Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-36-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
1S-36-317/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
D. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-36-317/2021
Teisminio proceso numeris 1-01-1-34867-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, jog vis dar išskiriami šeši jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, bei tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas. Be to, Komisija atsižvelgė ir į D. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, pažymėdama, jog ši rizika yra vidutinė – 56 balai.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis D. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi D. A. skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ir Komisija, taip ir žemesnės instancijos teismas, atkreipė dėmesį į tai, kad D. A. yra ne kartą teistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jam nustatomi 6 kriminogeniniai veiksniai. Dar teismas pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė. Taip pat matyti, kad teismas išvadą, jog D. A. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, grindė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistasis dėl savo problemų linkęs kaltinti kitus asmenis ir aplinkybes, negeba prisiimti asmeninės atsakomybės už savo veiksmus, susidurdamas su problemomis pasirenka strategijas, kuriuos tenkina labiau jo hedonistinius poreikius, nėra linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes, labiau pasitiki sėkmės tikimybe.

5. Nuteistasis D. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patenkinti jo skundą dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis pažymi, jog apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių (o ne Kauno) rūmų nuosprendžiu ir dar pagal BK 178 straipsnio 7 dalį, kurios apskritai nėra. Anot nuteistojo, šios akivaizdžios klaidos leidžia abejoti tuo, ar teismas vertino jo bylos medžiagą.

5.2. Dar nuteistasis nurodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra didelė, jis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į darbą, taigi, turės legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, pateikė pažymą ir dėl gyvenamosios vietos laisvėje turėjimo. Tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.

5.3. Taip pat skunde pažymima, kad karantino metu pataisos namuose nevyksta jokie užsiėmimai, nevykdomos socialinės reabilitacijos programos, todėl sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

7. Susipažinusi su nuteistojo skunde ir skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais ir motyvais bei teismui pateikta medžiaga, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad D. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, D. A. nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalį), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais D. A. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dirbti, dirba. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. A., net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, nustatomi išimtinai tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, ir šių veiksnių D. A. priskiriama net šeši. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik D. A. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors du iš kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų) bei būdingas teisės pažeidimų modelis, yra statiniai (nekintantys), kadangi jie apima praeityje įvykusius, su D. A. nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai (buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negeba atpažinti veiksnių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių) socialinio tyrimo išvadoje priskiriami prie dinaminių veiksnių, kas reiškia, jog toliau vykdydamas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas atitinkamose pataisos namų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis neabejotinai gali juos panaikinti. Šią išvadą patvirtina ir D. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, iš kurio matyti, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė – 56 balai, ir didesnę dalį šių balų –31 balą, sudaro dinaminiai veiksniai.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tiek jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius ir tas faktas, kad nenustatyta jokių jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, yra akivaizdus patvirtinimas, kad D. A. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Teisėjų kolegija nekvestionuoja D. A. skunde nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu dėl šalyje paskelbto karantino pataisos namuose nevykdomos jokios programos, užsiėmimai, socialinės reabilitacijos priemonės, kurios ir turi didžiausią įtaką laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kriminogeninių veiksnių bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tačiau pažymi, jog D. A. socialinio tyrimo išvadoje, kuri buvo parengta dar iki 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. dienos, nuo kurios įsigaliojo antrasis karantinas visoje Lietuvos Respublikoje, yra nurodoma, kad pozityvaus užimtumo priemonėse nuteistasis dalyvavo tik epizodiškai. Taigi akivaizdu, jog ne objektyvių priežasčių buvimas, o paties nuteistojo pasyvus dalyvavimas bausmės atlikimo vietoje rengiamose programose, lėmė tai, kad tiek Komisija, tiek teismas suabejojo jo dedamomis pastangomis siekiant pasitaisyti.

12. Abejonių tinkamu D. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi nuteistasis jau šiuo metu turi įvairių finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad D. A. moka periodines išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui, o iš informacinėje teismų sistemoje LITEKO pateikiamų duomenų nustatyta, jog vien per pastaruosius pusę metų D. A. atžvilgiu buvo priimti trys procesiniai sprendimai civilinėse bylose, pagal kuriuos nuteistasis privalo išmokėti civiliniams ieškovams ne mažiau kaip 1 008,93 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o D. A. nusikalstamo elgesio istorija daugiausiai yra susijusi būtent su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę darymu – šiuo metu jis atlieka bausmę už vagystes (4 nusikalstamos veikos), už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą buvo teistas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d., 2011 m. kovo 10 d., 2014 m. vasario 19 d. bei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios išvados niekaip nepaneigia nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju. Tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.

13. Pažymėtina ir tai, kad D. A. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jis nesugeba įvardinti savo probleminių sričių, dėl savo problemų yra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes, nesugeba prisiimti asmeninės atsakomybės už savo veiksmus, susidurdamas su problemomis linkęs pasirinkti strategijas, kurios tenkina labiau hedonistinius poreikius, nėra linkęs apgalvoti visas savo elgesio pasekmes, labiau pasitiki sėkmės tikimybe. Kadangi savo probleminių sričių sėkmingas identifikavimas, gebėjimas spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningas savo elgesio išankstinis įvertinimas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lygtinis paleidimas D. A. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi pokyčiai ir šioje srityje.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju ne tik, kad galima, bet ir privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius D. A. teistumus (be nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, D. A. atžvilgiu buvo priimti dar šeši apkaltinamieji nuosprendžiai) bei tai, kad jam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei net tris kartus atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, bendrininkų grupėje įvykdydamas net 4 naujas nusikalstamas veikas. Pirmąją nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka paskirtą bausmę, jis įvykdė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šios aplinkybės patvirtina D. A. asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, D. A. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

15. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas itin svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastaroji aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Analizuodama nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad skundžiamos nutarties 1 lape apylinkės teismas neteisingai nurodė teismo rūmų, kurie priėmė jo atžvilgiu 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį, pavadinimą bei baudžiamojo įstatymo straipsnį, pagal kurį jis buvo nuteistas. Tačiau vertinant visą skundžiamos nutarties turinį, joje išdėstytus motyvus ir jų pagrindu priimtą bei nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, matyti, kad apylinkės teismas vertino būtent nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo klausimą. Nurodytos klaidos laikytinos rašymo apsirikimu, kuris nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

17. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, vykdė jo individualų socialinės reabilitacijos planą nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama daryti išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados savaime nesuponuoja ir nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu, galimu jo įdarbinimu. Kaip jau minėta, pažyma apie galimą įdarbinimą neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins tokią pažymą išdavusioje bendrovėje. Tuo tarpu paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas gyvenamąją vietą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad D. A. lygtinio paleidimo atveju gyvens su savo sugyventine ir vaikais tame pačiame būste, kuriame buvo apsistojęs ir iki sulaikymo, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasValdas Vitunskas