Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, o iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jis tą pačią dieną, 08.30 val., turi dalyvauti kitoje byloje Šiaulių apygardos teisme, tačiau susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie nagrinėjimas bylas, teismas nustatė, jog teismo posėdis Šiaulių apygardos teisme turi baigtis iki 09.00 val., t. y. iki šios bylos nagrinėjimo pradžios, nes tą bylą nagrinėjantis teisėjas nuo 09.00 val. dalyvauja kitos bylos nagrinėjime, todėl atsisakė tenkinti pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad A. M. paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai nustatytas pažeidimo padarymo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracinė nuobauda, atitinkanti padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme, jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė. A. M. argumentus, jog atstumas nuo automobilio iki vandens telkinio krašto buvo matuojamas metrologiškai nepatikrinta matavimo priemone ir jis nežinojo, kad toje vietoje yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorija, kuriai taikomi specialūs apsaugos reikalavimai, kadangi nebuvo jokių apie tai informuojančių stendų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atstumas tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio ir vandens telkinio krašto buvo matuojamas ne metaline, o plastikine rulete, kurią Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui apžiūrai. Nurodė, jog iš filmuotos medžiagos buvo nustatyta, kad matavimas, priešingai nei teigė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo atliekamas naudojant nemetalinę ruletę „Fiber Glass“, kuria buvo nustatytas 8 m atstumas tarp automobilio ir vandens telkinio krašto. Atkreipė dėmesį, jog siekiant išsiaiškinti visas su nagrinėjamu pažeidimu susijusias aplinkybes, teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyti ir pažeidimo vietoje buvę kito automobilio keleiviai bei vairuotojas – Ž. Š., J. T. ir D. G., kurie nurodė, kad jie įvykio metu buvo prie Bijotės ežero ir sustojo netoli jo, tačiau dar arčiau vandens buvo A. M. vairuojamas automobilis. Po kiek laiko atvažiavo gamtos apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, jog automobiliai yra pastatyti per arti vandens, nes toje vietoje numatyta 25 m vandens telkinio pakrantės apsaugos zona; matavimai buvo atliekami pareigūnų turima rulete, dėl kurios tinkamumo jiems nekilo jokių abejonių, o liudytojas Ž. Š. patikslino, jog matuojama buvo ta pačia rulete, kurią teismo posėdžio metu turėjo Institucijos atstovas. Teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, pažymėjo, jog jais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie anksčiau A. M. nepažinojo ir tik atsitiktinai buvo įvykio vietoje, o vienas iš liudytojų – Ž. Š. – tą pačią dieną Institucijos buvo nubaustas už analogišką pažeidimą. Teismas sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jog matavimai buvo atlikti naudojant metrologiškai nepatikrintą ir neturinčią metrologinės patikros matavimo priemonę, tačiau nurodė, kad metrologinės patikros buvimas yra reikšmingas tada, kai nustatomo pažeidimo matavimo paklaida gali atsirasti dėl matavimo priemonės netikslumo ir metrologinės patikros nebuvimo, t. y. kai atstumo tarp ribos, už kurios pažeidimą skiriama administracinė nuobauda, ir ribos, kai atsakomybė nenumatyta, skirtumas yra nedidelis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal STĮ 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, o matavimo priemone buvo nustatytas 8 m atstumas nuo A. M. priklausančios transporto priemonės iki vandens telkinio – Bijotės ežero – kranto. Pabrėžė, kad šio pažeidimo akivaizdumas nenuginčijamai patvirtinamas ir filmuota įvykio medžiaga, kurioje matyti, jog atstumas nuo A. M. automobilio iki ežero pakrantės buvo matuojamas ne tik naudojant matavimo priemonę, tačiau ir žingsniais, o matavimo rezultatai buvo analogiški, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Kita vertus, teismas sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jog atliekant kontrolinius matavimus, ypač tais atvejais, kai skirtumas tarp realiai nustatytos matavimo ribos ir norminiais aktais apibrėžtos ribos yra nedidelis, turėtų būti naudojamos tik metrologiškai patikrintos ir metrologinės patikros sertifikatą turinčios matavimo priemonės, kaip tai numato Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimai. Teismas taip pat pabrėžė, kad prie įvažiavimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę patekti į automobilio stovėjimo vietą, pastatytas informacinis stendas, jog Bijotės ežeras yra priskirtas Kurtuvėnų regioninio parko teritorijai, be to, jame nurodytas reikalavimas statyti motorines transporto priemones ne arčiau kaip 25 m atstumu nuo vandens telkinių. Atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nuolatinis Šiaulių miesto gyventojas, todėl jam net ir nesant informacinio stendo turėjo būti žinoma, jog minėta teritorija priskirta Kurtuvėnų regioniniam parkui, kadangi magistraliniame kelyje, kuriuo asmuo vyko prie ežero, yra apie tai informuojantys kelio ženklai.