Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai E. G., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Jonui Leonavičiui, ir suinteresuotiems asmenims Ž. G. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. G. ir D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime (b.l. 4-6), bei patvirtintais pareiškėjos E. G. bei jos įgalioto atstovo advokato padėjėjo Jono Leonavičiaus teismo posėdžio metu: pareiškėja E. G. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių CMB, santuokoje jiems gimė du vaikai: dukra D. K. ir sūnus Ž. G.. (duomenys neskelbtini)mirė E. G. sutuoktinis J. G.. Po J. G. mirties liko įpėdiniai: pareiškėja (sutuoktinis pragyvenęs kitą sutuoktinį) bei Ž. G. ir D. K. (palikėjo vaikai). Pareškėjos sutuoktinis J. G. iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl J. G. palikimo priėmimo – niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po J. G. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Pareiškėja E. G. po sutuoktinio J. G. mirties ir toliau gyveno jai ir sutuoktiniui priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo turtą, rūpinosi butu su rūsiu, mokėjo mokesčius, tokiu būdu po sutuoktinio J. G. mirties pradėjo valdyti likusį sutuoktinio turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo (b.l. 10) matyti, kad J. G. ir E. (S.) G. susituokė (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių CMB (akto įrašo Nr. 244). Santuokoje jiems gimė du vaikai: sūnus Ž. G. (b.l. 20) ir dukra D. (G.) K. (b.l. 17-19). Pareiškėjos E. G. sutuoktinis J. G. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 9).

Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. liudijimo (b.l. 14) matyti, kad paveldėjimo byla po J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Testamentų registre duomenų apie J. G. testamentą nėra (b.l. 15).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nuorašo (b.l. 16) matyti, kad pareiškėjos E. G. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gedimino g. 131-41, kas yra po santuokos sudarymo įgytas turtas, t.y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str.).

E. G. pareiškime teismui nurodytas ir jos bei suinteresuotų asmenų Ž. G. ir D. K. teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad E. G. po sutuoktinio J. G. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė sutuoktinio paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą bei mokėjimo sąskaitos (b.l. 13, 22-27).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. G. sutuoktinė E. G. iš karto po palikėjo mirties, priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t.y. likusiais jo asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, buto dalimi ir k.t.) naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad E. G. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini)mirusio sutuoktinio J. G. turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 1 p., 5.13 str., 5.56 str.). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys Ž. G. ir D. K. sutinka, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja E. G. mirusio J. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.