Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės (pirmininkės ir pranešėjos), Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys O. I. ir J. K. (J. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.4. Suinteresuotas asmuo O. I. turi priklausomybę alkoholiui, nesiima jokių konkrečių ir ilgalaikį teigiamą poveikį duodančių veiksmų dėl šios problemos sprendimo. Vaikams nėra užtikrinamos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos dėl pasikartojančių alkoholio vartojimo atvejų. Kol motina nėra išsprendusi priklausomybės problemos, nėra saugu gyventi su ja, todėl mažamečiams ir toliau išlieka reali rizika bei grėsmės vaikams pavojus, kuris gali turėti negrįžtamas pasekmes vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus: elektroninių laiškų kopijas; (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. gegužės 10 d. atsakymą į apeliantės atstovės paklausimą; Lietuvos Samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. atsakymą į apeliantės atstovės paklausimą; apeliantės atstovės pranešimą Skyriaus specialistei E. B. dėl atvejo vadybos plano vykdymo; I. N. patvirtinimą; Respublikinio priklausomybės ligų centro 2021 m. balandžio 12 d. atsakymą į apeliantės atstovės paklausimą; mobiliojo telefono išklotinė apie 2021 m. gegužės 17 d. registraciją vizitui pas specialistę; anoniminių alkoholikų grupės „Versmė“ lankymosi registro kopiją; 2021 m. kovo 29 d. pagalbos planą.

14. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos papildomus dokumentus, kadangi byloje sprendžiamas vaikų paėmimo iš tėvų klausimas, toks klausimas turi viešą interesą, dėl to visos aplinkybės turi būti išsamiai patikrintos, o pateikti dokumentai gali turėti reikšmės sprendžiant pareiškimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimus. Be to, pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims apie rašytinio teismo posėdžio datą, nesuteikus jiems galimybės pateikti papildomus dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

15. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Skyrius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Skyrius ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

17. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

18. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

19. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Apeliantė skunde pirmiausia nurodė, kad leidimo paimti vaikus klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas be suinteresuotų asmenų dalyvavimo ir informavimo. Pažymėtina, kad prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. CPK 582 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl to bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad byloje taip pat pateikta duomenų, jog Skyrius informavo suinteresuotą asmenį O. I. apie priimtus dokumentus ir teismui teikiamą prašymą dėl vaikų paėmimo elektroniniu paštu, taip pat suinteresuotiems asmenims buvo paskirti Valstybės garantuojami advokatai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurie galėjo domėtis prašymo nagrinėjimu, suderinti poziciją su suinteresuotais asmenims ir pageidaujant žodinio proceso, teikti atitinkamus prašymus ar naujus įrodymus teismui. Byloje nėra duomenų, kad toks prašymas apylinkės teismui buvo pateiktas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju galėjo būti padarytas procesinis pažeidimas. Kita vertus, apeliantė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl priimtos nutarties apeliacinės instancijos teismui ir pateikti turimus rašytinius naujus įrodymus (ką šiuo atveju ir padarė), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

22. Apeliantė O. I. skunde teigia, kad Skyrius pareiškime teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes suinteresuotas asmuo (motina) stengiasi keistis, gydytis ir prižiūrėti vaikus, o apeliantės vaikams dėl jų emocinės būsenos geriau būti su motina. Ginčo, kad suinteresuotas asmuo J. K. (tėvas) nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros ir gyvenimo, nėra.

23. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas pagal Atvejo vadybos tvarkos aprašo 3 priedą parengtas 2021 m. balandžio 1 d. motyvuotas siūlymas, kuriame nurodytos įvairios faktinės ginčo situacijos aplinkybės: nepilnamečiai vaikai D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena su motina O. I.. Tėvas J. K. atsisako nurodyti gyvenamąją vietą, vaikų gyvenime nedalyvauja, jais nesirūpina, nemoka priteisto išlaikymo, o vaikai nenori bendrauti su tėvu. Nurodytos aplinkybės apie 2021 m. vasario mėn. atvejį, kai abu mažamečiai vaikai buvo namuose su neblaivia vaikų motina O. I., kuriai buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas, buvo vertintos vaikų situacijos, nustatytas apsaugos poreikis, taikoma laikinoji priežiūra, inicijuota Atvejo vadyba ir mobilioji komanda. Šeima nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o nuo 2018 m. liepos 31 d. taikoma Atvejo vadyba dėl žalingo O. I. ir J. K. alkoholio vartojimo, vyro smurto prieš sugyventinę ir netinkamo rūpinimosi vaikais. Motyvuotame siūlyme pabrėžtos aplinkybės, kad su šeima dirbo Skyriaus mobilioji komanda, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta. Šios mobiliosios komandos pateiktose 2021 m. kovo 25 d. rekomendacijose Atvejo vadybininkei nurodoma, kad nepaisant O. I. patirties gydantis priklausomybę nuo alkoholio, ji nėra įsisąmoninusi priklausomybės sindromo ir priežastinio ryšio esmės, 12 žingsnių programos ir kitų metodų. Darbo su mobiliąja komanda eigoje moters motyvacija gydytis krito, ji nesutiko su rekomendacija dalyvauti stacionarioje Minesotos programoje Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Specialistai taip pat pastebėjo galimą moters tėvystės įgūdžių stoką, O. I. neatliko jai paskirtos užduoties dėl vaikų dienotvarkės planavimo. Rekomendacijose nurodoma, kad pagalbos galimybės išnaudotos, teiktos konkrečios rekomendacijos, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė: alkoholio vartojimo bei vaikų fizinės ir emocinės gerovės neužtikrinimo rizika išliko. 2021 m. kovo 29 d. vykusio Atvejo vadybos posėdžio metu O. I. buvo įpareigota dalyvauti stacionarioje Minesotos programoje, o po to vykti gydytis į ilgalaikę reabilitaciją. Priimtas sprendimas nutraukti laikinąją vaikų priežiūrą ir kreiptis į teismą dėl laikinosios globos vaikams nustatymo.

24. Taip pat pateikti įvairių pedagogų ir specialistų situacijos vertinimai – (duomenys neskelbtini) gimnazijos specialioji pedagogė Ž. T. 2021 m. kovo 26 d. pokalbio telefonu metu informavo, kad dirba su D. K.. Paaiškino, kad vaikas ateina į gimnaziją nepadaręs namų darbų, mama su juo nedirba, pastebėta, kad vaikas ateidavo su tais pačiais drabužiais, dėl to mokytojai jam duodavo drabužių. Jis nemokamas vertybių ir etiketo. Mano, kad šiuo metu vaikai mato netinkamą pavyzdį. Kita šios gimnazijos socialinė pedagogė L. D., kad po ankstesnio Atvejo vadybos (procesas nutrauktas 2020 m. birželio 16 d.) O. I. elgesys buvo pagerėjęs, tačiau po žiemos atostogų pedagogai ėmė skųstis, kad D. K. vėluoja į pamokas, būna vis kažko neįsidėjęs, neatlikęs namų darbų. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogė I. S. ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. S. 2021 m. kovo 29 d. vykusio Atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad šių metų sausio mėn. A. K. prie pamokų jungėsi gerai, o vasario mėn. dažnai vėluodavo, kovo mėn. situacija vėl pagerėjo – namų darbai atliekami, vaikas atvyksta švarus, su pedagogais mama bendrauja. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja A. D. nurodė, kad A. ir D. K. (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą lanko nuo 2021 m. kovo 1 d. Mama vaikais rūpinasi, vaikai tvarkingi. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja I. P. nurodė, kad O. I. alkoholio vartojimas šių metų vasario mėn. nebuvo vienetinis atvejis po Atvejo vadybos užbaigimo 2020 m. birželio mėn. Apie alkoholio vartojimą ji gaudavo žinių, bet neturėjo galimybės to užfiksuoti. Kita šio skyriaus darbuotoja V. K. nurodė, kad O. I. neįvardina net pirmo iš 12-os žingsnių programos, nėra vidinės motyvacijos, sąžiningumo su savimi, matomos manipuliacijos, individualus konsultavimas ir grupių lankymas jai nepadėjo. Skyriaus mobiliosios komandos specialistai L. V. S., Ž. V., E. B. nurodė, kad iš pradžių darbas vyko sklandžiai, moteris atvirai pasakojo apie ankstesnį gydymąsi reabilitacijoje, tačiau vėliau motyvacija gydytis krito, susidarė įspūdis, kad O. I. buvo daromas poveikis iš išorės. Pažymėjo, kad O. I. negali įvardinti nė 1 iš 12-os programos žingsnių, dėl to mano, kad ankstesnis gydymasis nebuvo efektyvus. Ji neturi supratimo apie priklausomybę. Mano, kad vaikams tikslinga nustatyti globą, kol mama gydysis. O. I. taip pat buvo skirta užduotis – sudaryti vaikams dienotvarkę, tačiau moteris ir šios užduoties neatliko. Skyriaus specialistė E. B. nurodė, kad rizikos veiksniai neišnykę, reikalingas stacionarus gydymasis Minesotoje ir ilgalaikėje reabilitacijoje.

25. Iš apeliantės pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija, Lietuvos Samariečių bendrijos Vilniaus skyrius ir I. N. apie O. I. atsiliepė teigiamai, nepastebėjo jos žalingų įpročių, matė, kad ji vykdė vaikų priežiūrą. Taip pat pateikta duomenų, kad apeliantė O. I. lankosi anoniminių alkoholikų grupėje „Versmė“ ir jau po skundžiamos nutarties priėmimo užregistravo registracijai pas specialistą Respublikiniame priklausomybės ligų centre (t. y. 2021 m. gegužės 17 d.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad esant dabartinei situacijai vaikai buvo pagrįstai paimti iš jos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus. Nors byloje pateikta duomenų, kad suinteresuotas asmuo O. I. bando keisti situaciją, gydytis nuo priklausomybių, prižiūrėti vaikus (priešingai nei suinteresuotas asmuo J. K.), tačiau, kaip kompetentingi specialistai nurodė, ji nesilaiko užduočių plano, turi problemų su motyvacijos pastovumu, nėra įsisąmoninusi priklausomybės sindromo ir priežastinio ryšio esmės, 12-os žingsnių programos ir kitų metodų, ne visada užtikrina vaikų dienotvarkės planavimą, pagrindinės rizikos neišnyko, suinteresuotas asmuo vis dar turi problemų su alkoholio vartojimu, pastangos dėl gydymosi nuolat svyruoja, šiuo metu apeliantė tik planuoja vykdyti Minesotos programą, priklausomybės problema nėra išspręsta.

27. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje įrodytas pagrindo paimti mažamečius vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teisėjui kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jo tėvų, įskaitant apeliantę, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pilnai ar iš dalies panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms apelianto atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Suinteresuoto asmens O. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą