Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Sigito Štaraičio (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio „Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 11 770 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų) suma.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu nuspręsta palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. vasario 2 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę AB „Šiaulių bankas“ priklausantį 11 770 Eur (su PVM) vertės automobilį „Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas S. Štaraitis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, prašydamas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą ir taikyti transporto priemonės vertės, nustatytos pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atitinkančios sumos konfiskavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

9. Pirmiausiai pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, t. y. teismo išvada, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie leistų teigti, jog asmuo nusikalto atsitiktinai, arba priešingai, yra linkęs daryti nusikaltimus arba kitaip pažeisti įstatymus, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje. Teismas, išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali motyvuoti ir atsižvelgdamas į asmens padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos pavienės laidavimo instituto taikymo sąlygos – R. V. bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, realios žalos, kurią nuteistasis turėtų atlyginti, padaryta nebuvo. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praeityje jis ne kartą buvo nusižengęs teisės aktų reikalavimams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kuomet jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, itin svarbu tinkamai įvertinti jo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismų praktikoje akcentuojama, jog jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

10. Iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenų matyti, jog R. V. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas daugiau kaip 15 kartų (1 t., b. l. 145–162). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės visi nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai, išimtinai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pavyzdžiui, nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415, 416, 417 straipsniai). Svarbu tai, kad net 2024 metais du iš nuteistojo R. V. padarytų administracinių nusižengimų buvo transporto priemonių (paspirtuko ir automobilio) vairavimas esant neblaiviam (ANK 428 straipsnio 8 dalis ir ANK 422 straipsnio 5 dalis) (1 t., b. l. 146, 148), dėl ko jam buvo paskirta specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Be kita ko, R. V. ir 2022 metais buvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimą neblaiviam), padarymą, dėl ko jam taip pat buvo paskirta specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Taigi, nuteistasis R. V. per savo vairuotojo patirtį ir per pastaruosius penkerius metus jau ketvirtą kartą yra baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam. Tai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstą abejonę, kad nuteistasis R. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus tai, kad iš ankstesniojo savo teisei priešingo poelgio jis nepasimokė ir pakartotinai vairavo automobilį neblaivus. Nuteistasis R. V., ne kartą jau baustas už analogišką teisei priešingą poelgį ir žinodamas dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik pasirinko analogiško veikimo modelį, kuris šiuo atveju užtraukė nuteistajam dar griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir administracinio baustumo buvimas yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto aspektu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų kiekis, tiek kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymas itin neigiamai apibūdina nuteistojo R. V. asmenybę ir rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą neabejotinai nėra. Įvertinus tai, kad dėl išdėstytų aplinkybių R. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės net ir esant tinkamam laiduotojui, dėl kurio tinkamumo išsamiau nepasisakė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija taip pat šių aplinkybių nevertina. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nutarė, kad R. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos. Nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, R. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma netenkinus apeliacinio skundo sumažinti R. V. paskirtos baudos dydį, nustatant teisingą mokėjimo terminą. Tokį prašymą nuteistojo gynėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad nuteistajam paskyrus baudą ir turto konfiskavimą, tai stipriai paveiks finansiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Taip pat ir į tai, kad R. V. neteistas, per baustas administracine tvarka, dirbantis, taip pat priklausomybės ligų centre nesigydė, o duomenų apie psichiatrinį gydymą byloje nėra. Be to, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, t. y. 60 MGL dydžio baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda). Skiriant bausmę, kartu buvo įvertinta ir aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. V. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį, todėl mažinti paskirtą minimaliam dydžiui baudos bausmę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo keisti ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto priverstinio dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo termino baudos sumokėjimo termino. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo R. V. finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus ir kt.), kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistasis negalės per šį terminą sumokėti jam paskirtos baudos. Kita vertus, aukščiau paminėtų aplinkybių visuma, neužkerta kelio nuteistajam, nuosprendžio vykdymo metu kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi tikrąsias nuteistojo R. V. galėjimo ar negalėjimo sumokėti baudą galimybes bus galima nustatyti tik pradėjus vykdyti nuosprendį, o nuteistajam neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti ją viešaisiais darbais.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo

13. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo sutrumpinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą iki vienerių metų. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

14. BK 68 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas nustato naudojimosi specialia teise draudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pripažino, kad R. V., vairuodamas transporto priemonę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors skundžiamame nuosprendyje išsamiau neaptarti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesnį terminą nei tokios poveikio priemonės vidurkis, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, kartu jas vertindamas su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad R. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, kur nors ir įprastai eismas nėra pakankamai intensyvus, tačiau neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Todėl teisėjų kolegija R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones nustatytą terminą – 3 metus, laiko teisingu ir proporcingu. R. V. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat įvertinusi ir tai, kad praeityje R. V. net du kartus 2022 ir 2024 metais buvo skirta analogiška administracinio poveikio priemonė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu vis dar buvo galiojanti ir R. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau neužtikrino prevencinio tikslo – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kadangi nuteistasis ir vėl padarė šioje baudžiamojoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką.

16. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs, teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžios terminą, jį skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 2 d., priėmė neteisingą ir nuteistajam R. V. palankesnį sprendimą, tačiau nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo, minėtas pažeidimas netaisomas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties. Todėl dar labiau trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Aplinkybių, nulemiančių galimybę skirti minimos poveikio priemonės terminą trumpesniam nei nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nenurodoma.

17. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė R. V. 3 metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nenurodydamas jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas sprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes R. V. padarė nusikaltimą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, ištaiso šį pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalies netikslumą, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

18. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo nuteistajam taikyti transporto priemonės vertės, nustatytos pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atitinkančios sumos konfiskavimą. Apeliaciniame skunde neginčijant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat plačiau šiuo aspektu, nenustačiusi esminių pažeidimų, plačiau nepasisako.

19. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė iš R. V. išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 770 Eur, kurią nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu. Nuteistojo gynėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Marleksa“ 2025 m. birželio 5 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4 Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (įskaitant PVM) yra 7 090 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama iš R. V. konfiskuotino turto vertę, nurodytos teismų praktikos kontekste, remiasi šiuo specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendis keistinas – iš R. V. išieškotina nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4 Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7 090 Eur (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai, keičiant nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės, kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė dėl transporto priemonės vertės taip pat tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktas, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo R. V. valstybės naudai išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4 Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 7 090 Eur (septynių tūkstančių devyniasdešimt eurų).

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, nustatant, kad R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Patikslinti nuosprendžiu nustatytą bylos faktinę aplinkybę dėl transporto priemonės vertės, konstatuojant, kad automobilio „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4 Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 090 Eur.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.