- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- I1-5136-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00859-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas V. V. nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. d. iki 2020 m. gegužės 31 d. jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameroje Nr. 7, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tik įėjęs į kamerą, jis pamatė, kad yra išdaužtas langas. Kamera yra kritinio stovio, tai įrodo tai, kad, kai kitas kalinys išėjo iš sanitarinio mazgo ir trenkė durimis, išvirto sanitarinio mazgo siena, jis pats tuo metu gulėjo lovoje ir labai išsigando. Sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, nes jis buvo tupimas, o jis negali tupėti, nes yra invalidas, serga, vienoje kojoje yra metalu sutvirtintas kaulas, tad tupint skauda. Apie tai jis buvo pranešęs, tik atvykus į tardymo izoliatorių. Tualetas smirda, jis baiminosi, kad nuo lubų nenukristų koks betono gabalas. Dėl to jis patyrė psichologinius ir fizinius skausmus, jautė grėsmę sveikatai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsikirtime į atsiliepimą papildomai nurodė, kad jis turi negalią, tad toks tualeto įrengimas yra netinkamas, kameros blogos būklės, netikrinamos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Duomenų apie tai, kad langas kameroje Nr. 7 buvo išdaužtas, iki 2020-06-01, atliekant patikrinimą pagal 2020-05-31 tarnybinį pranešimą, nebuvo. Langas šioje kameroje buvo sutvarkytas remonto metu 2020-03-13. Duomenų apie tai, kad būtų kreiptasi dėl stiklo trūkumo lange, nėra, jis galėjo būti išimtas ir pačių suimtųjų prašymu.
Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, praėjimai atitverti, reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Unitazas pagal teisės reikalavimus gali būti ir tupimas. Vėdinimas vyksta natūraliu būdu, tiek per angas į koridorių, tiek per praveriamą langą. Skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų gauta nebuvo. Asmens sveikatos istorijoje yra nurodyta, jog pareiškėjas turi neįgalumą, paveldimą ligą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pas gydytojus nurodytu laikotarpiu nesikreipė. Prašymų dėl netinkamo sanitarinio mazgo ar kitų sąlygų kameroje neteikė.
Įrodymų apie įtrūkimus lubose nėra, sanitarinio mazgo sienelės griuvimas yra užfiksuotas, griuvimas įvyko dėl mechaninio poveikio, kas šį poveikį atliko, nežinoma. Po sienelės griuvimo asmenys buvo perkelti į kitą kamerą.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas pateikė teismui 2020-05-20 skundą, dėl kurio buvo priimta nutartis, įpareigojanti pašalinti skundo trūkumus, tame tarpe ir dėl pateikiamų skundo egzempliorių skaičiaus, ir taisant trūkumus, 2020-06-02 buvo pateiktas kitas skundas, kuris ir buvo priimtas. Šiame skunde pareiškėjas nurodė , nuo kada iki kada yra skundžiamas laikotarpis, tai nuo 2020-05-012 iki 2020-05-31, ir sąlygos kameroje Nr. 7. Kadangi pareiškėjas pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2020-06-09 pažymos Nr. 60-15670 „Dėl V. V.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2020-05-12 iki 2020-05-31. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 7 kalinamas 20 dienų, kameroje buvo po 4-6 asmenys,
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas 2020-06-02 tarnybinis pranešimas Nr. 30-2070, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 7 nugriuvo dalis sanitarinio mazgo sienos, sulaužyta durų stakta, nėra vieno stiklo lange. Pažymima, jog pertvara ir duris pažeisti mechaninio poveikio pasėkoje, kas tai padarė, galimybės nustatyti nėra, stiklo šukių ant lango nėra.
Teismui pateiktoje 2020-06-17 pažymoje Nr. 100-16 „Dėl gyvenamosios kameros Nr. 7“ nurodoma, jog stiklo dūžis kameroje Nr. 7 užregistruotas buvo 2008-05-08 įraše.
Teismui pateiktoje 2020-06-18 pažymoje Nr. 62-195 „Dėl lango gyvenamojoje kameroje Nr. 7“ nurodyta, jog lango remonto darbai atlikti 2020-03-13. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniame mazge yra įrengta tupima vieta.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-06-09 pažymoje Nr. 61-1333 „Dėl V. V.“ nurodyta, kad nuo 2020-05-12 iki 2020-05-31 pareiškėjas V. V. nesikreipė su skundais ar prašymais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus nesikreipė. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, jog serga paveldima Šarko-Mari-Tuto liga, 2018 m. turėjo kairės kojos traumą. Duomenų apie suteiktą nedarbingumą ar pareiškėjo neįgalumą nėra.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas numato, kad neįgalusis – tai asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Teismui nėra pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus Išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ar kitų įrodymų dėl pareiškėjo neįgalumo, visi įrodymai yra susiję su pirminės gydytojų apžiūros metu patiėes pareiškėjo pateiktais duomenimis apie jo sveikatos būklę. Visgi pažymėtina, jog šio įstatymo 11 straipsnis numato, jog reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Šiaulių tardymo izoliatorius nepriskirtinas nei būstui, nei viešosios paskirties statiniams, tad ši įstatymo norma jam netaikytina. Be to, Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.
Taip pat pažymėtina, jog nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ jokių specialių reikalavimų tardymo izoliatoriaus įrengimui, susijusių su aplinkos pritaikymu neįgaliesiems, nėra numatyta, tad pažeidimu, susijusių su sanitarinio mazgo naudojimusi nenustatyta.
Pažymėtina, jog pats suėmimo vykdymas ar bausmės atlikimas tardymo izoliatoriuje turi būtų vykdomi, laikantis humaniškumo principų, tad, jei asmuo turi specialių poreikių, šie poreikiai pagal galimybes turi būti užtikrinami, tačiau tokiu atveju pirmiausia pats asmuo turi tinkamai ir aiškiai informuoti apie tokių poreikių buvimą ir pagrįsti jų reikalingumą. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog specialūs poreikiai pareiškėjui nustatyti nebuvo, nėra pateikta jokių gydytojų ar kitų specialistų rekomendacijų dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pats pareiškėjas jokių rašytinių skundų ar prašymų pateikęs nėra, tokiu atveju atsakovui neatsiranda pareiga imtis papildomų priemonių pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje užtikrinimui, tad argumentas, jog jam, kaip neįgaliojam, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, yra atmestinas.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek išorėje, tiek viduje, dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą ar esamas ventiliacines angas.
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo byloje nustatyti nėra. Įvertinus tai, atmestini argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir su tuo susijusio blogo kvapo kameroje.
Vertinant stiklo nebuvimą lange, pastebėtina, jog duomenys apie tai, kad lange nėra stiklo, užfiksuoti tik 2020-05-31, duomenų apie tai, jog stiklo nebuvo iki tada, teismui nepateikta. Remontas kameroje, sutvarkant langą, atliktas 2020-03-13, jokių skundų ar prašymų susijusių su stiklo nebuvimu lange, pateikta nebuvo. Pareiškėjas savo 2020-06-02 skunde, kuris teismo buvo priimtas, niekaip nenurodo, kokias pasekmes jam sukėlė stiklo nebuvimas gegužės mėnesį, tad šis argumentas yra atmestinas
Įvertinant sanitarinio mazgo sienelės griuvimą, pastebėtina, jog jis įvyko mechaninio poveikio pasėkoje, pats pareiškėjas to įvykio metu niekaip nenukentėjo, tad ir šis argumentas atmestinas. Teismui nepagrįsta, kuo siejasi sanitarinio mazgo sienelės griuvimas su baime, kad nuo lubų gali nukristi betono gabalas, tad argumentas dėl suskilusių sienų atmestini.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nei dėl stiklo nebuvimo, nei dėl sanitarinio mazgo įrengimo, nei dėl pareiškėjo kaip neįgaliojo teisių ar higienos sąlygų kameroje užtikrinimo.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.