Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) , nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 2013-08-02 Skuodo r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėn., bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. nesunkiai sužalojo žmogų. 2014m. lapkričio 22 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) , kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su M. B., vieną kartą, tyčia sudavė kumščiu M. B. į veidą ir jam padarė nosies sumušimą su odos nubrozdinimu, minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, t.y. nesunkiai jį sužalojo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1d. nurodytų padarinių.

Kaltinamasis D. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 65), tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 22 d., vakare apie 21 val. nuėjo pas draugę S. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) . Ten buvo S. R., jos draugė, kurios nepažysta, taip pat S. R. brolis ir trys brolio draugai, kurių jis taip pat nepažinojo. Visi valiojo alkoholį. Vėliau tarp jo ir M. B. kilo konfliktas, dėl ko nepamena. Jis trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu M. B. į veidą, pataikė į nosį. Matė, kaip M. B. bėgo kraujas, nuėjo praustis į vonią. Po to jis iš karto išėjo namo. Visą tai matė dar vienas M. B. draugas, kurio jis nepažysta. Teigia taip elgėsi dėl to, kad buvo apsvaigęs, blaivus taip nebūtų elgęsis. Atsiprašė nukentėjusiojo, tarėsi su juo dėl žalos atlyginimo, siūlė jam 800 Lt, tačiau šis nesutiko. Apklausos metu teigė, kad M. B. ieškinys kiek per didelis, tačiau baigiamųjų kalbų metu sutiko su ieškiniais nukentėjusiajam ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Gailisi dėl savo poelgio.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas vadovaujantis BPK 273 str. nuostatomis, teismas byla išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, D. B. kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-11-25 pagal M. B. patikslintą pareiškimą (b.l. 1).

2014-11-22 R. L. tarnybinis pranešimas (b.l. 2).

Asmens blaivumo testo rezultatai, kuriais 2014-11-22, 23.23 val. M. B. nustatytas 1,85 prom. girtumas (b.l. 6).

Nukentėjusiojo M. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitinka kaltinamojo duotus parodymus (b.l. 7).

Nukentėjusiojo M. B. pareikštas ieškinys 2900 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 14-16).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, iš kurio matyti, kad M. B. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 28,01 Lt. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (b.l. 33-39).

Taip pat Liudytojų R. Č., Š. T., S. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitinka kaltinamojo duotus parodymus (b.l. 17-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad atlikus nukentėjusiojo M. B. apžiūrą ir medicininių dokumentų tyrimą, jam nustatyti šie sužalojimai: nosies sumušimas su odos nubrozdinimu, minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, poodine kraujosruva kairio paakio srityje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. laikotarpiui – M. B. sužalojimas nesunkaus sutrikdymo masto atitikties (b.l. 22-23).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Surinktų įrodymų visuma kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog įrodyta, kad kaltinamasis D. B. smurtaudamas, tyčia nesunkiai sutrikdė M. B. sveikatą. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad D. B. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad D. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas jo paties teigimu, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 56, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas BK 138 str. 1 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – iš asmeninių aiškiai neapibrėžtų paskatų, kilus konfliktui, neadekvačiai reaguojant į situaciją. Nusikalstama veika yra baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – asmuo vieną kartą teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., taip pat susijusį su smurto naudojimu, bausmė atlikta, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra, yra dirbantis, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje nėra, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su civiliniu ieškiniu. Taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės rūšį teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, tai, kad yra dirbantis, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad žala greičiau būtų atlyginta skiriant bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.). Taip pat skirtini įpareigojimai galinti daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi veika padaryta nakties metu, todėl kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nakties metu (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Įvertinus į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, į sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už nusikaltimą dėl smurto naudojimo, taip pat tai, kad paties kaltinamojo teigimu, teisme nagrinėjama dar viena byla dėl smurto naudojimo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis reiškia 2900 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė palaikė ieškinį. Nukentėjusysis teigė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neišsaugojo gydimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nereiškia ieškinio turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmą suduodant smūgį, taip pat nosies atstatymo metu, gydimosi laikotarpiu ilgai skaudėjo nosį, negalėjo normaliai kvėpuoti. Jo manymu nosis ne tokia, kokia buvo, yra pakrypusi į dešinę, ketina kreiptis į gydytojus dėl nosies atstatymo operacijos. Atsakovas pripažįsta civilinį ieškinį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo žalos pripažinimą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str., 251 str.)

Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. B. veiksmų buvo sutrikdyta M. B. sveikata, kuriam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 28.01 Eur. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa būtent tokiai sumai yra pareiškęs ieškinį. Prie ieškinio yra pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys padarytą žalą (b.l. 34-36). Kadangi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 251 str.)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam M. B. buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. išlaidų (b.l. 10-11). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą advokato atstovavimo išlaidos sudaro 96,46 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo D. B. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

D. B. skirti įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. 2) Dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą šiam įpareigojimui atlikti.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam M. B. 2900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. B. 28,01 Eur Lt (dvidešimt aštuonis eurus 01 ct) žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš D. B. 96,46 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų už M. B. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

D. B. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.