- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- ATP-1194-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Česlovo Mulmos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio1 dalyje ir jam paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur bauda už tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. 6.21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui (nustatytas 0,49+ 0,02 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-631-308/2015 ir priimti naują nutarimą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Skunde Institucija nurodo, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, taikydamas J. B. ATPK 30¹ str. nuostatas, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančiomis jo atsakomybę, pripažino, kad J. B. visiškai prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, neturėjo aiškios tyčios vairuoti transporto priemonę neblaiviam stovyje, automobilį vairavo tik ryte gerai neįvertinus savo stovio. Kartu atsižvelgus į nustatytą nedidelį neblaivumo lygį, kuris tik nežymiai viršijo nustatytą leistiną ribą, Varėnos rajono apylinkės teismas nutarė, kad J. B. tuo metu nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, todėl netaikė sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Institucijos nuomone, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti naikinamas dėl to, jog J. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. reikalavimais, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-l 524/2007, Nr.
N3-34/2007, Nr. N1-413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. J. B. atveju komplekso faktinių aplinkybių, išskirtinai liudijančių jo naudai, nenustatyta. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės (nedidelis leistiną normą viršijęs neblaivumo laipsnis, teisės vairuoti transporto priemones būtinumas darbui, dėl padaryto pažeidimo gailisi, be specialaus prietaiso neturėjo faktinės galimybės įsitikinti, ar jo blaivumas atitinka leistiną ribą) negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-5632/2010) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-2014). Vairavimas, esant neblaiviam, yra itin šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, todėl reagavimas į tokio pobūdžio pažeidimą turi būti adekvatus, nes tik proporcinga teisės pažeidimui sankcija padės užtikrinti veiksmingą administracine nuobauda siekiamą rezultatą. Administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebegalėtų padaryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių (visų rūšių automobilių, traktorių ir kitokių savaeigių mašinų, troleibusų, priekabų, puspriekabių, taip pat motociklų ir kitų motorinių transporto priemonių, išskyrus mopedus ir motorinius dviračius) vairavimu (nutartys administracinėse bylose Nr. N444-3426/2009, Nr. N62-3136/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesuteikia jokios esminės pirmenybės svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, J. B. administracinėje byloje nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Česlovo Mulmos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pritaikė teisės normas, esminių procesinių pažeidimų nepadaryta. Skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
Institucija nesutinka su ATPK 30¹ straipsnio taikymu J. B. atžvilgiu ir prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai (ATPK 30 str. 1-2 dalys).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei juos siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.
Institucija skunde teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. B. ne kartą yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, turi vieną galiojančią nuobaudą (priešingai nei nurodoma nutarime, kad nuobaudų neturi) ir, nors kitos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo sąmoningą pažeidėjo priešingą teisei elgesį bei įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir viešai deklaruojamą nesilaikymą.
Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą baudą bei netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrė sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos. Teismas pažymi, jog į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jo neblaivumas nedaug viršija leistiną ribą, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant bausmę sankcijos ribose, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinėmis, leidžiančiomis teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas ATPK 30¹ straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad J. B. pažeidimas buvo padarytas be aiškios tyčios vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, automobilį vairavo tik ryte gerai neįvertinęs savo stovio, be specialaus prietaiso neturėjo faktinės galimybės įsitikinti, ar jo blaivumas atitinka leistiną ribą, jam nustatytą nedidelį neblaivumo lygį, kuris tik nežymiai viršijo nustatytą leistiną ribą, todėl padarė išvadą, jog J. B. tuo metu nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumu, be to, atsižvelgė į tai, kad J. B. netekus teisės vairuoti, jis netektų darbo ir būtų labai apsunkinta jo šeimos padėtis bei galimybė tinkami rūpintis mažamečiais vaikais. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių, t. y. kad be teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas neteks darbo ir net kad jo šeimoje yra mažamečių vaikų, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Aukštesnysis teismas vertina, kad visos kitos nurodytos aplinkybės yra tik pirmosios instancijos teismo pastangos sumažinti padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog J. B. padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, keliantis didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, net jei pažeidėjui nustatomas nedidelis neblaivumo lygis, nežymiai viršijantis leistiną ribą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-5632/2010, kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-2014). Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. B. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią siekiamų tikslų nuobaudą. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimas keistinas ir J. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, tačiau atsižvelgiant į J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas minimalaus sankcijoje numatyto termino ribose, t. y. vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja
nutarė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Česlovo Mulmos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą pakeisti:
J. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.