- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-292-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00163-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Pažeidėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 18.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2019 m. sausio 31 d. nutarimas, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. N. Institucijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu nubaustas už Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir Centras) darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, o būtent už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 22 d., telefonu, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 16 kartų skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir reikalavo, kad atvyktų policijos pareigūnai. Pokalbio metu nepaaiškino kokia pagalba jam reikalinga, grasino turintis šautuvą, kurį gali panaudoti prieš pareigūnus, į bendrojo pagalbos centro darbuotojų klausimus piktybiškai neatsakinėjo arba atsakinėjo nepagarbiai, uždavinėjo centro darbuotojams beprasmius bei trikdančio pobūdžio klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Institucijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimas paliktas galioti. Teismas nurodė, jog iš garso įrašų turinio akivaizdu, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinantis asmuo neprašo jokios pagalbos, provokuoja pareigūnus, gavęs atsakymus skambina ir vėl. Iš skambučių intensyvumo, jų skaičiaus bei beprasmio turinio pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tokiais veiksmais buvo trikdomas Centro darbas. Teismo nuomone faktas, kad A. N. skambučių metu prisistatė, pasakydamas savo vardą ir pavardę, kelis kartus pakartojo savo gyvenamosios vietos adresą, patvirtina tai, jog administracine tvarka nubaustas ir skambinęs asmuo yra tas pats.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliantas skunde nurodo, kad teisėjas nenustatė A. N. tapatybės, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 3 dalis. Pasak apelianto, teisėjas nenagrinėjo jo skundo, teismo posėdžio metu nebuvo išklausyti byloje esantys garso įrašai, kuriuos pateikė Bendrosios pagalbos centras, apeliantas net nebuvo apie juos informuotas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad tiek Institucijos nutarimas, tiek ginčijama teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Atliekant tyrimą iš Centro buvo gauti 2018-11-22 fiksuotų 16 skambučių garso įrašai, kurie buvo ištirti ir iš jų turinio akivaizdu, kad skambinęs asmuo neprašo konkrečios pagalbos, provokuoja atsiliepusius pareigūnus, gavęs atsakymą į pateiktą klausimą skambina pakartotinai vėl klausdamas tų pačių klausimų. Iš užduotų klausimų ir gautų atsakymų akivaizdu, kad skambinančiam asmeniui jokia konkreti pagalba nereikalinga. Skambučių intensyvumas, jų skaičius, beprasmis turinys leidžia daryti išvadą, kad tokiais veiksmais buvo trikdomas Centro darbas. Perklausius garso įrašus skambinusio asmens balsas nei protokolą surašiusiam, nei nutarimą priėmusiam Institucijos pareigūnui nesukėlė jokių abejonių, kad skambinęs asmuo yra apeliantas A. N., kuris jiems gerai žinomas.
5. Teismo posėdyje A. N. prašė apeliacinį skundą tenkinti, neigė skambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir trukdęs Centro darbą. Nurodė, kad tiksliai nepamena, ar skambino pagalbos telefonu 2018-11-22, galimai skambino vieną kartą pranešti, kad visi Vilniaus policijos numeriai nekelia ragelio, jį ignoruoja, tačiau tiek kartų, kiek nurodyta, jis neskambino. Jis skambino policijai, nes turėjo klausimų, tačiau pareigūnai atsiliepdami neprisistato, nors privalo tai daryti. Tą dieną, valandos nepamena, jis galimai skambino naudodamas telefoną, kurio numeris nurodytas protokole. Šis numeris yra registruotas jo vardu. 2018-11-22 jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Buvo ne vienas, kartu buvo kiti asmenys, bet jis atsisako juos įvardyti. Telefonas buvo paliktas ant stalo, jis matė, kad juo skambino jo giminaičiai. Mano, kad byloje nėra įrodyta, jog skambino būtent jis, todėl jis negali būti pripažintas kaltu padaręs ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent A. N. skambino kaltinime nurodytu laiku į Bendrąjį pagalbos centrą ir, kad jo veikoje yra ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
7. Pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas trukdė bendrojo pagalbos centro darbą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga.
8. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus A. N. teiginius, kad į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambino ne jis, o kitas asmuo. Siekiant visapusiškai ištirti byloje esančius duomenis ir pašalinti abejones dėl asmens, skambinusio į Centrą, tapatybės, apygardos teismo posėdyje buvo išklausyti įrašyti pokalbiai su Centro pareigūnais. Nors apeliantas savo balso nepažino, apygardos teismui nekilo abejonių, kad A. N. ir į Centrą skambinęs asmuo yra vienas ir tas pats žmogus. Ši išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad skambinęs asmuo prisistatė kaip A. N., nurodė tokį patį gyvenamosios vietos adresą, kokį skunde nurodė ir apeliantas. Garso įrašuose fiksuoto asmens ir A. N., davusio paaiškinimus teismo posėdžiuose, balso tembras, tonas, kalbėjimo maniera sutampa. Yra vienodai kirčiuojami žodžiai, vartojamos panašios frazės. A. N. apygardos teismo posėdyje kaip ir Bendrojo pagalbos centro telefonu skambinęs asmuo nurodė tokius pačius, jo vertinimu, policijos pareigūnų darbo trūkumus, o būtent, kad yra ignoruojamas policijos pareigūnų, kad atsiliepdami pareigūnai nenurodo savo vardo ir pavardės, nors privalo tai daryti. Analizuojant visų garso įrašų turinį nustatyta, kad visus 16 kartų skambino tas pats asmuo, nes jis pats mini savo ankstesnius tos dienos skambučius, kelia tokius pačius reikalavimus, kalba apie jų nevykdymą. Visi skambučiai buvo padaryti iš to paties numerio, registruoto A. N. vardu. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad A. N. pripažino teismui, kad įvykio dieną jis galimai skambino policijai minėtu telefonu vieną kartą. Ir nors jis kartu teigė, kad tą dieną tuo telefonu naudojosi ir kiti kartu su juo buvę asmenys, tačiau nei apylinkės teisme, nei skunde, nei bylą nagrinėjant apygardos teisme pastarųjų aplinkybių nekonkretizavo. Įvertinęs minėtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, apygardos teismas sprendžia, kad duomenys sutampa, patvirtina vienas kitą, tad byloje padaryta išvada, jog į Centrą skambino būtent A. N., yra teisėta ir pagrįsta.
9. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pokalbių garso įrašai negali būti pripažinti įrodymais, nes prieš darant garso įrašus, apeliantas nebuvo perspėtas. Bendrojo pagalbos centro veiklos teisinius pagrindus ir funkcijas nustato Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymas (Žin., 2004, Nr. 90-3306). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte įtvirtinta Centro funkcija atsakyti į pagalbos skambučius neinformuojant pagalbos prašančio asmens apie daromą pagalbos skambučio įrašą. Ši funkcija yra glaudžiai susijusi su kitomis Centro funkcijomis: priemonių, skirtų skambučių, trukdančių priimti pagalbos prašymus, skaičiui sumažinti, įgyvendinimu (10 punktas); turimos informacijos pagalbos tarnyboms ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms, teikimu (12 punktas), informacijos apie asmenis, trukdančius Centro pareigūnų, priimančių pagalbos prašymus, darbą atitinkamoms valstybės institucijoms, perdavimu (6 punktas), taip pat ir su pagrindine funkcija – skubios pagalbos teikimu. Taigi, pokalbių garso įrašai yra padaryti teisėtai, todėl jie yra tinkami įrodymai tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimus.
10. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, būtina taip pat nustatyti, kad skambučiais buvo trukdomas centro darbas ir, kad asmuo žinojo, kad jam pagalba nereikalinga. Apygardos teismas, išklausęs pokalbių garso įrašus, skundžiamos nutarties argumentus, visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai dėl A. N. pokalbių su Centro pareigūnais vertinimo. Garso įrašų turinys patvirtina, jog skambinantis asmuo neprašo jokios konkrečios pagalbos, atsiliepusius pareigūnus provokuoja, gavęs atsakymus skambina pakartotinai. Posėdžio metu pats A. N. nurodė, jog jis dažnai skambina priminti pareigūnams jų pareigas ir pareikalauti jas vykdyti. Taigi, visa tai įrodo, jog pokalbių turinys pagrįstai laikytas beprasmiu, trukdančiu Centro darbą, o skambindamas A. N. suvokė ir žinojo, jog jam pagalba nereikalinga.
11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. N. ne pirmą kartą baudžiamas pagal ANK 493 straipsnį, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. N. dėl psichikos sveikatos sutrikimų negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
12. Nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta garso įrašais, kurie nebuvo išklausyti teismo posėdžio metu. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neprašė apylinkės teisme vykusio posėdžio metu išklausyti pokalbių garso įrašus. Antra, pokalbių turinys iš esmės yra atskleistas administracinio nusižengimo protokole. Trečia, byloje nėra duomenų, kad jam būtų sudarytos kliūtys susipažinti su apylinkės teismui pateikta medžiaga ir joje esančiais pokalbių garso įrašais. Ši jo procesinė teisė jam buvo išaiškinta. Ketvirta, nagrinėjant skundą apygardos teisme, pokalbių garso įrašai buvo išklausyti dalyvaujant apeliantui, jis galėjo pateikti savo paaiškinimus ir vertinimus. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto teisės susipažinti su bylos medžiaga, gintis nuo kaltinimo ir teisė į teisingą procesą nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo naikinti tiek apylinkės teismo, tiek Institucijos teisėtų ir pagrįstų procesinių sprendimų.
13. Vertinant apelianto argumentus dėl, jo teigimu, pažeistų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pažymėtina, kad pastarasis teisės aktas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu administracinių nusižengimų teiseną nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, pagrindo išvadai apie pažeistą apelianto nurodytą teisės normą nėra.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad A. N. pagrįstai nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.