Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams už tai, kad jis 2013-09-20 apie 15.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.6 promilių vidutinis girtumas), išvažinėdamas iš įmonės teritorijos, kliudė pakeliamą užtvarą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos R. Z. pasišalino nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET. Tokiais savo veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 231 p. reikalavimus.

R. Z. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimą, nurodo, kad tą pačią dieną jis kitu to paties teismo nutarimu buvo nubaustas 15 parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trim) mėnesiams už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, prašo administracinių teisės pažeidimų bylas sujungti, už ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas baudas pakeisti administraciniu areštu, bendrinant bausmes ATPK 30¹ str. pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijose, paskiriant tik areštą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba paskirti nuobaudą pagal ATPK 33 str. 2 d. taisykles, parenkant ją sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų pažeidimų, ribose.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad su abiem tą pačią dieną priimtais nutarimais jis nesutinka. Teismas nepagrįstai jo padarytos veikos nevertino kaip tęstinės ir nepagrįstai nubaudė du kartus už tą pačią veiką.

Teigia, kad įvykio dieną sėdo neblaivus už vairo norėdamas grįžti namo ir išvažiuodamas iš aikšteles nepamatė pakeliamos užtvaros, nepajuto, kad užtvara leidosi ir kliudė jo automobilį, todėl važiavo toliau, o praėjus 2-3 min. važiuodamas Parko g. ties 12 namu atsitrenkė į priekyje važiavusį kitą automobilį. Šiuos abu įvykius jungia vienas tikslas ir motyvas - iš darbo parvažiuoti namo, įvykiai nutiko per labai trumpą laiko tarpą, tačiau apylinkės teismas tai vertino kaip dvi atskiras veikas ir nubaudė jį du kartus, nuobaudų nesubendrino.

Pagal įvykio situaciją ir teisės teoriją aiškina, kad testinis administracinis teises pažeidimas yra tada, kai nusižengimas padaromas keletu panašių neteisėtų veiksmų, kuriuos sieja vienas tikslas. Testinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą (šiuo atveju, tai būtų pradėjimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam) ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus (šiuo atveju, tai būtų atsitrenkimas į kitą automobilį) arba kompetentingos valstybes institucijos pareigūnas nustato teises pažeidimo faktą. Šiuo atveju, pažeidėjo nuomone, galutinė nuobauda turėjo būti skirta vadovaujantis LR ATPK 33 str., ir teismas nesilaikė šių nuostatų numatančių, jog kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, ir jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Teigia, kad jam paskirta nuobauda (dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) yra per griežta, pažeidžianti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei adekvatumo principus.

Jis bylos nagrinėjimo metu kaltės neneigė, paaiškino, kad dėl įvykio gailisi, išvadas padarė. Šiuo metu gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais (12 ir 15 metų), abu jie mokosi, o jis nedirba, gauna bedarbio pašalpą, registruotas darbo biržoje, kitų pajamų neturi. Buvusi sutuoktinė gyvena atskirai, vaikams išlaikymo neteikia ir jais nesirūpina. Neturėdamas teisės vairuoti, neturės galimybės rasti darbą. Taip pat šiuo metu prižiūri Biržuose gyvenančią sergančią motiną, kuriai reikalinga jo pagalba, pas medikus visuomeniniu transportu nuvykti ji negali. Tai buvo pirmas kartas, kada vairavo neblaivus. Paskirtos baudos dėl finansinės padėties susimokėti negalės, prašo skirti areštą. Yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino žalą dėl kelio užtvaro. Atsakomybę sunkinančių ??linkybių nėra. Mano, kad šiuo atveju yra išskirtinės aplinkybės ypatingai švelninančios jo padėtį (atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisė vairuoti jam gyvybiškai būtina, o paskirta nuobauda ir jos sukeltos pasekmes būtų neadekvačios padarytam teisės pažeidimui) ir sudarančios pagrindą ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Kitu atveju teisinės sankcijos – areštas (neatėmus teisės vairuoti) jam sukels tikrai pakankamas ir ilgo poveikio negatyvias pasekmes ir taip pat bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinei nuobaudai keliami tikslai, jis bus nubaustas ir ateityje nedarys teisės pažeidimų. Jeigu teismas nerastų pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teises vairuoti transporto priemones, tai nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą sumažinti teises vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki sankcijoje nustatyto minimalaus.

Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu nesutinka su R. Z. apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu R. Z. pagrįstai pripažintas kaltu 2013-09-20 padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, t.y. kad jis neblaivus vairuodamas savo automobilį apgadino įmonės AB „A“ pakeliamą užtvarą ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. R. Z. kaltė yra įrodyta bylos įrodymų visuma. Apylinkės teismas skundžiamuose nutarimuose detaliai išvardino R. Z. kaltės įrodymus. Vertindamas juos teismas ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Z. padarė jam inkriminuotas veikas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Savo kaltės padaręs pažeidimus skunduose neginčija ir pats apeliantas.

Už ATPK 127 str. 3 d. padarytą pažeidimą įstatymas vairuotojams užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>

ATPK 130 str. 1 d. padarytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>

R. Z. už padarytus pažeidimus paskirtos nuobaudos individualizuotos. Apylinkės teismas R. Z. nuobaudas už padarytus pažeidimus paskyrė atsižvelgęs į visumą jų skyrimui reikšmingų aplinkybių - į nustatytą R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, motyvus ir pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, taip pat ir nurodomas jo apeliaciniuose skunduose. Už ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus - įmonės AB „A“ pakeliamo užtvaro apgadinimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos nepranešus policijai, jam paskirtos sankcijose numatytos nuobaudos - minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijose numatytam laikotarpiui. Švelninti nuobaudas ir taikyti prašomas ATPK 30¹ str. nuostatas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kaip jis prašo skunduose, nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apelianto skunde nurodomos jo šeiminę ir turtinę padėtį apibūdinančios ir kitos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, jog vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tą pačią dieną apylinkės teisme jo atžvilgiu buvo priimti du nutarimai kuriais, pažeidėjo nuomone, jis buvo nubaustas už tą pačią tęstinę veiką. Mano, kad bylos turėjo būti sujungtos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo jo teiginiu nesutinka.

Visų pirma tęstinė veika – viena veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga pažeidėjo tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o buvo padaryti du atskiri pažeidimai. Nenustatyta, jog kelių asmenų turto sugadinimas eismo įvykių metu buvo vykdomas iš anksto apgalvotai ar planingai. Todėl negalima teigti, jog padarytus pažeidimus sieja vieninga kaltė ir vieningas pažeidimų padarymo tikslas. Apylinkės teismas teisingai išaiškino, kad R. Z. veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip dvi atskiros veikos. R. Z. pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus, padarė du eismo įvykius - eismo įvykiai padaryti skirtingose vietose, skirtingu laiku (nors ir praėjo trumpas laiko tarpas), eismo įvykių metu buvo apgadintas skirtingas turtas (vienu atveju pakeliamas užtvara, kitu automobiliai) ir pažeidžiant skirtingus KET reikalavimus, bei iš vieno eismo įvykio jis pasišalino. Pirmuoju pažeidimu R. Z. 2013-09-20, apie 15.35 val. Įmonių gatvėje būdamas neblaivus išvažiuodamas iš įmonės teritorijos kliudė pakeliamą užtvarą ir ją apgadino, bei pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra baigtas pažeidimas nuo pasitraukimo iš įvykio vietos, pažeidžiant KET 231 p., numatytus reikalavimus, momento, taigi antrą eismo įvykį jis padarė jau būdamas pasišalinęs iš pirmojo eismo įvykio vietos, t. y. jau užbaigęs pirmąją veiką. Kitą pažeidimą jis padarė 2013-09-20 apie 15.38 val. Parko g., ties 12 namu, vairuodamas tą patį automobilį ir būdamas neblaivus, nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kitą priekyje važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė dar į kitą automobilį. Tokiu būdu antrasis jo padarytas pažeidimas nebuvo pirmojo pažeidimo tąsa, pažeidimai kaip atskiros veikos kvalifikuoti teisingai.

ATPK 33 str. 2 d. numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Kaip matyti, įstatymas neįpareigoja organo (pareigūno), nagrinėjančio bylas dėl vieno asmens padarytų pažeidimų nagrinėjamas bylas būtinai nagrinėti kartu, be to ATPK 305 str. numato, kad tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai. Šiuo atveju abi bylos dėl R. Z. pažeidimų buvo išnagrinėtos ne vienu metu, o atskiruose teismo posėdžiuose, R. Z. dviem nutarimais buvo nubaustas už atskirus pažeidimus, tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ATPK 33 str. nuostatos pažeistos nebuvo. Tai reiškia, kad ir šioje dalyje nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16d. nutarimą palikti nepakeistą, R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.