Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei V. Z.-S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu, pagal kurį fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos. civilinio kodekso (toliau –CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje, 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią remiantis CK 6.286 straipsnio 2 dalimi, teismas gali priteisti visišką ar žalos atlyginimą, jeigu žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, prašė dėl atsakovo padaryto sužalojimo nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, kad atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikotarpiu nuo 2021-11-09 iki 2027-10-04 yra nustačiusi 75 procentų netektą darbingumą, ligos kodu (TLK-10) F20.0 (psichikos ir elgesio sutrikimai), Fondo valdybos Klaipėdos skyrius jam moka netekto darbingumo pensiją (mėnesio suma 373,19 Eur), atsakovo vardu registruoti statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Plungė (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Swedbank AB atsakovo asmeninėje sąskaitoje yra 716,30 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad apskaičiuojant išieškotinos iš atsakovo žalos dydį buvo įtrauktos tik ligos išmokos, išmokėtos nukentėjusiajam A. R. pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus, patvirtinančius nedarbingumo laikotarpį, t. y. nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo pensija į išieškotiną sumą neįtraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons tatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. 2021 m. liepos 28 d. apie 18.15 val. Plungės m., (duomenys neskelbtini) namo kiemo pievelėje, konflikto metu tyčia, peiliu durdamas vieną kartą A. R. į pilvo sritį, padarė durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo pažeidimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą. 2022 m. vasario 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi nustatyta, kad atsakovas tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas dėl psichinės ligos. Dėl padaryto sužalojimo A. R. nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. buvo nedarbingas, ieškovas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 25 d. priskaičiavo ir išmokėjo 1 203,96 Eur dydžio ligos išmoką A. R.. Ieškovas civilinį ieškinį dėl 1 203,96 Eur išieškojimo buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo byloje. Atsakovui pritaikius priverčiamąsias medicinos priemones, ieškovo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinta ieškovo teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos teisės reikšti reikalavimą regreso teise

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti lėšas, kurias išmokėjo A. R. kaip ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 25 d.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pasibaigus žalos atlyginimo prievolei, atsiranda nauja – regresinė – prievolė, siejanti socialinio draudimo įstaigą ir žalą padariusį asmenį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) nustatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis).

Iš byloje pateikto A. R. nedarbingumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės, matyti, kad A. R. buvo nedarbingas nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Ieškovas, prašydamas priteisti išmokėtas draudimo išmokas, pateikė duomenis patvirtinančius, jog per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 25 d. ieškovas priskaičiavo ir išmokėjo A. R. 1 203,96 Eur dydžio ligos išmoką (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas, 2021 m. lapkričio 17 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas).

Atsakovo atstovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, teigė, jog A. R. jau iki įvykio buvo nedarbingas, dėl ko, atstovo nuomone, nėra aišku, kiek ši išmoka susijusi su atsakovo padarytu sužalojimu. Tokios atsakovo atstovo abejonės nepagrįstos. Iš pateiktų A. R. nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad A. R. ligos išmokos išmokėtos dėl tos pačios diagnozės per visą nedarbingumo laikotarpį, t. y. dėl kitų pilvo ertmės organų sužalojimo (S36.88, TLK-10), nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovas, peiliu durdamas A. R. į pilvo sritį, padarė durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo pažeidimą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais, nesant duomenų, kad nustatytus sužalojimus A. R. patyrė kitomis aplinkybėmis, todėl nustatyta diagnozė ir išmokėtos ligos išmokos tiesiogiai sietinos su 2021 m. liepos 28 d. atsakovo A. R. padarytu kūno sužalojimu. Ligos išmoka mokama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą taip pat yra socialinio draudimo išmoka, kurią išmokėjus ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas reikalaujamą priteisti žalą, pateikė duomenis apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas ligos išmokas, nedarbingumo pažymėjimus. Iš pateiktų pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad apskaičiuojant priteistinos žalos dydį, buvo sumuojama tik ligos išmoka, A. R. išmokėta netekto darbingumo pensija į atlygintiną žalą nėra įtraukta, dėl ko teismas atmeta atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytus argumentus, susijusius su A. R. iki sužalojimo nustatytu netektu nedarbingumu ir skaičiuojama suma. Nepagrįstos abejonės dėl išmokos dydžio, išmokėjimo laiko, kadangi papildomai ieškovo pateiktoje pažymoje /2023-02-27) matyti tiek priskaičiuotos išmokos dydis, tiek jos išmokėjimo laikas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014), Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).

Apskaičiuotos ir išmokėtos ligos išmokos dydžio atsakovo atstovas neginčijo, dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmais padaryta žala yra ieškovo apskaičiuoto dydžio, t. y . 1 203,96 Eur ir ieškovė turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtų išmokų (ar jos dalies) susigrąžinimą iš kaltojo asmens - atsakovo.

Dėl atsakovo kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovo atstovas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą atsakovas neatsako už padarytą žalą, kadangi įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas tokioje būsenoje, kai nesuprato savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti,.

CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, neatsako už padarytą žalą. Tačiau CK 6.268 straipsnyje yra nustatytos ir specialiosios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokių asmenų padarytą žalą. Be bendrųjų civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų yra speciali teisės norma – CK 6. 268 straipsnio 2 dalis, nustatanti savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens atsakomybę už padarytą žalą. Šioje teisės normoje yra numatyta, jog teismas gali priteisti žalą, padarytą asmens gyvybei ar sveikatai, padarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be bendrųjų sąlygų (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė) atsakomybei pagal CK 6.268 straipsnio 2 dalį atsirasti būtinos papildomos sąlygos: to reikalauja nukentėjusiojo asmens turtinė būklė; tai leidžia žalą padariusiojo asmens turtinė padėtis; tai neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams; yra kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės.

Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška.

Kad A. R. sužalojimas padarytas dėl atsakovo veiksmų, konstatuota Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, Šia nutartimi nustatyta, kad atsakovas 2021 m. liepos 28 d. peiliu durdamas A. R. į pilvo sritį, padarė durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo pažeidimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą. Nutartyje konstatuota, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas A. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, nagrinėjamos bylos atveju atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi. Nutartyje konstatuota, kad atsakovas įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, atsakovas veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro tipo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia pakartotinai įrodinėti, minėtas teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, todėl teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nustatytos trys būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 , 6. 250 straipsniai), ir pakartotinai su tuo susijusių bylos aplinkybių teismas neanalizuoja.

Atsakovo atstovo teigimu ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo kaltės, kadangi teismo baudžiamojoje byloje priimta įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, jog atsakovui baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu yra konstatuotas psichikos sutrikimas, atsakovas žalą padarė tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės iš jų valdyti, todėl už padarytą žalą atsakovas negali atsakyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jam ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro tipo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau šios aplinkybės pagal CK 6. 268 straipsnio 2 dalį neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, o CK 6.248 straipsnyje numatyta, jog įstatymo numatytais atvejais atsakomybė atsiranda ir be kaltės.

Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą 135 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, ir priimdamas nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsakovui, vadovaudamasi baudžiamojo proceso taisyklėmis, ieškovo ieškinį dėl 1 203,96 Eur žalos atlyginimo iš A. M. paliko nenagrinėtą.

Lietuvos Respublikos CK 6.268 straipsnyje (nagrinėjamu atveju CK 6.298 straipsnio 2 dalis) yra nustatytos specialios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokio asmens padarytą žalą. Teismo vertinimu, neteisus yra atsakovo atstovas teigdamas, jog atsakovas neatsako už nepakaltinamumo būsenoje padarytą žalą, nes nėra jo kaltės. CK 6.268 straipsnio antroji dalis įtvirtina pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės išimtį, suteikiančią teismui teisę spręsti, ar taikyti civilinę atsakomybę savo nuožiūra tuo atveju, kai žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą nutartyje, priimtoje 2007 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007, pabrėžė, kad galima priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis, darydamas žalą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu. Nagrinėjamoje byloje žala padaryta asmens sveikatai, todėl civilinė atsakomybė taikytina atsakovui, kuris padarė įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamas.

Dėl priteistinos žalos dydžio

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1 203,96 Eur išmokėtų draudimo išmokų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismui nusprendus, jog atsakovas privalo atlyginti žalą, atlygintinos žalos dydį sumažinti, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ir sprendimo vykdymą išdėstyti.

Socialinio draudimo įstaigos regreso teisė atsiranda pagal įstatymą – įstatymas ją įpareigoja įvykdyti tai, ką privalo įvykdyti skolininkas (žalą padaręs asmuo). Regresinės prievolės ypatybė ta, kad ji yra išvestinė iš pagrindinės prievolės, kuri buvo iki atsirandant šiai prievolei. Socialinio draudimo įstaigų kompensacijų sumos nėra ir negali būti tapačios žalos, nustatytos pagal deliktų teisę, dydžiui, nes skiriasi šių sumų apskaičiavimo principai ir tvarka, kompensavimo žalos sveikatai patyrusiam asmeniui tikslai. Socialinio draudimo įstaiga negali tikėtis, kad visais atvejais jos regresinis reikalavimas bus patenkintas visiškai ir dėl to, kad CK nustatytais atvejais atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant ir į nukentėjusio asmens elgesį, ir į žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį (CK 6.251, 6.282 straipsniai).

Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos žalos nustatymo, teismas atsižvelgia į Kasacinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, pagal kurią teismas gali priteisti žalos, padarytos asmens gyvybei ar sveikatai, atlyginimą iš žalą padariusio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visiškai ar iš dalies, esant šioms sąlygoms: 1) to reikalauja nukentėjusiojo asmens turtinė būklė, 2) tai leidžia žalą padariusiojo asmens turtinė padėtis, 3) tai neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams ir 4) yra kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės.

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovas A. M. serga paranoidine šizofrenija, yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, nustatytas 25 procentų darbingumas (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą Nr. 3519), gaunantis 434,81 Eur valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1453 ha žemės sklypas su 2013 m. statybos gyvenamuoju namu Plungės m., atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje sukaupta 716,30 Eur. Iš pateiktų dokumentų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos ir sveikatos būklė neleidžia atlyginti visos prašomos žalos. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kad atsakovo šeimos nariai įsipareigojo didelę dalį atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginti pačiam nukentėjusiajam A. R. (civ. byla Nr. e2-66-514/2023). Vertinant priteistinos žalos dydį, atsižvelgtina į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, t. y. ieškovė atlygino atsakovo veiksmais padarytą žalą, todėl nepagrįsta būtų manyti, jog dėl atsakovo įstatymo uždraustų veiksmų padarytos žalos atlyginimo išlaidos tektų išimtinai valstybei, taip pat į atsakovo galimybes atlyginti žalą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), priteistinos žalos dydį mažina 50 procentų. Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui 601,98 Eur žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovo atstovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą tenkinamas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, taip pat atsižvelgiama į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Pateikti ir surinkti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Iš atsakovo išieškotina suma yra pakankamai didelė ir ją sumokėti iš karto, t. y. įvykdyti teismo sprendimą, atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių, kas sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra juridinis asmuo ir sprendimo vykdymo išdėstymas jam neigiamų pasekmių nesukels, atsakovui skolos mokėjimo išdėstymas dalimis yra labai reikšmingas, nes tokiu būdu jis turės galimybę teismo sprendimą įvykdyti, nepatiriant esminės turtinės padėties pablogėjimo. Įvertinus atsakovo atstovo prašymo argumentus, atsakovo turtinę padėtį, tai, kad, išdėstant teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą (išieškojimo vykdymą) dalimis, nenukentėtų ir atsakovo, ir ieškovo interesai bei jų teisėti lūkesčiai, teismas sprendimo vykdymą išdėsto dalimis 12 mėnesių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui turėtų būti atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ieškinį teikė ir baudžiamojoje byloje, 2022 m. vasario 21 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, išaiškinta teisė dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taigi, atsakovui, jį atstovaujantiems asmenims apie ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvo žinoma dar iki ieškinio pateikimo teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau geranoriškai šis klausimas nebuvo sprendžiamas, dėl ko ieškovas, vykdydamas įstatymo pavestas funkcijas, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo reiškiamas valstybės interesais, kad iš esmės pagrįstas ieškinys pilna apimtimi netenkinamas tik dėl atsakovo turtinės padėties, teismas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, laikydamas, jog šios išlaidos susidarė dėl paties atsakovo veiksmų.

Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsakovas, atsižvelgiant į turtinę padėtį, atleidžiamas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. 601,98 Eur (šešis šimtus vieną Eur 98 ct) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. M. sumokėti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteistą 601,98 Eur sumą per 12 mėnesių, vienuolika mėnesių iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 50 Eur (penkiasdešimt Eur), o dvyliktąjį mėnesį – 51,98 Eur (penkiasdešimt vieną Eur 98 ct), mokėjimus dalimis pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.