Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip per 7 (septynias) darbo dienas nuo šios teismo nutarties gavimo dienos į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Eur sumą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ir teismui pateikti įmokėjimą patvirtinančius įrodymus.Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „NEG Recycling“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinimo atskiruoju skundu neskundžiama (įstatymo redakcija įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d.). Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nėra numatyta jokių išimčių, todėl ieškovės atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra labai aiškiai konstatavęs, kad nutartis užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą skundžiama paduodant atskirąjį skundą, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Analogiški atskirieji skundai nagrinėti ir pačiame Kauno apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla dėl to paties klausimo apeliacinėje instancijoje sprendžiama antrą kartą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę UAB „Neg Recycling“ ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 15 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 50 000 Eur sumą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ir teismui pateikti įmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, nes teismo nutartis dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinimo, teismo nuomone, atskiruoju skundu neskundžiama.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-463-236/2018, panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės UAB „NEG Recycling“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paminėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad:CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.Neskundžiama yra nutartis, kuria yra panaikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jeigu ieškovas nesumoka nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikia banko garantijos per nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nutartis užtikrinti atsakovės nuostolių atlyginimą yra neskundžiama.Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-463-236/2018, nurodytų motyvų pažymi, kad lingvistinė CPK 146 straipsnio 1 dalies analizė atskleidžia, jog ši teisės norma apima dvi teismo nutartis – dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jei nuostoliai neužtikrinami, panaikinimo. Šiuo atveju paminėtoje teisės normoje yra aiškiai išskirta, jog neskundžiama yra tik pastaroji. Tokia išvada išplaukia ne tik iš lingvistinio CPK 146 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo, bet ir iš to, kad priimdamas pastarąją nutartį, teismas neturi pasirinkimo (diskrecijos) teisės – esant tam tikrai sąlygai (nesumokėjus užstato ar nepateikus banko garantijos), teismas ne turi teisę, bet privalo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, būtent nutartis, kuri priimama vykdant imperatyvias CPK nuostatas, negali būti apeliacijos objektu. Tuo tarpu visos kitos nutartys, įsisijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (o nutartis užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimus priešingos šalie nuostolius neabejotinai susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu), remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.