Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-785-144/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
1-785-144/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05422-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-785-144/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05422-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.1.; 2.10.1.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) operatorius, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą:

M. P. iki 2015 m. gruodžio 29 d. su A. B., I. L. ir M. M. susitarė tyčia sukelti eismo įvykį ir apgaule įgyti draudimo išmoką. Vykdant šį susitarimą, 2015 m. gruodžio 29 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) M. P., vairuodamas automobilį „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. M., vairuodamas automobilį „M.B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu abu automobiliai buvo apgadinti. Tą pačią dieną įvykio vietoje A. B. ir I. L. suklastojo eismo įvykio deklaraciją, joje melagingai nurodydami, kad automobilį „H. C.“ vairavo I. L., o automobilį „M.B.“ – A. B.. 2015 m. gruodžio 30 d. A. B. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką melagingai nurodydamas, kad, jam vairuojant automobilį „M.B.“, į kelią išbėgo stirna, todėl jis greitai stabdė, o iš paskos važiavęs automobilis „Honda“, nespėjęs sustabdyti, trenkėsi į jo vairuoto automobilio galą. Tokiu būdu iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo pasikėsinta apgaule įgyti 2243,32 eurų draudimo išmoką, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti.

M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Vokietijoje nusipirko automobilį „M.B.“, kurio Lietuvoje nepavyko parduoti, todėl sugalvojo šį automobilį panaudoti eismo įvykio inscenizacijai taip gaunant draudimo išmoką dėl žalos. 2015 m., prieš Naujuosius metus buvo inscenizuotas eismo įvykis, kuris buvo užregistruotas draudimo bendrovėje „duomenys neskelbtini“, tačiau žala nebuvo kompensuota (t. 2, b. l. 10-13, 14-16, 19-20).

A. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė, kad M. P. jam pasiūlė dalyvauti eismo įvykio inscenizacijoje, kad būtų gauta draudimo išmoka. Eismo įvykio inscenizacija buvo atlikta 2015 m. gruodžio mėn., tačiau draudimo kompensacija nebuvo išmokėta, nes draudimo bendrovė įtarė sukčiavimą (t. 1, b. l. 104-107, 117-118);

I. L., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė, kad 2015 m. pabaigoje jai M. P. pasakė, jog yra sugalvojęs dirbtinai sumodeliuoti eismo įvykį, kad gautų draudimo išmoką (t. 1, b. l. 140-142, 143-145, 150-151);

M. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė, kad 2015 m. gruodžio 29 d. jam paskambino M. P. ir papasakojo, kad yra suplanavęs tyčia sudaužyti „M.B.“ automobilį, kad gautų draudiminę žalos kompensavimo išmoką. M. P. paprašė jo, kad minėtą automobilį pavairuotų, jis sutiko (t. 1, b. l. 175-177, 178-180, 183-184, 185-187);

Liudytojas M. S. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų tyrimo ekspertu 17 metų. Pagal pareigas jam priklauso ištirti eismo įvykių žalos aplinkybes. Šių metų sausio pradžioje, laiko tikslai pasakyti negali, jį informavo, kad 2015-12-29 buvo užregistruotas eismo įvykis, kurio metu sugadintas automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. B.. Buvo įtarta, kad eismo įvykis gali būti suklastotas, todėl buvo atliktas šio eismo įvykio ekspertinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad eismo dalyvių nurodytos aplinkybės techninių požiūriu nepagrįstos. Šiuo atveju žala buvo neišmokėta ir surinkta medžiaga perduota Klaipėdos AVPK pareigūnams galimoms sukčiavimo aplinkybėms nustatyti (1 t. b. l. 26-27).

Liudytojas M. N. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų eksperto pareigose 10 m. Jam priklauso priimti klientus ir jų prašymus dėl žalos kompensacijų išmokėjimo. 2015-12-30 į darbovietę atvyko A. B. ir parašė prašymą išmokėti draudimo išmoką. Jis nurodė, kad važiuojant keliu priešais jį iššoko stirna ir jam staigiai stabdant iš galo važiavusi transporto priemonė trenkėsi jam į galą. A. B. taip pat pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurią buvo užpildęs jis ir I. L.. Įvykio deklaracija buvo abiejų pasirašyta. Pirmiausia į akis krito, kad automobilius vairavo jauni žmonės, taip pat pastebėjo, kad M. B. buvo panašus į Vokietijoje naudojamus Taxi automobilius. Jo registracija taip pat kėlė abejonių, nes registruotas buvo mėnesį prieš įvykį. Įvertinęs šias aplinkybe bandė pokalbiui kviestis įvykio kaltininkę I. L., tačiau ji pokalbiui neatvyko ir vėliau į telefono skambučius nustojo atsakinėti. Paprašius nurodyti kur yra auto įvykyje dalyvavęs automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti negalėjo, bei bandė išvengti automobilio apžiūrėjimo. Visa laiką, kol vyko įvykio aplinkybių tyrimas A. B. skambindavo ir klausdavo, kada bus pervesti pinigai. Prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikiu eismo įvykio deklaracijos originalą. (1 t. b. l. 30-33).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. 8-10 dienomis viešojoje erdvėje patalpino skelbimą, kad parduoda jo mamai priklausantį automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po mėnesio paskambino vaikinas ir pasakė, kad nori apžiūrėti parduodamą automobilį. Į susitikimą atvažiavo du vaikinai tamsiai mėlynos spalvos Audi A6 automobilis su angliškais numeriais. Abu vaikinai buvo sportiško sudėjimo, galiu paminėti, kad abu vaikinus buvau radęs socialiniame tinkle „Facebook“, jie buvo drauguose pas I. L.. Jie sakė, kad perka automobilį draugei mokytis važiuoti. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip pirkėją, jie nurodė I. L.. Tas pats vaikinas merginos vardu ir pasirašė sutartį. Man nepasirodė keista, kodėl jie sutartyje nurodė merginos duomenis, nes maniau, kad automobilį perka kaip dovaną. Laikotarpiu, kol mašina dar nebuvo išregistruota man skambinėdavo automobilio pirkėjas ir vis skubindavo automobilį išregistruoti.

Iš 2015-02-08 pateiktos eismo įvykio deklaracijos originalo matyti, kad 2015-12-09 23.30 min. A. B. ir I. L. užpildė eismo įvykio deklaraciją (1 t. b. l. 33).

Iš 2016-02-15 elektroninės laikmenos su (duomenys neskelbtini)pervažos vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašo matyti, kad 23:05:30 (duomenys neskelbtini) link nesustodama nemažu greičiu nuvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 55).

Iš 2016-02-15 elektroninės laikmenos su (duomenys neskelbtini) pervažos vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašo matyti, kad 23:05:54 (duomenys neskelbtini) link pravažiuoja sidabro spalvos sedano tipo automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 55).

Iš 2016-03-17 elektroninės laikmenos „Skambutis į BPC“ matyti, kad 23:27:04 į BPC skambino vyras ir pranešė, į jo automobilį stuktelėjo moteris (1 t. b. l. 64).

Iš 2016-02-09 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojui E. V. iš 3 atpažinimui patektų asmenų, parodė į asmenį t. y. M. M. kaip asmenį, kuris jam panašus į vieną iš automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkusių vaikinų (1 t. b. l. 78-80).

Iš 2016-02-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. V. tyrimui pateikė 2015-12-17 transporto priemonės H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (1 t. b. l. 81-84).

Iš 2015-12-07 transporto priemonės H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2015-12-07 14.00 val. pirkimo-pardavimo sutartį sudarė R. V. bei I. L. (1 t. b.l.59-62).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. P. M. P. iki 2015 m. gruodžio 29 d. su A. B., I. L. ir M. M. susitarė tyčia sukelti eismo įvykį ir apgaule įgyti draudimo išmoką.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti ( pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012) Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pvz., kasacinė nutartis Nr.2K-620/2010) Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šio straipsnio prasme nusikalstamos veikos darymo pradžia sietina su tuo, kad kaltininkas pradeda realizuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Minėta, kad sukčiavimą objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar (ir) kitą asmenį ir 2) turtinės naudos gavimas inter alia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas dėl panaudotos apgaulės, kad sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę yra užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė. Taigi sukčiavimo atveju šio nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas paprastai prasideda nuo apgaulės, siekiant gauti turtinę naudą inter alia įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę panaudojimo momento. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltininko veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti sukčiavimą ir tuo atveju, kai kaltininkas, panaudojęs apgaulę, neįgyja svetimo turto dėl to, jog nukentėjusysis suvokė apgaulingą kaltininko elgesio pobūdį inter alia suprato, kad jam pateikta informacija (pvz., apie 2243,32 eurų draudimo išmoką) neatitinka tikrovės. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir kaltininko tyčią. Pasikėsinimas padaryti sukčiavimą gali būti konstatuojamas tik tada, kai nustatoma, kad kaltininkas suvokė apgaulingą savo veikos pobūdį ir tokiu būdu norėjo gauti turtinės naudos inter alia apgaule įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. P. įvykdė nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. M. P. nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį įrodo jo pačio sąmoningas valinis ryšys su daromomis nusikalstamomis veikomis, t. y. aktyviais, iš anksto apgalvotais, pavojingais veiksmais kaltinamasis siekė apgaule įgyti svetimą turtą ir šiam tikslui pagamino netikrą dokumentą. Tokio nusikalstamo tikslo siekimas ir parodo šių nusikaltimų subjektyvųjį požymį - tyčios elementą, t. y. sukčiavimo atveju, jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo, todėl kaltinamojo M. P. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 25 str. 2 d., 22 str. 182 str. 2 d., nes jis apgaule, vieninga tyčia veikdamas bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą t. y. 2243,32 eurų AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką, o susitaręs gaminti netikrą dokumentą suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis, jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 25 str. 2 d. 300 str. 1d., nes jis veikdamas bendrininkų grupe pagamino netikrą dokumentą.

M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

M. P. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, o kitą pasikėsino įvykdyti, šios veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto pirmą kartą, yra dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, nevedęs. Nusikaltimais žala nepadaryta, nes įtarus sukčiavimą AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti. Visos šiuos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai M. P. bus pasiekti paskyrus jam LR BK 25 str. 2 d., 22 str. 182 str. 2 d., 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę - baudą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2016 m. vasario 4 d. M. P. buvo laikinai sulaikytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmę įskaitytina viena laikinojo sulaikymo diena ją prilyginant 2 (dviejų ) MGL dydžio baudai.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Elektroninės laikmenos CD su vaizdo ir garso įrašais paliekami saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 MGL (753,20 eurų) baudą.

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (1129,80 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 MGL (753,20 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti vieną laikinojo sulaikymo dieną ją prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Elektroninės laikmenos CD su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė