- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-165-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34437-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Ž. K.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. ( toliau – ir apeliantas ) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priteista iš Ž. K. 185,35 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 35 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. 28 d., apie 16.20 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 185,35 eurų vertės turtą, o būtent: Ž. K. nuo prekių lentynų paėmė 2 vnt. alaus „EXTRA“ šviesusis, BAR kodas (duomenys neskelbtini), kurio vieneto vertė – 1,46 eurų, bendra vertė – 2,92 eurų, 3 vnt. viskio „JAMESON“, BAR kodas (duomenys neskelbtini), kurio vieneto vertė – 25,49 eurų, bendra vertė – 76,47 eurų, ir 4 vnt. viskio „BUSHMILLS“, BAR kodas (duomenys neskelbtini), kurio vieneto vertė – 26,49 eurų, bendra vertė – 105,96 eurų, įsidėjo minėtas prekes į savo atsineštą krepšį ir nesumokėjęs už prekes iš parduotuvės pasišalino pro parduotuvės kasas.
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
3. Nuteistasis Ž. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, arba skirti kitą bausmės rūšį– viešuosius darbus. Jis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad turi mažametę dukrą, yra reikalingas laisvėje, nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir pradėti normalų gyvenimą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliacinio skundo argumentams ir prašė jį tenkinti. Prokurorė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde.
6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas Ž. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.
7. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikalstamų veikų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.
8. Už apeliantui inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) padarymą sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, t. y., asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, vieną kurių, individualizuodamas kaltinamajam skirtiną bausmę, teismas ir parinko. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam Ž. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Teismo buvo įvertintos ir apeliantą charakterizuojančios aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamą veiką įvykdė ne pirmą kartą, o jau būdamas ne penkis kartus teistas, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat paskirtas areštas, kurio vykdymas buvo atidėtas, tačiau Ž. K. nesilaikius nustatytų sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, taip pat jam teismas yra skyręs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, tačiau jis nesilaikė nustatytų sąlygų, dėl ko ši bausmė buvo pakeista griežtesnę bausmę – areštą. Taigi, anksčiau skirtomis švelnesnėmis, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, Ž. K. nepateisimo teismo parodymo pasitikėjimo ir toliau pakartotinai nusikalsdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog Ž. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl iš kelių alternatyvių bausmių rūšių parinko griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kuri susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bet taip pat ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad Ž. K. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kad išsakė pastangas pasitaisyti, ateityje sieks įsitvirtinti visuomenėje, dirbti ir atlyginti padarytą turtinę žalą, ir skunde apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi mažametį vaiką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė – socialiniai ryšiai, jau egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, todėl ji aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste nedaro esminės įtakos apeliantą charakterizuojančių aplinkybių vertinimui ir tuo pačiu neduoda pagrindo jo atžvilgiu taikyti švelnesnės bausmės rūšies.
10. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, mažesnę ar didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra mažesnė ar didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2014, 2K-48-303/2016, 2K-230-489/2019). Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną Ž. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs atsakomybę sunkinančių, už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė jam BK 49 straipsnyje numatytą maksimalią arešto bausmę – 45 paras, tai neduoda pagrindo keisti nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi bausmės skyrimas pirmosios instancijos teismo išsamiai ir argumentuotai motyvuotas.
11. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.