- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- TS-36-878/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- E. F.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. F. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 72 straipsnį, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, konfiskuojant automobilį.
Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 26 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam praeityje 4 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, pastarąjį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo profesinę kvalifikaciją, pataisos įstaigoje ne kartą kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, nuteistasis sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis įgijęs pagrindinį išsilavinimą, prieš įkalinimą nedirbo, darbo stažas - apie 9 mėnesiai. Jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių savanoriškai nesprendžia, todėl yra tikimybė, kad dėl finansinių įsipareigojimų galima sunkesnė reintegracija į visuomenę. Nuteistojo emocijos labilios, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema, jo elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes, būdingi neapgalvoti spontaniški veiksmai. Savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai. Nors nuteistasis akivaizdžiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau būdingas minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei ir psichologinei gerovei, nuteistasis linkęs gyventi pagal savas taisykles, kurios dažnai nėra tapačios su visuomenėje vyraujančiomis elgesio normomis. Nuteistojo nuostatos nėra palankios, jis pažeidęs priežiūros sąlygas. Nors teigia norintis būti visuomenės dalimi, tačiau nėra linkęs gyventi pagal visuotinai galiojančius įstatymus ir moralės normas, prisiimti atsakomybės, linkęs gyventi pagal savas taisykles. Nuteistasis daug kartų teistas, administracine tvarka baustas virš 100 kartų. Nors nuteistajam praeityje buvo taikytos švelnesnės bausmės, tačiau jis nuolat darydavo naujus nusikaltimus vis kartodamas tas pačias klaidas. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą. Išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis; piktnaudžiavimas alkoholiu. Komisija mano, kad konstatuoti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. F. pateikė teismui skundą, prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad yra atlikęs ½ dalį laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo profesinę kvalifikaciją, kreipėsi dėl įdarbinimo, turi kur gyventi ir galimybę įsidarbinti, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, sulaukia iš jų paramos, todėl yra ir materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau Komisija netaikė lygtinio paleidimo, nes išlieka kriminogeniniai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis, tačiau Komisijos išvados šiuo klausimu yra prieštaringos; finansinės padėties pagerinti Alytaus pataisos namuose negali, nes čia darbo nėra, tačiau turi galimybę įsidarbinti laisvėje ir taip pagerinti finansinę padėtį; dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nurodė, kad Komisija nepagrįstai vertino jo elgesį iki bausmės atlikimo. Administracinėmis nuobaudomis virš 100 kartų buvo baustas taip pat iki bausmės atlikimo, todėl šios aplinkybės Komisija neturėjo teisės vertinti. Be to, už administracinius nusižengimus jam jau buvo skirtos nuobaudos ir už tą patį negalima bausti kelintą kartą, netaikant lygtinio paleidimo. Jo psichika yra tokia, kokia yra, ir jos negali pakeisti pagal savo pageidavimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos jo psichikos savybės nepagrįstos jokiomis mokslu pagrįstomis metodikomis, be to, Alytaus PN psichologinė tarnyba neatliko jokių licencijuotų, teisėtai įgytų testų, adaptuotų Lietuvos įkalinimo įstaigoms, todėl Komisijos nutarimo išvados grindžiamos kažkieno neoficialia nuomone, o ne faktais, taigi Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, psichologinės išvados yra abstrakčios ir nieko nereiškiančios. Komisija nenurodė, kokias programas jis turėtų lankyti ir ką turėtų daryti, kad galėtų pasinaudoti savo teise į lygtinį paleidimą. Mano, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių lygtinis paleidimas negali būti taikomas, be to, nėra jokių garantijų, kad paleistas asmuo nedarys naujų nusikaltimų, todėl pageidauja pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. F. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. F. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems keturiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 43-44 lapai ir II dalies 109-110 lapai).
Nuteistasis E. F. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. E. F. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – įsidarbino pataisos įstaigoje, lanko elgesio korekcijos programas, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupėmis sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 1 kartą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį, kuris rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, būtent, be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2021 m. gruodžio 23 d. atlikto vertinimo metu nustatyta nuteistojo E. F. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. liepos 18 d. atlikto pakartotino (trečiojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizika. Pastarojo įvertinimo metu esminių rizikos pokyčių nenustatyta, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi paskatinimą, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistajam vis dar išlieka trys statiniai kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis bei trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis ir piktnaudžiavimas alkoholiu - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. F. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis E. F. legali darbinė patirtis yra itin minimali. Nuosprendžio duomenimis jis prieš įkalinimą nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra tik išklausęs 10 klasių kursą. Nuteistasis pripažįsta, kad jis turi problemų su rašymu, skaitymu, skaičiavimu, nesugeba atlikti daugybos veiksmų. Sodros registro duomenimis E. F. paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini), darbo stažas apie 9 mėn., nuteistojo teigimu, jis vengė dirbti oficialiai, nes turi didelių finansinių įsipareigojimų (skolų antstoliams). Taigi nuteistojo menka darbinė patirtis ir nelegalaus darbo patirtis, kuri, beje, nepagrįsta jokiais duomenimis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek valstybei, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriuos vykdo tik labai simboliškai, nes pataisos namuose yra gauti antstolio patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d. išieškota tik 145,14 Eur suma, likusi neišieškota suma – 7 563,18 Eur. Be to, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistojo skola yra 14 723,38 Eur. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nuteistojo skundo teiginys, jog įsidarbindamas laisvėje jis turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, neatitinka tikrovės, nes nuteistasis laisvėje tik darė nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, tokiu būdu blogindamas savo finansinę padėtį. Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis neturi net pagrindinio išsilavinimo, nes yra tik išklausęs 10 klasių kursą ir neišlaikęs pagrindinio ugdymo egzaminų. Prieš įkalinimą pragyveno iš savo atlyginimo ir žmonos pašalpos iš Užimtumo tarnybos, vaikų pinigų. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigė, jog laisvėje, kai dirbdavo, pakakdavo pajamų būtiniausiems reikmenims, tačiau legaliai nuo 2020 m. sausio 1 d. iki įkalinimo jis dirbo tik vieną mėnesį ir tai leidžia daryti išvadą, kad neturėjimas net minimalių lėšų pragyvenimui gali įtakoti naujų nusikaltimų darymą.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis teistas dešimt kartų, pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Praeityje bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, taip pat buvo nuteistas laisvės apribojimu, bausmės atlikimo metu darydavo administracinius nusižengimus, dėl to administracinėmis nuobaudomis yra baustas net virš 100 kartų. Dabartinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jis pripažįsta, kad dažnai vartodavo alkoholį su kitais asmenimis, po to nusikalsdavo. Nusikaltimą, už kurį dabar atlieka bausmę, nuteistasis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Praeityje taip pat padarė nusikaltimus apsvaigęs nuo alkoholio, administracinius nusižengimus padarydavo apsvaigęs nuo alkoholio. Yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. E. F. alkoholį pradėjo vartoti nuo 16 metų, dažniausiai vartodavo alų, kartais degtinę. Alkoholio vartojimo problemą nuteistasis pripažįsta, teigia, kad, būdamas laisvėje, mėgino ją spręsti, tačiau blaivus išbuvo tik mėnesį. Šie duomenys rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema sprendžiama nepakankamai, tuo labiau, kad piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Kriminalinį elgesį pateisinančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau jo nusikaltimų istorija rodo, kad nusikalsdavo nuteistasis dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, prasilenkiančių su įstatymais, ir sąmoningai tai suvokdamas.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. F. impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema, praeityje vieną kartą frustruojančioje situacijoje yra save žalojęs. Nuteistojo elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes. Būdingi neapgalvoti spontaniški veiksmai, savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai, stebima priklausomybė nuo alkoholio, kuri koreliuoja su nusikalstamu elgesiu. Praeityje taip pat būta smurtinio nusikaltimo, įvykdyto būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis suvokia alkoholio jam daromą žalą, alkoholio vartojimo problemą pripažįsta ir yra motyvuotas ją spręsti, deda pastangas to kryptingai siekdamas. Nors nuteistasis akivaizdžiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau būdingas minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei ir psichologinei gerovei. Linkęs gyventi pagal savas taisykles, kurios dažnai nėra tapačios su visuomenėje vyraujančiomis elgesio normomis. Nuteistojo nuostatos nėra palankios, jis pažeidęs priežiūros sąlygas, nuostatos į visuomenę ambivalentiškos - nors nuteistasis teigia, jog nori būti visuomenės dalimi, tačiau nėra linkęs gyventi pagal visuotinai galiojančius įstatymus ir moralės normas, prisiimti atsakomybės, linkęs gyventi pagal savas taisykles.
Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuteistasis savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), žmonai priklausančiame socialiniame būste - bendrabučio tipo name, be patogumų, taigi nuosavo būsto nuteistasis neturi, o tai gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi. Išėjęs planuoja vykti gyventi tuo pačiu adresu, teigia, kad bus priimtas gyventi. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad jis praeityje yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš dabartinę žmoną, santykiai būdavo problemiški, todėl grįžimas gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą gali ir vėl sąlygoti nuteistojo nusikalstamą elgesį.
Skunde nuteistasis nurodė, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodytos jo psichikos savybės nepagrįstos jokiomis mokslu pagrįstomis metodikomis, be to, Alytaus PN psichologinė tarnyba neatliko jokių licencijuotų, teisėtai įgytų testų, adaptuotų Lietuvos įkalinimo įstaigoms, todėl Komisijos nutarimo išvados grindžiamos kažkieno neoficialia nuomone, o ne faktais, taigi Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, be to, psichologinės išvados yra abstrakčios ir nieko nereiškiančios. Dėl šių nuteistojo skundo argumentų teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadą parengusi Alytaus pataisos namų darbuotoja turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei yra įgijusi kvalifikaciją taikyti „OASys“ metodiką, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvados teiginiais bei išvadą surašiusios darbuotojos kvalifikacija ir kompetencija, tuo labiau, kad pats nuteistasis turi tik pradinį išsilavinimą ir nėra kompetentingas vertinti jos kvalifikaciją bei naudojamas tyrimo metodikas.
Skundą nuteistasis grindė ir tuo, jog Komisija nepagrįstai vertino jo elgesį iki bausmės atlikimo, taip pat virš 100 kartų baustumą administracinėmis nuobaudomis. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu ar teisę pažeidžiančiu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni teisės pažeidimai išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, todėl jie gali būti vertinami kontekste visų kitų nustatytų ir aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų.
Tokiu būdu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. F. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. F. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.