- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1098-1010/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00087-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
dalyvaujant pareiškėjai N. P., jos atstovams advokato padėjėjai R. Z. ir pagal įgaliojimą J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. P. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties jo palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. M.. Mirus tėvui, atsirado palikimas, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, kuro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), smulkūs kilnojamieji asmeniniai daiktai, taip pat teisė atkurti nuosavybės teises į 2,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iki mirties turėto savo turto palikėjas nebuvo palikęs testamentu, per įstatymo nustatytą terminą niekas iš įpėdinių nepriėmė palikimo. Palikėjo tėvai J. M. ir S. M. jo mirties dieną jau buvo mirę, sutuoktinė E. M. taip pat nepriėmė savo vyro palikimo, kadangi jau buvo blogos sveikatos būklės, o po sutuoktinio mirties pati buvo prižiūrima savo dukterų. Savo tėvo A. M. palikimą faktiškai priėmė pareiškėja, palikėjo dukra N. P., pradėdama palikimu tapusį turtą valdyti ir juo naudotis. Nurodo, kad ji faktiškai po tėvo mirties pradėjo rūpintis palikimu tapusiais statiniais, mokėjo elektros mokesčius, rūpinosi namo apšildymu, atlikdavo einamuosius remontus, palikimu tapusius namus pareiškėja prižiūrėjo kaip savo, taip pat savo lėšomis atliko statinių kadastrinių matavimų, bei įregistravimo darbus. Mano, kad šiais aktyviais veiksmais pareiškėja N. P. priėmė savo tėvo A. M. palikimą, tačiau dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kad minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtino jos valios palikėjo paliktu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti kaip savo nuosavybe, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą. Palikėjo sutuoktinė E. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja N. P.. Kadangi pareiškėjos tėvų bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise valdyti statiniai buvo įregistruoti jau po to, kai pareiškėja gavo paveldėjimo teisės liudijimą į E. M. turtą, pareiškėja turi gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į E. M. priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo B. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, nes abipusiu visos šeimos narių susitarimu mamos E. M. žemė 5 ha (duomenys neskelbtini), atiteko N. P.. Tėvelio A. M. žemė 2,18 ha turėjo atitekti jai. Tačiau neatiteko, įvyko kaip įvyko. Išdėstyti pareiškėjos faktai pareiškime melagingi. Po tėvelio A. M. mirties mama E. M. buvo puikios sveikatos, juk ji tėvelį iki mirties slaugė. Laikė dvi karves, ožką, paukščių. Gyvuliais ir ūkiu rūpinosi pati. Statė pieną į pieninę, darė sūrius, mušė sviestą, pardavinėjo laisvadieniais ir savaitgaliais su vaikais lankė mamą. Padėdavo atlikti įvairius ūkio darbus. Jos vaikai buvo registruoti (duomenys neskelbtini), Ji taip pat nuo 2001 m. tebėra ten registruota. Grįžus iš užsienio pakeitė namo langus, padarė remontą, nupirko baldų, šaldytuvą, pasodino medžių. Dukra M. Gyveno kaime pas močiutę, lankė ten mokyklą (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini). Jokių remontų kaime pareiškėja neatliko, retai lankėsi kaime, ūkiu nesirūpino. Mano, jog šis ūkis turi atitekti valstybei.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos N. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime nurodė, kad įvertinusi pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti faktiškai valdant išdėstytus argumentus bei motyvus, neprieštaraus jei teismas, nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių ir pateikus į bylą palikimo priėmimo faktą pagrindžiančius dokumentus, nuspręs, kad pareiškėjos pateikti argumentai, bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti faktiškai valdant, teisės aktų nuostatas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos N. P. atstovė advokato padėjėja R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad Po pareiškėjos tėčio mirties gyveno E. M. iki savo mirties. Iki A. M. mirties buvo dirbama žemė, ir po jo mirties buvo dirbama, kas reikalinga prie ūkio ir visą tai daroma iki šiol. Senas laikas ir neįmanoma gauti mokesčių mokėjimo. Šiuo metu niekas negyvena. Statiniai prižiūrimi ir tiek.
6. Pareiškėjos N. P. įgaliotas atstovas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. vedė N. P.. Nupirko namelį, ir iš tų rastų atremontavo namelį, įvedė vandenį. Mirus uošviui nusipirko traktorių ir dirbo visus ūkinius darbus. Važiuodavo dirbti visus darbus, bulves sodindavo, ravėdavo. 1994 m. jie jau prižiūrėdavo. Paskui mamą parsivežė pas save į Šilalę. Žemė prižiūrėdavo E., namas stovėjo, buvo paprasta krosnis, atjungė elektrą. Kai uošvienę parsivežė niekas negyvena ten. Išmokų negauna. Elektrą atjungė, nereikėjo mokėti. Iki jos mirties ir ji pati ir jie kartais mokėdavo. A. M. laidotuvėmis rūpinosi jis. E. M. pati pasišildydavo, jie patys parūpindavo malkų. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio, pradžioje buvo deklaruojama, o paskui nebuvo dokumentų ir niekas nebeleido. Dažnai vykdavo pas močiutę per savaitę po kelis kartus. Po mirties niekas nedirbo tos žemės.
7. Pareiškėja N. P. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad po tėvuko mirties viską jie tvarkė, dirbo ir prieš tai, šienaudavo, bulves kasdavo viską, kas priklauso vaikams. Po tėvo mirties gyveno viena mama, turėjo karvutę, vištų, važiuodavo ir padėdavo dirbti. Paskui pablogėjo jos sveikata. Jie viską dirbo, o sesė sunkių darbų nedirbo. Daugiau dirbo J., rimtus kaimiškus darbus, ji mažiau. Važiuodavo 2 kartus į savaitę, dirbo visus ūkiškus darbus, atveždavo maisto. Atremontavo tvartą prieš tėvuko mirtį. Kai mirė mama, leido kaimynams šienauti. Namas ir tvartas dabar nugriuvę, jie yra įteisinti, apžiūri kiemą ir dabar. Po tėvo mirties rūpinos žeme kaip savo, statinių įregistravimas atliktas jos iniciatyva.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jos mama padaryta neveiksnia, po jos tėvelio mirties. Jos dukra močiutės prašoma išsikėlė gyventi pas močiutę ir ten baigė vidurinę mokyklą. Jos mama buvo labai guvi ir pati daug dirbo. (duomenys neskelbtini) m. jos dukra baigė vidurinę, ir toliau mokinosi Klaipėdoje, bet į mokslus važiuodavo iš jos mamos, nes ten ji augo. Jie pasidalino draugiškai. 5 ha nuomojamos žemės atidavė P.. Jai turėjo atitekti 2 ha, bet tėvelis nesusitvarkė pilnai žemės, neatitiko arai, ir viskas tęsėsi ilgai. Mama neįsiteisino. P. atvažiuodavo pasisodinti bulvių. Už šienavimą P. gaudavo išmokas. Įvyko kažkokie konfliktai ir niekas nebedeklaravo tos žemės. Mama buvo sveika ir ji pati daug dirbdavo. Apardavo P. žemę bulvėms apie 10 arų, nieko daug nesirūpino. Jos dukra mokėdavo mokesčius. P. rūpinosi žeme, nes gaudavo naudos, mama viską apmokėdavo. Ji atvažiuodavo per laisvas dienas, dukra ten gyveno. Ūkis turėtų atitekti valstybei. Nei P., nei jos sesei niekas ten nepriklauso. Ji P. padovanojo 2,5 ha. P. atvažiuodavo bulvių pasikasti, į atlaidus, kai tėvelis mirė nežino. Mama juos lankydavo dažniau. Yra 2 dukros. Buvo šeimos sutarimas dėl žemės atidavimo, ji 2,18 ha pasiėmė, o sesei 5 ha, ji neūkininkaus. Ji galvojo draugiškai pasidalinti. Kaip mama buvo gyva ir tada bendru susitarimu buvo žemė atiduota. Ji neklausė mamos ar parašė testamentą. Tėčio žemė turėjo priklausyti jai, toks buvo susitarimas, mama po tėvelio mirties nesusitvarkė palikimo, nes trūko kažkokių arų ir taip viskas tęsėsi. Pakui ji nuleido rankas ir taip liko. Laikė 2 karves, buvo vištų, jie liko po tėčio mirties. Sušienaudavo toks Stasys, turėjo tokį darbininką, ką reikėdavo ji viską padėdavo. P. tuo laiku nesirūpino, nes ten gyveno jos dukra. Su mama nusikasdavo bulves, daržus. P. visada sodindavosi, jos dukra gaudavo kažkokias išmokas, paskui kai nedeklaruodavo ir nebegavo. Tėvo palikimas automatiškai priklauso mamai, kitas 1 ha joms sus seserimi, bet taip ir liko.
9. Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo M. ir abi M., bendravo su jomis. Po A. mirties (duomenys neskelbtini) m., laidotuves organizavo N., kas mokėjo nežino. Iki M. mirties jį pas gydytojus vežiojo P., ir po jo mirties niekas nepasikeitė ir toliau viskuo rūpinosi P.. Jai buvo pagrasinta B. prieš posėdį. B. buvo dirbanti ir jai buvo sunku. Būdavo normalūs santykiai su B., tik šiandien pagrasino, ji sakė nieko jai nereikia, ji atsisako. Kalbėdavo apie tą palikimą, ji sakydavo, kad nieko jai nereikia. N. ir J. dažnai važiuodavo ten 2 kartus per savaitę, gal ir daugiau. B. irgi važiuodavo, taip ji sakydavo, viena moteris negali atlikti daug darbų. Ji sakydavo, kad buvo pas tėvų, bet pasirodo - nebuvusi, B. dažnai sakydavo netiesą. Nuvažiuoja laikas nuo laiko N., o kaip su ta žeme, nelabai žino. N. atvažiuodavo su vyru. N. šeima atvažiuodavo 2-3 kartus, N. mažiau. Važiuodavo aplankyti mamos, padėdavo daržus ravėti.
10. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino maždaug apie bylą. Jo pusseserės abi. Nesusitvarkė žemės dokumentų lygtai. Jam atrodo J. su N. palaidojo tėvuką, o kaip toliau nežino. Daugiau dirbo J., gyvulių nelaikė, sodindavo bulves. Viską tvarkė J. ir B.. Nežino ar jie bendrai, ar atskirai augino bulves, buvo seniai, nepamena. J. atvažiuodavo, nes turtėjo technikos. B. tvarkydavo kiemus, darželius. B. atvažiuodavo pas mamą. Jos atvažiuodavo atskirai, ne kartu. B. atvažiuodavo aplankyti mamą, ten jos tėviškė. Ūkis nebuvo apleistas. Negali pasakyti kas daugiau, jam atrodo abi vienodai, kaip dažnai atvažiuodavo nežino, gyveno 3 km. nuo jų.
11. Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byla žinoma. P. mažai pažįsta. Su M. jos yra uošvienės, gyveno netoliese. A. M. nepažinojo. Parėjo ten gyventi 2001 m., jis buvo miręs. M. pažinojo. Gyveno pas M. M. ir B.. B. gyveno ten, darė remontus, paskui buvo išvažiavusi į Ameriką, vėl grįžo. Kiek V. J. gyveno tiek ir B. buvo. N. nematydavo. B. su mama dirbdavo savo žemę, o P. su trakoriumi dirbo savo žemes. Kas vyko iki 2001 m. nežino.
12. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. P. nepažįsta. 2001 m. gyveno kaimynystėje kartu su B. M., ji atvažiuodavo pas mamą, gyveno Šilalėje. Jos dukra M. gyveno pas močiutę, B. mamą, ėjo kartu į mokyklą. N. P. nėra mačiusi. B. atvažiuodavo ir padėdavo močiutei, dar grįždavo M. savaitgaliais. Grįžusi iš Amerikos darė remontus, baldus pirko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
13. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
14. Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
15. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos mama E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). N. P. yra E. M. įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą bei Šilalės rajono notarų biure dėl paveldėjimo turto užvesta paveldėjimo byla Nr. 80-d/2015 m. (2015 m. kovo 13 d. notarės D. S. liudijimas). 2020 m. gruodžio 15 d. Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės D. S. pažymos Nr. 01-11/119 dėl palikimo priėmimo informuoja, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės notarų biure nėra registruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pase išduotame 200 m. kovo 2 d., galiojančio iki 2010 m. balandžio 2 d., priklausančio B. M. kituose įrašuose įrašyta Šilalės r. savivaldybė (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. M. Brandos atestatas išduotas (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašas patvirtina, kad N. M. tėvai yra A. M. ir E. M.. Santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja N. P. (M.) ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. M. atkurtos nuosavybės teisės: perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,10 ha žemės sklypą (vertė 2894 Lt) ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,20 ha namų valdai (144 Lt), esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte rengtame 2003 m. balandžio 23 d. pasirašė E. M., daiktinės sklypų teisės VĮ Registrų centras neįregistruotos.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, bei liudytojų R. R., D. V. duotų parodymų, nustatyta, kad po A. M. mirties pareiškėja faktiškai perėmė mirusio tėvo A. M. turtą – ½ dalis gyvenamojo namo, kuro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), smulkius kilnojamuosius asmeninius daiktus, taip pat teisę atkurti nuosavybės teises į 2,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra faktiškai pradėdama jį valdyti, jos sutuoktinis žemės sklype sodindavo bulves, prižiūrėjo, tokiu būdu pareiškėja savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo B. M. nors ir nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, tačiau pripažino, kad pareiškėja su sutuoktiniu ardavo žemės sklypą, sodino bulves, gaudavo išmokas, prižiūrėjo. Nurodė, kad dukra gyveno, ji rūpinosi taip pat žeme. Patvirtino, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), o liudytojos V. J. ir R. V. pasakojo apie įvykius, vykusius nuo 2001 metų bei nurodė, kad kas vyko iki 2001 m. nežino.
17. Suinteresuotas asmuo B. M. savarankiškų reikalavimų byloje nepateikė.
18. Taigi pareiškėja, būdama mirusiojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) dukra, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja iškart po savo tėvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, tai yra prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu.
19. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, kad po A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
20. Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė dukra N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.