigūnų tol, kol buvo atvežti kiti buto raktai. Šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau slapstytis nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes jis jų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vengė. Taigi, pagrindas taikyti jam suėmimą, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., yra.
Be to, M. P. niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, tvirtina, kad yra išlaikomas tėvų, o lėšos, kurias nurodo uždirbęs užsienyje, nėra niekaip pagrįstos. Kitokių legalių pajamų jis neturi – bent jau duomenų apie byloje nėra. Nežiūrint į tai, jis nuomojasi butą Vilniuje, naudojasi pakankamai prabangia transporto priemone. Tai leidžia manyti, jog įtariamasis lėšas savo pragyvenimui ar dalį jų galimai gauna iš savo nusikalstamos veiklos, nes neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo esme yra savanaudiškas nusikaltimas, suteikiantis galimybę neteisėtai pelnytis. Taigi, ir kitas skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytas suėmimo skyrimo įtariamajam pagrindas yra visiškai realus ir pagrįstas. Atsižvelgus į šiuos duomenis, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju įtariamajam M. P. pagrįstai ir motyvuotai skyrė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.
Įtariamojo gynėjo skunde keliamos abejonės dėl faktinių duomenų teisinio vertinimo (įtariamojo A. Ž. parodymų) neturi pagrindo, nes tai tėra niekuo nepamatuotos prielaidos. Įtariamojo A. Ž. parodymai apie konkrečius M. P. veiksmus įvykio metu yra, juos įtariamasis patvirtino įvykio vietoje. Jai abejoti pagrindo nėra. Kita vertus, galutinis šių parodymų įvertinimas bus atliktas priimant galutinius šios baudžiamosios bylos sprendimus. Šioje pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamojo parodymai yra pakankami pripažinti, kad M. P. taip pat yra pakankamas pagrindas šiame tyrime pripažinti įtariamuoju.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 122 str. 2 d. 4 p., nors ir labai lakoniškai, tačiau nurodė esminius motyvus, kodėl įtariamajam skiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė. Su šiais motyvais sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Atsižvelgęs į pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas M. P. šio ikiteisminio tyrimo pirminėje stadijoje buvo skirtas visiškai pagrįstai, o skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuria M. P. trims mėnesiams buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.