- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 1-988-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51300-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- Š. M.
- Kaltinamasis
- T. V.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13 val. 00 min., namo, esančio Rožių g.32, Aristavos k., Vilainių sen., Kėdainių r., kieme, tyčia šešis kartus kumščiu sudavė Š. M. į galvą, tuo padarydamas poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės akiduobės dugno lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam Š. M. sveikatą.
Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 13.00 -15.00 val., nuvažiavo į Aristavą ir rado sumuštą tėvą. Tėvas pasakė, kad jį sumušė L. Nuvažiavo ieškoti L. pas kaimynus ir sutiko Š. Pradėjo kalbėtis su Š., paklausė apie tėvą ir jam pasirodė, kad Š. pradėjo grasinti pjūklu, išsigando ir sudavė Š. į veidą. Kai jis nugriuvo, dar jam sudavė, galėjo būti viso 6 smūgiai. Viskas vyko (duomenys neskelbtini)pas J. Kai kilo triukšmas, išvažiavo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Sutinka su ligonių kasų pareikštu ieškiniu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Š. M. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019-12-01, apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas T. V., vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ir jam nuo smūgio nukritus, gulinčiam ant žemės rankomis į galvos sritį sudavė šešis smūgius vien dėl to, kad liepė pasitraukti nuo benzininio pjūklo, kurį norėjo užvesti, kad juo nesužeistų T. V.. Ligoninėje jam nustatytas akiduobės sienos lūžis, sužalotas kairės akies apatinis vokas, virš antakio dešinėje pusėje padarytas nubrozdinimas. (b. l.13-16)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme prie ūkinio pastato sukrautos medinės lentos ir paletės šalia smėlio krūvos. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 21-25).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, jog kaltinamajam alkotesteriu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, Š. M. 2019-12-01 14.04 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. (b. l. 25-26)
Nukentėjusysis Š. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-01 dienos metu dirbo pas A. J. (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Apie 15 val. taksi automobiliu atvyko T. V.. Atėjęs T. V. jam liepė pakviesti L. Č.. Pasakė, kad jo nėra, išvykęs į Jonavos rajoną. Bekalbant su T. V., šis staiga ranka jam į veido sritį sudavė vieną smūgį. Nuo šio smūgio nukrito ant žemės ir jam gulinčiam T. V. rankomis sudavė į galvos sritį dar penkis smūgius. Sąmonės nebuvo praradęs. T. V. jį mušant gulintį (duomenys neskelbtini) namo kieme, į savo kiemą išėjo kaimynė R. L. ir pradėjo šaukti ant T. V.. Ją išgirdęs šaukiančią, T. V. pabėgo link taksi automobilio, kuriuo buvo atvykęs. Mano, kad T. V. į galvos sritį sudavė šešis smūgius vien dėl to, kad jam liepė pasitraukti nuo benzininio pjūklo, kurį norėjo užvesti ir kad pjūklas nesužeistų pačio T. V.. Netrukus išsikvietė medikus ir policiją. Kėdainių ligoninėje jam nustatytas kairės akiduobės sienos lūžis, sužalota kairės akies apatinis vokas, virš antakio dešinėje pusėje padarytas nubrozdinimas. T. V. gerai pažįsta, su juo nesusipykęs, jam neskolingas (b. l. 34-37, 38).
Specialisto išvadoje Nr. G3268/2019(02) nurodyta, kad Š. M. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kaktoje, kairės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kairės akiduobės dugno lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 52-53).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo Š. M. kairės akies apatiniame voke yra didelė kraujosruva, kairės akies viršutinis vokas patinęs. Virš dešinės pusės antakio yra 5 cm ilgio ir 5 cm pločio nubrozdinimas (b. l. 54-59).
Liudytojas K. S. P. parodė, kad 2019-12-01, dienos metu, jis kartu su pažįstamu Š. M. pjovė malkas pas A. J., poilsio metu atsigėrė alaus. Valandos neatsimena kuomet į kiemą įvažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo jam nepažįstamas vyriškis, kuris priėjo prie Š. Ar jie abu kalbėjosi pasakyti negali, nes jis ant galvos buvo užsidėjęs striukės gobtuvą ir nieko negirdėjo bei buvo pasilenkęs prie padėklų. Tuo metu Š. ruošėsi įjungti benzininį pjūklą. Kai pakėlė galvą pamatė, kad Š. guli ant žemės, o minėtas vyriškis jį muša, kumščiais smūgiavo jam į galvą. Viskas įvyko labai greitai, jis net nespėjo sureaguoti, kuomet išgirdo iš gretimo namo šaukiančią kaimynę R., ką ji šaukė, neatsimena. Minėtas vyriškis atsitraukė nuo Š., grįžo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Dėl ko vyriškis mušė Š. pasakyti negali, ar jie yra pažįstami ir anksčiau turėjo kažkokių konfliktų, nežino. Ar vyriškis priėjęs kažko Š. klausė, ar jie abu kalbėjosi, pasakyti negali, nes tą dieną buvo neblaivus ir ne viską atsimena (b. l. 77-80).
Liudytoja R. L. parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, buvo gruodžio mėnuo, ji matė kaip kaimyno A. J. kieme malkas pjovė Š. M. su vaikinu, vardu K., jo pavardės pasakyti negali. Po kurio laiko išėjusi į kiemą ji pamatė kaimyno kieme stovintį taksi automobilį, į kurį sėdosi jai nepažįstamas vaikinas, kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais. Ant ko jis koliojosi, nesuprato. Prie malkų stovėjo K. su Š., kuris buvo atsukęs į ją nugarą. Nepažįstamas vaikinas išvažiavo taksi, o ji grįžo į namus, nes į jos klausimą, kas čia vyksta, niekas neatsakė. Po kurio laiko pastebėjo kaimyno kieme stovintį greitosios automobilį, į kurį lipo Š. Kas jam nutiko tuomet nežinojo. Ji dirba kaime parduotuvėje, kur iš kaimo gyventojų sužinojo, kad Š. buvo sumuštas, tuomet ir suprato, kad šis buvo sumuštas greičiausiai vaikino, kuris buvo atvykęs automobiliu. Ji pati jokių muštynių nematė, todėl daugiau nieko paaiškinti negali. Būdama namuose muštynių garsų ar šauksmų negirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius (b. l. 83).
Susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, įsipareigojo atlyginti žalą, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina apžiūros protokolai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad T. V., tyčia kumščiu sudavė Š. M. į galvą, tuo padarydamas poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės akiduobės dugno lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam Š. M. sveikatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), neteistas (b. l. 106-107), administracine tvarka baustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 115-120, 124, 129), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b. l. 123). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos atlyginimo, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiuoju, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą 163,75 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 67-69). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 69) ir kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 1500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas teismui susitarimas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis įsipareigojo atlyginti 1500,00 eurų nukentėjusiajam neturtinės žalos per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl teismas tvirtina tokį šalių susitarimą.
Dėl kitų procesinių klausimų.
2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. (b. l. 100-101)
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.
Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 9,09 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
T. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2020 m. gegužės 25 d. pateiktą teismui susitarimą dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.
Kaltinamasis T. V. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam Š. M. 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti visiškai. Priteisti iš T. V., gimusio 1987 m. balandžio 24 d., 163,75 (vieną šimtą šešiasdešimt trys eurus 75 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš T. V. proceso (pašto) išlaidų – 9,09 Eur (devynis eurus 09 centus) valstybės naudai.
Išaiškinti T. V.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.